Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias namo vidinių sienų statybos technologijas, medžiagas ir sprendimus, kurie padės jums pasirinkti tinkamiausią variantą.
IZODOM technologija
IZODOM technologija - tai statybiniai blokai, skirti energiją taupančių ir pasyvių namų statybai. Tai lengvų polistireninių formų betonui sistema, naudojama išorinių ir vidinių sienų statybai, vadinama ICF liktiniais klojiniais. Ši technologija dažnai vadinama Lego suaugusiųjų kaladėlėmis, nes atskirų elementų sujungimo būdas yra labai paprastas tarsi žaidimas. IZODOM susideda iš daugiau nei 100 elementų, kurie derinami vienas su kitu, sukuria vientisą šilumos izoliacijos sluoksnį, pašalindami šilumos tiltelius.
IZODOM technologijos privalumai:
- Statybų greitis: Lengvai naudojamų ir apdorojamų blokų derinimas su betonu pagreitina visą statybų procesą.
- Nereikia papildomos sienų izoliacijos: Namas iki stogo gali būti pastatytas per 4 savaites.
- Pinigų taupymas: Lyginant su tradicine statybų technologija, IZODOM taupo jūsų pinigus visą pastato gyvavimo laiką.
- Šilumos tiltelių nebuvimas: Namas pastatytas su IZODOM technologija neturi jokių šilumos tiltelių.
- CO2 mažinimas: Lyginant su tradicine technologija, namas pastatytas naudojant IZODOM technologiją, leidžia sumažinti CO2 išskyrimą pusiau.
- Patalpų oro kokybė: IZODOM gaminiai ženkliai pagerina patalpų oro kokybę, išlaikant optimalų šiluminį komfortą kambariuose.
Vieno aukšto, vidutinio dydžio namą pastatysite keletą kartų greičiau lyginant su įprastine statyba.
Šiltinimas iš vidaus
Lietuvoje aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename tokioje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, ne visi pastatai atitinka aukštos klasės energinį efektyvumą, todėl tenka ieškoti būdų, kaip šį rodiklį pagerinti nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų.
Šiltinimas iš vidaus - idealus sprendimas, kuomet pastato fasado šiltinimas yra problemiškas. Jei pastatas priklauso kultūriniam ar istoriniam paveldui, kyla nesutarimų tarp bendrasavininkų, fasado šiltinimas tampa sunkiai įgyvendinamas ar net neįmanomas, todėl šiltinimas iš vidaus yra puiki ir nebrangi alternatyva. Šiltinimui iš vidaus taikoma technologija, kuomet sienos arba lubos yra sujungiamos su gipskartonio apdaila. Mes naudojame tik aukštos kokybės medžiagomis paremtą sienų ir lubų šiltinimo technologiją, kuri leidžia išgauti ypač mažą šilumos laidumą. Apšiltindami savo namų sienas iš vidaus turėsite ne tik puikią termoizoliaciją, bet ir galimybę nesunkiai atnaujinti savo namų interjerą, kadangi mūsų naudojamų modernių šiltinimo medžiagų nereikia papildomai padengti paruošiamuoju sluoksniu.
Mūsų naudojamos modernios šilumos izoliacinės medžiagos taipogi pasižymi maža degumo klase ir yra ekologiškos. Dėl to jos yra tinkamos daugelio poreikiams. Būsto šiltinimas iš vidaus gali būti atliekamas keliais būdais - klijuojant specialiais klijais arba naudojant karkasą.
Šiltinimo būdai:
- Klijavimas: Pirmasis būdas yra tinkamas tuo atveju, kai sienos pakankamai lygios ir neturi didelio paviršiaus nuokrypio. Su gipso pagrindu paruoštų klijų mišiniu „SAFE R” (PF) - fenolio dervų putų plokštės idealiai sukimba su paviršiumi, todėl tarnauja ilgai, o pritaikius norimą apdailą galima pasiekti puikų rezultatą.
- Karkasas: Šiltinimo plokštes tvirtinant prie karkaso galima įterpti papildomą UNILIN gamintojo PIR sluoksnį ir išgauti dar didesnį efektyvumą.
Svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomas šiltinimas iš vidaus, jis turės žaibišką efektą patalpų temperatūrai. Yra paskaičiuota, jog apšiltinus patalpas iš vidaus, jų temperatūra pakyla vidutiniškai 3-4 laipsniais.
Tradicinės ir šiuolaikinės medžiagos
Pasak B., plytų pranašumas prieš blokelius - dėl sąlyginai nedidelių išmatavimų, jas galima dėlioti įvairiai, tarkime, ant išilgai sumūrytų plytų eilės dėti skersai suguldytų plytų eilę. Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Renkantis medžiagas reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui - kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo sienos galės atlaikyti didesnes apkrovas.
Tradicinės medžiagos:
- Keraminės plytos ir keraminiai blokeliai
- Silikatinės plytos
Šiuolaikinės medžiagos:
- Akytojo betono blokeliai (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai)
- Keramzito blokeliai
- Gipso blokeliai
Reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios medžiagos tiks tiek apdailai, tiek konstrukcijai, kitos tik konstrukcijai, tačiau ne apdailai.
Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Pirmiausia tarp pamato ir sienos reikėtų įrengti hidroizoliaciją, kad kapiliarinė drėgmė iš apačios neeitų viršun. Tiesiai ant pamato niekada nemūrijama. Tuomet pradedami mūrijimo darbai. Pirmiausia mūrijami kampai. Priklausomai nuo medžiagos, pasirenkamas aukštis, kurį reikės sumūryti kampuose, prieš pradedant mūryti eiles.
Mūrijant taip pat svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa mažiau patogu ir sparta gali sulėtėti. Kad to būtų išvengta, įrengiami pastoliai. Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje. Mūrijimo tipas priklauso nuo konstrukcijos - perdengimas gali būti pusė plytos, 1/3 plytos, ar kitas namo projekte numatytas atstumas.
Du mūrininkai ir vienas pagalbinis darbininkas, mūrindami sienas 120 kvadratinių metrų ploto namui, gali tokį darbą atlikti per pora savaičių. Pasak pašnekovo, mūryti blokeliais yra pigiau nei silikatinėmis plytomis. Kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, skaičiuojant darbo kainą, kadangi medžiagų kaina yra panaši.
Mūrines sienas būtina šiltinti. Paprastai statyboje naudojamos dvi medžiagos - mineralinė vata arba polistireninis putplastis. Vartotojas pats pasirenka, ko jam reikia, visų pirmiausia, kokio fasado. Fasadai yra dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo ir apdaila liečiasi su izoliacija. Įrengiant ventiliuojamą fasadą tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas. Į jį patenka oras iš lauko, kuris vėdina oro tarpe atsirandančius vandens garus ir kondensatą. Ventiliuojamose sistemose taip pat naudojama pluoštinis sluoksnis: akmens vata, akmens ar stiklo pluoštas bei kitos medžiagos.
Vidinės sienos susidaro iš 75, 95, 145, 195 mm konstrukcinės medienos karkaso bei mineralinės vatos garso izoliacijos. Sienų storis priklauso nuo to, ar siena bus skiriančioji ar nešančioji, taip pat - ar bus montuojama kas nors viduje sienos (pvz. tualetas, ventiliaciniai vamzdžiai ir pan.). Vidinių sienų skydai yra uždengiami bet kokia Jūsų pasirenkama medžiaga, kaip pvz. OSB plokštė, gipso kartono plokštė, medinės dailylentės ir pan. iš vienos pusės jau gamykloje.
Jeigu yra reikalingas papildomas atsparumas ugniai, galima naudoti specialias, ugniai atsparias, gipso kartono plokštes, jų sluoksnių kiekį galima didinti iki 3 iš kiekvienos sienos pusės. Garso sumažinimui naudojamos mineralinės vatos plokštės.
Vidaus apdailoje itin daug rankų darbo, iš esmės tai Vakaruose itin brangiai apmokamas rankinis darbas. Todėl itin svarbu naudoti medžiagas ir technologijas, kurios sumažina darbo sąnaudas.
Vidaus apdaila
Vidaus apdaila yra svarbi namo ir buto statybos dalis. Vidaus apdailos medžiagos ir darbai sudaro didelę dalį statybų rinkoje. Vidaus apdaila tampriai susijusi su konstrukcijomis. Karkasiniam ir mūriniam namui gali būti naudojami skirtingi vidaus apdailos būdai. Mūriniame name gana dažnai naudojamas tinkavimas. Skirtumai darant vidaus apdailą senos ir naujos statybos patalpose dideli. Labai dažnai senos statybos buto remontui sugaištama daugiau laiko ir išleidžiama daugiau pinigų nei vidaus apdailai naujos statybos name.
