Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energiškai efektyvius ar A klasės namus, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamam tokių konstrukcijų apšiltinimui.
Pamatų įrengimas A klasės namui
Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:
- Tinkama pamato konstrukcija, kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma - naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
- Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga. Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
- Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.
Geriausias pasirinkimas A+ klasės namui yra plokštuminiai pamatai, o kai tokių įrengti neįmanoma - iš trijų pusių apšiltinti poliniai pamatai su minimaliais šilumos tilteliais.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Tokiu būdu betoninės namo konstrukcijos neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, nesusidaro šilumos tilteliai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų.
Bendrovė FINNFOAM yra sukūrusi išbaigtą sistemą plokštuminių pamatų įrengimui. Ją sudaro LB300 ir LS300 plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir F-300 plokštės grindims. Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15-20 cm storio, o grindų izoliacija - ne mažesnė kaip 30-40 cm.
Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus FINNFOAM plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis. Taip pastato perimetru nesusidaro šalčio tiltai, mažėja bendri pastato šilumos nuostoliai.
Dedant šiuos pamatus laikančiame betono sluoksnyje reikia įrengti ir grindinę šildymo sistemą, nes dėl gerai izoliuoto betono turime didelės terminės masės grindis, kurios įšildytos žiemą ilgai išlaiko šilumą, o vasarą atvėsusi plokštė puikiai vėsina patalpas.
Lyginant su kitais pamatais, plokštuminių pamatų sistema irengiama per 3-4 kartus trumpesnį laiką. Bet reikia nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami 4-5 darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindys, jos apšiltinamos, diegiama šildymo sistema, 2 m aplink pastatą paruošiamas gruntas būsimai trinkelių dangai. Todėl svarstant dėl plokštuminių pamatų pasirinkimo reikia įsivertinti šiuos visus darbus laiko ir pinigine prasme.
Poliniai pamatai
Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti. Tai galima pasiekti rostverką iš trijų pusių apšiltinus pakankamu storiu ekstruzinio putplasčio (XPS).
FINNFOAM sukūrė liktinių klojinių sistemą U, kurios pagalba galima sutverti klojinį iš FINNFOAM plokščių - čia supilamas betonas, ir taip suformuojamas rostverkas. Tokiu būdu dvi darbo fazės - rostverko išliejimas ir apšiltinimas - pakeičiamos į vieną, todėl ne tik sumažėja darbo sąnaudos, bet ir nereikia nuomotis klojinių.
U sistemą sudaro apatinė plokštė UB300 (100 mm storio) ir šoninės plokštės: išorėje tvirtinama USO300 (150 mm storio) ir viduje tvirtinama USI300 (100 mm storio).
Norint dar labiau sumažinti šiluminį tiltelį galima patį polių izoliuoti iki neužšąlančio grunto (1,2 m).
Grindys ant grunto
Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Labai svarbu užtikrinti, kad abi sistemos būtų glaudžiai susijungusios ir neatsirastų šilumos tiltelis per vidinį pamato ir grindų kampą.
Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.
Įrengiant grindų „sumuštinį" reikia sutankinti gruntą ir ant jo papildomai užpilti 8-10 cm skaldos ar žvyro.
Pagal specifikacijas ant sutankinto grunto turi būti klojama šilumos izoliacija - 10 cm kietos mineralinės vatos arba polistireninio putplasčio plokščių. Tada betonuojamas armuotas išlyginamasis grindų sluoksnis.
Jei grindys bus paprastos, minimalus betonos sluoksnis 5 cm storio su armatūros tinklu. Jeigu montuojamos šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tiesiami grindų šildymo vamzdžiai. Tuo atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio išlyginamasis sluoksnis.
Labai svarbu betonuojant nepamiršti visu patalpos perimetru atriboti betono sluoksnio nuo sienų specialia bent 5 mm storio deformacine ar kompensacine juosta, tarpine. Ji brėžiniuose kartais nurodoma kaip garsą izoliuojanti tarpinė. Specialios Knauf Randdämmstreifen FE juostos skirtos liejamų ir sausų grindų sandūroms su sienomis. Betonas vaikščioja, plečiasi, todėl betono grindys, išlietos be kompensacinės juostos, gali iškilti, sutrūkinėti.
