Statinio projektas - viena iš svarbiausių statybos proceso dalių, kurioje, atsižvelgiant į normatyvinius teisės aktus, pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai. Būtent pagal šiuos sprendinius yra įteisinama, t. y. gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir vykdoma statyba. Akivaizdu, kad statybos įteisinti nei juo labiau vykdyti be statinio projekto negalima.
Statinio projektas gali būti vykdomas vienu arba keliais etapais. Techninis projektas - tai pirmasis ir pagrindinis projekto rengimo etapas, o darbo projektas - tai antrasis etapas, pratęsiantis techninį projektą, jame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal jį atliekami statybos darbai. Statinio projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus, vadinamas techniniu darbo projektu.
Statinio projekto etapų rengimas
Statinio projekto etapų rengimą nustato statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ II skirsnis. Yra nustatyta, kad naujos statybos, statinio rekonstravimo ir statinio kapitalinio remonto projektas rengiamas dviem etapais - techninis projektas ir darbo projektas - taikant Viešųjų pirkimų įstatymą, kai rangovas parenkamas pagal techninį projektą, arba statytojui pageidaujant.
Dviem etapais - investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas rengiamas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Dviem etapais statinio projektas statytojo pageidavimu dažniausiai rengiamas ypatingų statinių statybos atveju, nes sudėtinga iškart detalizuoti visus sprendinius. Šiuo atveju darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu ir, jeigu reikia, pagal jį pataisomas techninis projektas.
Kitais atvejais projektai rengiami vienu etapu - t. y. naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas, supaprastintas projektas, tipinis statinio techninis darbo projektas; kelių statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas; vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus nesudėtingus) techninis darbo projektas.
Atkreiptinas dėmesys, kad statytojo pageidavimu, vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus nesudėtingus) naujos statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektai gali būti rengiami dviem etapais - techninis projektas ir darbo projektas.
Statinio projektą sudaro atskiros dalys, kuriose pateikiami tam tikros techninės srities - architektūros, konstrukcijų, susisiekimo, elektrotechnikos ir kt. - projektiniai sprendiniai. Kiekvienu atveju projekto dalių sudėtis yra nustatoma atskirai, atsižvelgiant į projektuojamo statinio specifiką, tam, kad projekto apimtis ir detalumas būtų pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statybos kainai nustatyti bei statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Ruošiant projektą būtina pasirūpinti ir tam tikrais projekto rengimo dokumentais: projektiniais pasiūlymais, technine užduotimi ir pan. Išsami statinio projekto sudėtis yra pateikta statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“.
Rengiant statinio projektą reikia gerai išmanyti teisės aktus ir turėti atitinkamą architektūrinį ar inžinerinį išsilavinimą, o ypatingos kategorijos statiniams - dar ir kvalifikacijos atestatą, todėl projektus rengti dažniausiai patikima šių sričių specialistams. Tačiau, bent jau iš dalies suprasti, kas tai yra statybos projektas, o svarbiausia, kada ir kam jis reikalingas, turėtų kiekvienas žmogus, besiruošiantis statyboms.
Techninis projektas ir darbo projektas: skirtumai
Techninis projektas yra išsami dokumentacija, kuri pateikia pagrindinius statybos ar inžinerinio objekto sprendimus. Jis apima pagrindinius statybos sprendimus, technines charakteristikas ir medžiagų aprašymus, tačiau gali būti mažiau detalus nei darbo projektas.
Darbo projektas yra detalesnis projekto etapas, kuris parengiamas pagal techninio projekto pagrindą ir skirtas tiksliai statybos darbų vykdymui. Šiame projekte pateikiami konkretūs brėžiniai, medžiagų kiekiai, sąmatos ir kiti techniniai sprendimai, kurie būtini tiesioginiam statybos ar montavimo darbų vykdymui.
Techninis projektas yra skirtas pagrindinių statybos ar inžinerinių sprendimų patvirtinimui ir statybos leidimų gavimui, jis pateikia bendrą projekto viziją ir pagrindinius sprendimus, bet nėra pakankamai detalus tiesioginiam darbų vykdymui. Darbo projektas, savo ruožtu, yra detalesnė projekto dalis, kurioje pateikiami konkretūs brėžiniai, medžiagos ir instrukcijos, reikalingos tiesioginiam statybos darbų atlikimui.
Valstybės institucijos dažnai reikalauja pateikti išsamų techninį projektą, kad įsitikintų, jog planuojamos statybos atitiks visus reglamentus ir standartus bei nekels pavojų aplinkai ar žmonių saugumui. Be to, turint techninį projektą, statybininkai ir inžinieriai gali efektyviai planuoti ir vykdyti statybos darbus, užtikrindami jų kokybę ir efektyvumą.
Prieš pradedant namo statybas
Prieš pradedant namo statybas, Jūsų laukia tokie žingsniai:
- Pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo namo vizijos susikūrimo- patiems išsiaiškinti kokio namo jūs norite.
- Kreipiatės į savo miesto/rajono savivaldybę dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų bei sąlygų projektavimui išdavimo.