Įdėmiai išnagrinėti vidaus apdailos technologiją turėtų patys buto šeimininkai. Vidaus apdailos meistrų yra įvairių, jie ne visada pasiūlo geriausią variantą. Dažnai perkant naują butą galvojama apie paprastą kosmetinį remontą. Truputį padažyti, tapetuoti, pakeisti grindis. Tačiau pradėjus remontą suprantama, kad padirbėti teks daugiau ir įsigyto buto kaina išauga.
Prieš pradedant remontą turi būti įvertinamas elektros ir santechninės instaliacijos būklė. Taip pat vertinamas naujos instaliacijos poreikis. Sename bute kartu su vidaus apdaila galima padaryti apšiltinimą ir kartu įrengti vėdinimą.
Sename bute gipskartonio plokštes paparasčiau priklijuoti klijuojančiomis putomis. „Sudėtingiausias“ darbas - išlyginti glaistu gipskartonio jungimus. Turint kiek įgūdžių, tai galima padaryti ir patiems. Taip paruoštos gipskartonio sienos tiks tapetavimui. Gipskartonio išlyginimui pakanka vieno sluoksnio glaisto. Ant tinko reikėtų dviejų sluoksnių glaisto.
Po visų šių darbų dažymas tampa lengviausia vidaus apdailos dalis. Dažymui reikia parinkti kiekvienai zonai tinkančius dažus. Geri ir brangesni dažai turėtų būti aukštesnio dengiamumo. Tai leidžia gauti geresnį rezultatą mažesniu sluoksnių kiekiu. Mažiau sluoksnių, mažiau darbo. Virtuvei reikia parinkti dažus, kurie lengvai plaunasi, turi daug plovimo ciklų. Vonios kambaryje galima naudoti voniai skirtus dažus, nebūtinai tradicines plyteles.
Grindys sename bute taip pat būna ne tik nudėvėtos, bet dažnai ir kreivos. Nuėmus senas grindis kartais prireikia išlyginti lages. Ant išlygintų lagių paprasčiausia padėti plokštes. Ant plokščių gali būti įrengiamos beveik visų tipų grindys.
Naujai statant namą apšiltinimas visada daromas iš išorės. Todėl iš vidaus montuojamas šiltinantis sluoksnis be papildomo šiltinimo. Sienomis pravedama elektros instaliacija, po pakabinamomis lubomis pravedami vėdinimo ortakiai. Į mūrą sudedamos elektros dėžutės.
Po paruošiamųjų darbų pagrindiniai vidaus apdailos darbai atrodo itin paprasti. Sienas galima tapetuoti, dažyti, dengti akmens ar akmens imitacijos plokštėmis, sumotuoti dailylentes. Klojamos grindys. Taip pat interjerą puošia šviestuvai, jungikliai ir rozetės.
SIP skydai
Struktūrinių izoliacinių plokščių sistema SIPS (SIP skydai, SIP panelės, SIP plokštės, SANDWICH plokštės) - tai sienų, grindų, ir stogo statybos sistema, jau nuo 1930 m. naudojama Amerikoje. O nuo 1965 m. išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip labai tvirta ir gerą šiluminę varžą turinti struktūrinių izoliacinių plokščių sistema SIPS.
SIP karkasas | Ką reikia žinoti prieš statant...
SIPS skydai gaminami iš OSB3 plokščių ir neoporo arba polistirolo. Jie beveik neįgeria drėgmės, nesusidaro pelėsis, nėra priežasčių prasidėti puvimo procesams. Didžiąją dalį konstrukcijos sudarantis neoporas ar polistirolas tiesiog fiziškai negali įgerti daugiau nei 5% drėgmės. Todėl esant būtinybei namas gali būti negyvenamas ir nešildomas. Struktūrinių izoliacinių plokščių sistema SIPS yra kelis kartus tvirtesnė ir sandaresnė sistema už įprastą karkasinį namą.
SIPS skydų tipai:
- Išorinėms sienoms
- Perdangoms
- Stogui
- Vidaus pertvaroms
Gyvenamųjų namų stogo ir išorinių sienų skydų užpildams yra naudojamas neoporas. Statant energiškai efektyvius A+ ir A++ klasės namus, pagrindinis namo konstruktyvas yra papildomai apšildomas: įrengiant vėdinamą fasadą, išorinių sienų SIPS skydai yra šiltinami naudojant apdailos plokštes; įrengiant tinkuojamą fasadą, išorinės sienos yra šiltinamos polistirolo plokštėmis.
SIP skydiniai namai surenkami statybų aikštelėje, iš specialiai gamykloje pagamintų skydų. Surinkimui yra naudojami mediniai tašai arba dvitėjinės medinės sijos. Skydai su karkaso konstrukcijomis yra suklijuojami specialiais klijais ir sutvirtinami medvaržčiais. Namo konstrukcija tampa vientisa, atspari drėgmei ir nesideformuoja priklausomai nuo aplinkos poveikio.
SIP skydai surenkami gamykloje, o ne lauko sąlygomis, kas garantuoja skydo šiluminio sluoksnio (polistirolo ar neoporo) izoliaciją. Apsauga nuo drėgmės garantuoja ilgaamžiškumą. Reikiamų matmenų su būtinomis angomis SIP skydai pagaminami per 1 - 2 dienas. Į statybų aikštelę gali būti atvežami nedideliu transportu (mikroautobusu), o namo montavimas trunka nuo 2 iki 15 dienų.
SIP skydai - tai ypatingai tvirta lengvų konstrukcijų technologija. Namo statybai nereikalingas joks kranas ar kita sunki statybinė technika, nes skydai sveria apie 60 kg. Surinktas namas tampa kompozitiniu monolitu, tvirta ir vientisa konstrukcija. SIP skydiniai pastatai kelis kartus tvirtesni ir sandaresni už įprastus karkasinius pastatus, jie neturi karkasiniams namams būdingo „vaikščiojimo“, todėl fasadą galima dekoruoti kaip ir įprastą mūrinį.
Vidaus apdailai ant SIP skydų galima naudoti gipso plokštes, sukant tiesiai prie sienų, nedarant vidinio karkaso.
Sienų šiltinimo klaidos
Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą. Net ir esant palyginti nestoram šiltinamosios medžiagos sluoksniui, žiemą šaltis prasiskverbs pro visą išorinę sieną iki šiltinamojo sluoksnio. Taigi, neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dešimtmečius ir šimtmečius gerai išsilaikiusios išorinės sienos dėl papildomos drėgmės gali pradėti pelyti ir net irti dėl šalčio daromos žalos.
Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju.
bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės yra gaminamos iš akytojo betono, kuris yra kapiliariškai aktyvi ir vandens garams laidi medžiaga. Kapiliarinis aktyvumas reiškia, kad medžiaga dėl kapiliarinių jėgų perduoda kondensuotą vandenį į sausesnę medžiagos vietą. NB! Esant tinkamo storio šiltinamajam sluoksniui kondensatas paprastai nesusidaro šiltinamojo sluoksnio viduje arba po juo. Kapiliarinis aktyvumas yra pasyvus apsaugomasis mechanizmas, padedantis šaltuoju metų laiku šalinti besikondensuojančią drėgmę. Medžiagos kapiliarinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, kai kondensavimosi procese vanduo neužšąla, t. y. temperatūra šiltinamojoje medžiagoje yra pliusinė.
Galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga. Atsižvelgiant i konstrukcijų kokybę ir medžiagų senėjimą, ilgainiui kyla pavojus, kad žiemą dėl oro nuotėkio ant vėsaus senos sienos paviršiaus gali kondensuotis drėgmė. Drėgmės ir šalčio derinys gali pažeisti pastatą.
Galima šiltinti kapiliariai aktyviomis, vandens garus gerai praleidžiančiomis medžiagomis. Esant labai šiltam ir drėgnam patalpos orui, ant senos sienos vidinio paviršiaus kondensuojasi daugiau vandens nei jo gali pašalinti kapiliarinis drėgmės srautas.
| Technologija | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| IZODOM | Greita statyba, nėra šilumos tiltelių, mažina CO2 | Reikia specialių elementų |
| Šiltinimas iš vidaus | Tinka istoriniams pastatams, nebrangus | Mažina patalpų erdvę, reikia tinkamai parinkti medžiagas |
| SIPS skydai | Greitas montavimas, tvirta konstrukcija | Technologija dar menkai pažįstama Lietuvoje |