Sienų statyba
Lietuvoje namų statybai paprastai pasirenkamos sienos iš plytų arba iš blokelių. Jie gaminami iš įvairių medžiagų - kai kurios naudotos šimtmečius ir nuo seno žinomos kaip patikimos, kitos, nors ir naujoviškos, tačiau pasižymi statytojui labai patraukliomis savybėmis.
Gyvenamojo namo sienų mūrijime naudojamos plytos arba blokeliai. Tiesa, pastarieji gali būti ir klijuojami tarpusavyje.
Statybos projekto rengimo metu reikia atsižvelgti į būsimus poreikius bei numatyti kokio tvirtumo pamatus montuosite, kadangi sienoms statyti skirtos medžiagos skiriasi ne tik savo šilumos laidumo savybėmis, tačiau ir svoriu.
Dažniausiai pamatai daromi taip, kad vėliau galėtų atlaikyti didesnes apkrovas nei praktiškai jiems teks laikyti.
Plytos ir blokeliai
Plytų pranašumas prieš blokelius - dėl sąlyginai nedidelių išmatavimų, jas galima dėlioti įvairiai, tarkime, ant išilgai sumūrytų plytų eilės dėti skersai suguldytų plytų eilę. Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila.
Renkantis medžiagas reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui - kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo sienos galės atlaikyti didesnes apkrovas.
Tradicinės šimtmečius naudojamos keraminės plytos ir modernūs keraminiai blokeliai pasižymi mažomis deformacijomis, kurios atsiranda dėl drėgmės ar temperatūros.
Kita tradiciškai populiari sienų mūrijimo medžiaga - silikatinės plytos. Jų pasirinkimas yra gana ekonomiškas sprendimas, ši medžiaga nedegi, plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Ši medžiaga atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant.
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti. Labai svarbu, kad akytojo betono sluoksnyje nesikauptų drėgmė. Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinį sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens.
Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Šiuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti.
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančiose medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius.
Reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios medžiagos tiks tiek apdailai, tiek konstrukcijai, kitos tik konstrukcijai, tačiau ne apdailai.
Mūrijimo darbai
Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas.
Pirmiausia tarp pamato ir sienos reikėtų įrengti hidroizoliaciją, kad kapiliarinė drėgmė iš apačios neeitų viršun. Tiesiai ant pamato niekada nemūrijama.
Tuomet pradedami mūrijimo darbai. Pirmiausia mūrijami kampai.
Pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa mažiau patogu ir sparta gali sulėtėti. Kad to būtų išvengta, įrengiami pastoliai.
Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje.
Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti - dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm.
Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė.
Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui.
Sienų šiltinimas
Mūrines sienas būtina šiltinti.
Paprastai statyboje naudojamos dvi medžiagos - mineralinė vata arba polistireninis putplastis.
Kuri izoliacija geriausiai tinka jūsų namams? 5 geriausių palyginimas
Fasadai yra dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo ir apdaila liečiasi su izoliacija. Įrengiant ventiliuojamą fasadą tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas. Į jį patenka oras iš lauko, kuris vėdina oro tarpe atsirandančius vandens garus ir kondensatą.
Jei sienos fasadas nebus tinkuojamas, reikia įrengti tarpą tarp šilumos izoliacijos.
Tinkuojamo fasado atveju pigiau būtų įrengti apšiltinimą su polistireniniu putplasčiu, nors sparčiai augant jo kainai rinkoje, greitai nebus skirtumo, ar apšiltinimą įrengti iš putplasčio, ar mineralinės vatos.
Vata yra nedegi, tad gaisro atveju, vata trukdo ugniai plisti, nes ji neduos ugniai plėstis. Polistireninis putplastis kitaip - iš pradžių pradeda lydytis, o pasiekęs aukštą temperatūrą gali palaikyti ugnį. jis pats yra degi medžiaga.
Renkantis apšiltinimą reikėtų žiūrėti į konkrečias savybes, kadangi ta pati medžiaga gali skirtis skirtingais ypatumais, tarkime, tankumu.