- Projektuotojas-architektas jums gali padėti suformuoti prašymą savivaldybei, pakonsultuoti dėl pačio namo pasirinkimo ir pan.
- Geologiniai ir geotechniniai grunto tyrimai.
- Pasirašote su projektuotoju sutartį ir jis jums suprojektuoja namą bei pritaiko jį jūsų sklype.
- Namų valdos sklype galima statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Jei jūsų sklypas rajono vietovėje, galima ūkinius pastatus iki 80 m2 statyti be leidimo statybai. Bet gyvenamajam namui reiks parengti techninį darbo projektą ir gauti leidimą statybai.
- Taip pat reikia įvertinti galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, elektros.
- Jei elektros apskaitos dėžės nėra, reikia kreiptis į ESO su prašymu elektros apskaitai projektuoti ir įrengti.
- Jei sklypas yra kvartale, ir sklypai padalinti detaliuoju planu, reikia įvertinti ar įvykdyti detaliojo plano reikalavimai.
- Teikiate užbaigto statyti namo deklaraciją Statybos inspekcijai tvirtinti.
Jei elektros apskaitos dėžės nėra, reikia kreiptis į ESO su prašymu elektros apskaitai projektuoti ir įrengti. Jei sklypas yra kvartale, ir sklypai padalinti detaliuoju planu, reikia įvertinti ar įvykdyti detaliojo plano reikalavimai.
Taip pat reikia įvertinti galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, elektros.
Statybos vadovą ir statybos techninį vadovą privaloma samdyti (jie privalo būti skirtingi asmenys), jei statomas dvibutis gyvenamasis namas, statomi blokuoti gyvenamieji namai, statomas namas, kurio bendras plotas daugiau kaip 300 kv.
Statybos etapai apgalvojami, kai jau yra paruoštas namo projektas, ar net ir statybos leidimas. Po to sudaroma rangos sutartis ir prasideda statybų darbai.
Techninio darbo projekto rengimas
Rengiant techninį darbo projektą yra bendradarbiaujama su Užsakovu, gyventojais, savivaldybės specialistais, valstybės institucijomis, projekto ekspertizę atliekančiais ekspertais, kartais su statybos techniniu prižiūrėtoju.
Techninio darbo projekto parengimas užima maždaug 3-4 mėn., skaičiuojant iki projekto pateikimo ekspertizę atliekančiai įmonei.
Techninis darbo projektas turi būti visuomet viešai pristatomas gyventojams susirinkime. Kadangi būtent taip reglamentuoja Aplinkos ministro įsakymas, kurio privalu laikytis.
Nors ne visi daugiabučio namo gyventojai yra kompetentingi įvertinti ir suprasti techniniame darbo projekte esančią informaciją, bet susipažinti su pagrindiniais techniniame darbo projekte numatytais sprendiniais, tokiais kaip sienų šiltinimas, apdaila, langų keitimo, balkonų stiklinimo žiniaraščiais ir brėžiniais gali kiekvienas.
Techninio darbo projekto atitiktį Statybos įstatymui ir statybos reglamentams įvertina privalomosios projekto ekspertizės rangovas, tad renovacijos administratorius turėtų sutikrinti ar Techniniame darbo projekte yra suprojektuoti darbai kurie buvo numatyti gyventojų patvirtintame Investicijų plane ir Projektavimo techninėje užduotyje.
Naujovės techniniuose darbo projektuose
Pagrindinė ir svarbiausia šių metų naujovė tai, kad techninio darbo projekto rengimas yra atskirtas nuo rangos darbų sutarties t. y. užsakovas perka pirma Techninio darbo projekto rengimo paslaugas ir tik po to atskira sutartimi rangos darbus.
Kartu su šia naujove, turėtų pagerėti techninių darbo projektų kokybė. Rangovas negalės kištis į Techninio darbo projekto sprendinius ir projektuotojai galės suprojektuoti tokį projektą, kad jis kuo maksimaliau atitiktų investicijų plano sprendinius.
Pamatai
Pamatai yra viena iš pagrindinių namo konstrukcinių dalių. Pradėjus planuoti naujo namo statybą ir pradedant projektuoti naują namą, reikėtų nepamiršti, kad nuo pasirinkto konstrukcijų tipo priklausys pastato svoris , kuriuo jis remsis į pamatus.
Pamatų konstrukcija taip pat priklauso nuo sklypo gruntų, slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių. Pirmasis etapas parenkant būsimus pamatus turėtų būti inžineriniai geologiniai tyrimai. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis ar priemolis - turi skirtingas fizikines savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą, bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs.
Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto plėtimosi priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklauso nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio.
Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją.
- Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra.
- Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas.
Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu). Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidroizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą.
Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas.
Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti (Šimkus 1984).
Pamatai pagal įrengimo būdą:
- Poliniai pamatai
- Seklieji pamatai
- Gilieji pamatai
Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m.
Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas.
Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams.
Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalimą, vibravimą arba šių metodų derinį. Spraustiniai poliai gali būti įrengiami bet kokiame grunte. Kaltiniai poliai yra surenkami, jie gaminami gamykloje.
Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu.
Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas.
Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai.