Namo statyba: pamatų tipai ir jų pasirinkimo kriterijai

Visi namai pradedami statyti nuo pamatų. Tai viena svarbiausių namo konstrukcijų, nes nuo jų priklauso namo ilgaamžiškumas, šilumos ir vandens izoliacija, bei estetinis vaizdas. Netinkamai įrengti pamatai ilgainiui gali pradėti irti, praleisti drėgmę į namo vidų. Neteisingai parinktas pamato tipas ant silpnų gruntų gali nulemti netolygius pamato ir kartu viso namo nusėdimus, dėl kurių sienos tiesiog sutrūkinės.

Namo pamatai - viena svarbiausių namo konstrukcijų. Pamatas - tai požeminė statinio dalis, kuri perima antžeminę statinio dalį veikiančias jėgas ir perduoda jas pagrindui. Taigi, rinktis pamatų tipą ir juos įrengti reikia atsakingai, įvertinus daug veiksnių, tarp kurių: grunto atsparumo savybės, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis, pamatų šiltinimo bei hidroizoliacijos medžiagų pasirinkimas, jų įrengimo kaštai ir t.t.

Projektuojant namą, reikia iš anksto apsispręsti, koks jis bus - vieno ar dviejų aukštų, su rūsiu ar be jo, gal ateityje norėsite pasistatyti priestatą, o gal vėliau įsirengsite baseiną? Namas remiasi ne ant pamatų, bet ant grunto, esančio po jais. Todėl būtina žinoti, kokias apkrovas teks atlaikyti tiek pamatams, tiek gruntui.

Ne mažiau svarbios ir pačio grunto savybės - jo tvirtumas, kilsnumas, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis ir kt. Todėl prieš renkantis pamato tipą, būtina atlikti inžinierinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos gruntų savybės planuojamoje statybų aikštelėje.

Grunto tyrimai - būtinas žingsnis prieš pradedant statybas.

Kokius pamatus namo statybai rinktis paprastai lemia grutas, o sprendimus, kuris pamatų tipas tinkamiausias - priima projektuotojas. Šiuo metu Lietuvoje galime rinktis iš trijų pamatų tipų - juostinių, gręžtinių ir plokštuminių. Pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, plokštuminiai arba juostiniai.

Pagrindiniai pamatų tipai

Juostiniai pamatai

Juostiniai pamatai dar vadinami sekliaisiais. Jie puikiausiai tiks, jei ketinate įsirengti rūsį po namu. Tačiau dėl rūsio gerai pagalvokite, jei jūsų sklype yra aukšti gruntiniai vandenys arba kai stiprus gruntas slūgso 5-6 metrų gylyje. Tuomet rūsio įrengimas jums atsieis brangiau, nes statybos metu teks siurbti vandenį, kruopščiai įrengti tinkamą hidroizoliaciją ir drenažą.

Juostiniai pamatai turi remtis ant stipraus grunto žemiau įšalo gylio. Vadinasi, jie turės būti įgilinti ne mažiau, kaip 1-1,5 metro nuo žemės paviršiaus.

Taip pat svarbu, ar paviršinis gruntas yra kilsnus. Pavyzdžiui, molingas gruntas yra kilsnus, tai reiškia, kad žiemos metu užšaldamas jis gerokai išsiplečia, o atšilus orams vėl susitraukia. Taip jie gali iškelti lengvą karkasinį namelį. Kilsnūs gruntai ilgainiui išjudina juostinius pamatus ir jie ima skeldėti. Tokiu atveju įrengiant juostinius pamatus reikėtų tiek po jais, tiek šalia užpilti nekilsniu gruntu, pvz smėliu ar žvyru.

Juostiniai pamatai, dar vadinami sekliaisiais, gali būti surenkami iš betoninių blokų arba monolitinio betono. Tai populiarus pasirinkimas nuosavų namų statybai. Taip pat juostiniai pamatai yra tinkami masyvių pastatų statybai. Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui, kurį galima sutankinti ar pakeisti. Juostiniai pamatai tinkamas pasirinkimas, jei ketinate įsirengti rūsį po namu.

Juostiniai pamatai dar yra skirstomi į monolitinius ir surenkamuosius. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis.

Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Monolitinio ar surenkamojo pamato pasirinkimą lemia pasato apkrovos ir grunto savybės. Visus juostinius pamatus vertėtų tinkamai hidroizoliuoti. Naudojama teptinė arba ritininė hidroizoliacija.

Jei sąlygos daugiau mažiau geros, galima svarstyti ar rinktis monolitinius, ar surenkamus pamatus. Bendroji įrengimo eiga monolitiniams pamatams: pirmiausia iškasama tranšėja ar duobė (priklausomai nuo to, bus rūsys ar nebus), sumontuojami klojiniai. Į jų vidų įdedamas karkasas iš armatūros, kuris užliejamas betonu. Betonas stingsta, jis tankinamas giluminiu vibratoriumi. Po poros savaičių galima pradėti kitus darbus, o galutiniai statybinis betonas sustingsta maždaug po mėnesio.

Surenkamiesiems pamatams pirmiausia įrengiama papėdė. Ji gali būti įrengiama iš tų pačių betoninių blokų, iš kurių darysite sienas. Tuomet montuojami klojiniai, sudedamas armatūrinis karkasas ir ertmė užbetonuojama. Taip susidarę stulpeliai susirakina per susiformavusią skylę ir grunto spaudimas jų neišstumia.

Juostiniai pamatai - populiarus pasirinkimas individualiems namams.

Gręžtiniai pamatai

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tai pačiai grupei priklauso spraustiniai, kaltiniai ir stulpiniai pamatai. Teoriškai, polinius pamatus tikslinga rinktis, kai stiprus gruntas slūgso giliai. Tačiau Lietuvoje dabar tai populiariausi pamatai ir dėl didelės konkurencijos rinkoje jų įrengimo kaina gana maža, lyginant su kitais tipais.

Stiprūs gruntai arti žemės paviršiaus leidžia įsirengti juostinius pamatus, tačiau šiuo atveju gali pigiau ir greičiau atsieiti atviro gręžimo gręžtinių pamatų įrengimas. Kada netikslinga įsirengti gręžtinius pamatus? Kai stiprus gruntas slūgso giliau kaip 6-8 metrus nuo žemės paviršiaus. Tokiu atveju liauni poliai gali neatlaikyti apkrovų ir tiesiog sulūžti. Taip pat statant pasyvų namą sunkiau įsirengti tinkamą šilumos izoliaciją.

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tai pačiai grupei priklauso spraustiniai, kaltiniai ir stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai, jų gręžimo ir betono užpylimo technologija. Tačiau jei stiprus gruntas slūgso giliau kaip 6-8 metrus nuo žemės paviršiaus, poliai gali neatlaikyti apkrovų ir tiesiog sulūžti.

Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas.

Gręžtiniai pamatai yra vieni populiariausių. Jie dažniausiai klojami statant individualius, ypač karkasinius, namus. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas.

Polinių pamatų įrengimas yra pigesnis už juostinius, taip pat kai kuriais atvejais tai yra vienintelis pamatų tipas, leidžiantis konkrečiame sklype apskritai įsirengti namą ar kitą. Nedaug žemės darbų, nereikia kasti tranšėjų. Tiesa, būtina pastebėti, kad tokiu atveju teks atsisakyti rūsio, taip pat papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šalčio tiltai.

Polių įrengimo vietos pažymimos pagal darbo projektą. Tuomet gręžiami arba spraudžiami poliai. Jei įrengiami spraustiniai pamatai, tokiu atveju į pažymėtą vietą “įspraudžiamas” tuščiaviduris vamzdis. Į jį įleidžiamas armatūros karkasas. Tuomet pilamas betonas. Vėliau tuo pačiu metodu šis vamzdis ištraukiamas. Dažniau naudojamas didelių pastatų statybai, tačiau sudėtingesnėmis sąlygomis yra reali alternatyva ir individualiojo namo statybose. Tokio metodo privalumas yra grunto stabilumo išlaikymas, nesuardoma jo struktūra.

Gręžtiniai pamatai įrengiami panašiai. Specialia technika išgręžiama polio formos ertmė, jos dugnas sutankinamas, į ją supilamas betonas ir tuomet konstrukcija sutvirtinama armatūros karkasu.

Gręžtiniai pamatai - populiarus pasirinkimas dėl įrengimo greičio ir kainos.

Plokštuminiai pamatai

Abiem minėtais atvejais geriau rinktis plokštuminį pamato tipą. Plokštuminiai pamatai - tai tvirta, vientisa plokštė po visu namu. Tai tinkamiausias pamato tipas pasyviems namams. Juos galima įrengti kone ant visų gruntų. Tačiau jei slūgsantis gruntas yra labai silpnas ar namas bus statomas ant didelio šlaito, gali tekti rinktis kitą pamato tipą.

Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Plokštuminiai pamatai yra įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė nekerta apšiltinimo sluoksnio.

Plokštuminiai pamatai - iš Skandinavijos atkeliavusi mada. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Įsirengiantys tokius pamatus drėgnesnėse vietose rizikuoja: žiemą peršalęs gruntas plokštę (be žalos antžeminiam statiniui) gali kilstelėti, pavasarį - nuleisti. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos. Saugus sprendimas - lanksčios jungtys grunto ir pamato plokštės susilietimo vietose. Kita plokštuminių pamatų rizika - jiems tenkančios statinio apkrovos išsidėsto labai netolygiai.

Pirmiausia paruošiamas sluoksnis ant kurio bus įrengiami pamatai, jis dirbtinai sutankinamas. Toje vietoje klojamas neaustinės geotekstilės paklotas ir pradedamas dėlioti polistirolo sluoksnis aplink namo perimetrą. Pirmas polistirolo sluoksnis sudedamas ir likusiame plote. Tuomet per visą pamato plotį tiesiama polietileno plėvė, ir dedami tolesni polistirolo sluoksniai. Dviem sluoksniais sudedamas armatūrinis tinklas ir išvedžiojamos reikalingos komunikacijos - grindinio šildymo, vandentiekio, nuotekų sistema, elektros tinklai. Tuomet labai svarbu atlikti visų mazgų bandymus, kadangi tai paskutinis etapas prieš užpilant grindis betonu.

Kadangi tai vientisa, visu plotu į gruntą besiremianti konstrukcija, sumažėja nuokrypio ir pastato deformacijų tikimybė, pamatus galima montuoti ant silpno grunto, i galimų pastato deformacijų. Kita vertus, tokie pamatai reiklesni gruntui, be to, reikia atsirinkti statybines medžiagas - geriau namą statytis iš lengvesnių medžiagų, karkasinį nei tarkime, mūrinį. Tokių pamatų kaina yra aukštesnė už kitų tipų pamatų kainas, ypatingai jei yra įrengiamas nedidelis plotas. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra ne tik pamatai, tačiau ir visa sistema - į kainą įeina ir grindinio šildymo ir juodgrindžių įrengimas.

Plokštuminiai pamatai - puikus pasirinkimas energiškai efektyviems namams.

Pamatų pasirinkimo kriterijai pagal gruntą

Toliau pateikiama lentelė, kurioje trumpai apibendrinami pamatų tipo pasirinkimo pagal esamus gruntus kriterijai.

Siekdami sutaupyti, žmonės nusiperka tipinį namo projektą, kuriame būna tik bendras pamatų planas. Tačiau kiekvieno namo pamatai yra individualūs. Net šalia vienas kito stovinčių identiškų namų pamatai gali būti skirtingi dėl skirtingų grunto sluoksnių po jais.

Tinkamai parinkti pamatų tipą ir paskaičiuoti jų atlaikymą ant esamo grunto, gali tik konstruktorius, įvertinęs sklype esančių gruntų savybes. Todėl kiekvienam namui būtinas individualus pamatų projektas. Konstrukcijų projekte taip pat pateikiami detalūs darbiniai pamatų brėžiniai, skirti statybininkams.

Kokius pamatus rinktis paprastai lemia gruntas, o sprendimą, kuris pamatų tipas yra tinkamiausias statomam namui, priima projektuotojas, svarbu, kad ir pats savininkas išmanytų pagrindinius pamatų tipų pliusus bei minusus.

Visa namo apkrova per pamatus pasiskirstys žemiau esančiam gruntui, tad tvirtas ir patikimas gruntas yra itin svarbus veiksnys. Teisingai paskaičiuoti pastato konstrukciją ir parinkti tinkamiausią pamatų tipą galima tik žinant grunto sudėtį ir savybes bei pastato apkrovas.

Patyręs konstruktorius, įvertinęs sklype esančių gruntų savybes, gali tinkamai parinkti pamatų tipą ir paskaičiuoti jų atlaikymą ant esamo grunto.

Pamatų įrengimo pradžia prasideda nuo tinkamo pamatų tipo parinkimo, atsakingai įvertinus grunto savybes (molis, smėlis, žvyras, durpės), įšalo gylį, gruntinio vandens aukštį, reljefo ypatumus ir, žinoma, pastato nešančių konstrukcijų išsidėstymą ir jų jėgas. Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tipiniai pamatų sprendimai visur tikti negali. Patikimiausi yra ne gręžtiniai, juostiniai ar plokštuminiai, o tinkamai suprojektuoti ir kokybiškai išlieti pamatai.

Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą. Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti. Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas.

Namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas sės.

Blogai įrengtų pamatų požymis - namo sėdimas, persikreipusios arba skilinėjančios sienos.

Dažniausios klaidos įrengiant pamatus

Pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto.

Geologinių tyrimų ignoravimas. Tai dažniausia ir brangiausia klaida.

Kitos klaidos:

• Netinkama hidroizoliacija.
• Per seklus pamatas.
• Skubėjimas.

Pamato konstrukciją parenkama konstruktorius. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą - gruntą. Konsultacijos su draugais, pažįstamasi, statybininkais yra vertingos. Pamato konstrukcijai paskaičiuoti būtini du dokumentai: geologiniai sklypo tyrimai, būsimojo pastato projektas.

Namo pamato ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo naudojamų medžiagų kokybės. Pamatams paprastai naudojamas C20/25 arba C25/30 klasės betonas. Plieninė armatūra suteikia pamatui lankstumą ir apsaugo nuo įtrūkimų. Hidroizoliacija yra kritiškai svarbus sluoksnis, apsaugantis pamatą nuo drėgmės. Naudojamos bituminės dangos, polimerinės membranos arba specialūs hidroizoliaciniai dažai.

Namo pamatas yra investicija į viso pastato ateitį. Teisingas tipo pasirinkimas, paremtas geologiniais tyrimais ir profesionaliu projektavimu, užtikrina stabilumą dešimtmečiams. Taupyti šiame etape neapsimoka - kokybiškos medžiagos ir tinkamas įrengimas apsaugo nuo brangių remontų ateityje.

tags: #namo #statyba #pamatai