Tas pats polistireninis putplastis yra įvairių rūšių. Tarkime, standartinis, kuris yra populiariausias, ir neoporas. Neoporas yra tamsus, į jo sudėtį įdedama grafito, varža yra geresnė už paprastą polistireninį putplastį, todėl ir medžiagos sluoksnį galima dėti plonesnį. Jo kaina yra didesnė, tačiau jeigu norima ploniau, tačiau šilčiau, šis variantas yra labai geras. Mineralinės vatos šiluminė varža yra panaši, bet šilumos laidumo koeficientas gali būti mažesnis nei neoporo. Dėl to, norint pasiekti tokį patį efektą, reikėtų dėti, kiek storesnį jos sluoksnį.
Sienų apdaila
Vėliau lieka sienų apdaila. Tokių sienų apdailai naudojamas plytų mūras, medinės arba plastikinės dailylentės, lakštinės medžiagos, sieną galima ir tinkuoti.
Mediena interjere ir eksterjere
Dėl savo jaukumo, ilgaamžiškumo, natūralumo ir draugiškumo gamtai, mediena visuomet buvo naudojama interjere ir eksterjere. Kuriam laikui ją buvo nukonkuravęs stiklas ir metalas, bet pastarųjų metų tendencijos rodo, kad mediena tiek namų viduje, tiek išorėje vėl populiarėja tarp vertinančių šią medžiagą dėl aukščiau išvardintų savybių.
Terminio apdorojimo procesas užtikrina, jog karščiu apdorota mediena bus ilgaamžė, vienodos kokybės, o iš šios medienos pagamintos dailylentės fasadui - paprastai montuojamos.
Tikra vertybė šiais laikais rasti pirkinį, kuris būtų madingas ir praktiškas. Dar sunkiau rasti tokį, kuris būtų ir ekologiškas, ir ilgaamžis. Būtent toks yra juodai pilkšvos spalvos medžio plastiko kompozitas (70 % termiškai apdorotos medienos pluoštas ir 30 % aukštos kokybės, perdirbtas polipropilenas.).
SIP namų statyba
Sip namas yra statomas naudojant sip (struktūrines izoliuotas plokštės) paneles.
Sip namo statyba prasideda projektavimo ir inžinerijos etapu, kuriame yra nustatomi reikiami matmenys ir paneles.
Statybos vietos paruošimas prasideda nuo pamatų paruošimo.
Sienos yra sujungiamos naudojant specialias metalines sijas ir sriegius, kurie tvirtai laiko sip paneles viena prie kitos.
Vienas iš sip namo privalumų yra greitas ir efektyvus statybos procesas, nes dauguma darbų yra atliekami gamykloje.
Namams pastatytiems iš SIP technologijos sunkūs ir brangūs pamatai nereikalingi, o optimalus sprendimas yra poliniai pamatai dar vadinami gręžtiniai pamatai.
SIP technologija leidžia, kad namo grindys būtų perdengtos SIP siena, todėl yra uždaromas paskutinis šalčio tiltas.
Pamatai yra įrengiami per dieną, dvi, o SIP namo montavimo darbai trunka taip pat nuo vienos dienos iki kelių priklausomai nuo namo dydžio, projekto sudėtingumo.
Svarbu paminėti, kad SIP skydinius namus galima statyti ant bet kokių pamatų, tačiau, jei yra pasirinkimo galimybė, tai poliniai pamatai yra geriausias pasirinkimas.
Tvirtam pastatui reikia tvirtų pamatų.
Mes rekomenduojame naudoti vieną iš trijų pamatų tipų prieš statant SIP konstrukcijas. Siūlome pamatus:
- Sraigtinius, gręžtinius pamatus. Cinkuoti sraigtai yra tiksliai įsukami į žemę. Ant sraigtų yra įrengiamas medienos konstrukcijų pagrindas, sukuriama tvirta ir lygi platforma ant kurio vėliau statomas visas grindų, sienų karkasas. Aplinkos požiūriu, naudojant sraigtus, išmetamo anglies kiekis labai sumažėja, palyginti su tradiciniu betono pagrindu.
- Poliniai pamatai su rostverku. Rostverkas yra pamatinė sija, kuri sujungia polius ir tolygiai paskirsto jiems perduodamas pastato apkrovas. Jį paprastai galima montuoti iš HAUS P6-20 klojinių blokų. Rostverko aukštis ir plotis parenkami pagal veikiančias apkrovas, sienos konstrukciją, cokolio aukštį ir t.t. Klojinių blokai dedami ant išlyginto grunto ir polistireno putplasčio. Armatūros montavimui blokų raizginiuose suformuotos išpjovos.
SIP grindis lengviau montuoti ir nepatiriami jokie standartiniai betonavimui reikalingi procesai, kaip jo stingimas kur reikia išlaukti kelis mėnesius norint kloti dangą, tinkamas išlyginimas, jo plėtimasis ir pan.
SIP grindys tampa neatsiejama viso pastato gaubto dalimi. Taip yra todėl, kad SIP grindys žymiai padidina pastato konstrukcinį apvalkalą. Savo ruožtu, dėl konstrukcinio apvalkalo energijos vartojimo efektyvumo savybių pastatas sunaudoja mažiau šildymo. Tai žymiai padidina pastato energinį efektyvumą. Ir, žinoma, tai reiškia: sutaupyti pinigai šildymo ir aušinimo išlaidoms padengti.
SIP namų apdaila
Išorinė apdaila: Dažniausiai SIP namų išorinė apdaila būna atliekama naudojant medines ar metalines dangas, sienų apdailos lentas arba fasadines plytas.
Vidinė apdaila: Vidinė apdaila dažniausiai apima sienų ir lubų apdailos medžiagas, grindų dangas, taip pat baldus ir dekoratyvinius elementus.
Langai ir durys yra svarbūs SIP namų apdailos elementai, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga nuo oro sąlygų ir patogus naudojimas. Tai apima tinkamai izoliuotus langus ir duris, kurie užtikrina tinkamą šilumos ir garso izoliaciją.
Visos mūsų langų ir durų angos yra iš anksto supjaustytos ir konstrukciškai įrėmintos mediena. Tai leidžia jums ar jūsų statybininkui lengvai įdiegti savo pasirinktus langus ir duris. e jokio papildomo mokesčio.
SIP namų langai yra svarbus elementas, kuris turėtų būti pasirinktas atsižvelgiant į įvairius reikalavimus, kad būtų užtikrinta namo funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir estetika, energetinė klasė.
Dažniausiai mūsų klientai renkasi plastikinius langus, pagal jų norimą energetinę klasę.
SIP (sandwich panel) namų stogas yra svarbus elementas, kuris užtikrina tinkamą vandens nutekėjimą, šilumos izoliaciją ir estetinį dizainą.
Stogo dangos medžiaga: SIP namo stogo dangos medžiaga turėtų būti pasirinkta atsižvelgiant į klimato sąlygas, kuriose namas yra statomas. Tai gali būti metalas, keramika, bituminės čerpės arba kitos medžiagos.
Stogo konstrukcija: SIP namo stogo konstrukcija yra svarbi, kad būtų užtikrintas tinkamas vandens nutekėjimas ir šilumos izoliacija.
Ventiliacija: SIP namo stogo ventiliacija yra svarbi, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija ir vandens garavimas iš stogo konstrukcijos.
Apsauga nuo vandens nutekėjimo: SIP namo stogo sistemoje turėtų būti atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas vandens nutekėjimas ir vandens neprasiskverbimas į stogo konstrukciją.
Grindų dangos pasirinkimas
Kiekviena šeima - unikali ir nepakartojama, todėl net ir gyvenimo ritmas kiekvienuose namuose skiriasi, kaip diena ir naktis: aktyvios, laisvalaikį namuose leisti mėgstančios, dviejų asmenų ar didžiulės šeimos!
Prie jūsų gyvenimo pobūdžio bei ritmo prisitaikyti gali net ir grindų danga - kaip žinoti, kokią rinktis?
Šeima, kuri praleidžia daug laiko gryname ore (sportuojant, pramogaujant ar sode) į namus automatiškai parneša daugiau purvo. Ypač, jei tai - nuosavas būstas su sodu, daržu ar gamta aplink. Tokiu atveju mūsų specialistai rekomenduoja rinktis lengviau valomą grindų dangą - bent jau prieškambaryje.
Namuose, kur nuolatos verda gyvenimas ir neretai apsilanko svečiai, norisi stilingos bei jaukios opcijos - bent jau pagrindiniame, svetainės kambaryje. Čia rinkitės medines grindis ir visai nebijokite, kad šios ilgainiui nusidėvės, susibraižys - tokia danga jūsų namams suteiks tik dar ryškesnį charakterį.
Virtuvėje dažnas renkasi plyteles, tačiau jos būna šaltos bei gana kietos.
