Namo statyba iš silikatinių blokelių: technologija ir privalumai

Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei, Lietuvos gyventojai turi platesnį prekių pasirinkimą būsto statybai. Nutarus statyti gyvenamąjį būstą, apie statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą jau supranta tiek didelės statybų bendrovės, tiek individualių namų statytojai. Tačiau dažnai iškyla klausimas - iš ko jį geriau statyti? O pasirinkimas tikrai nemažas.

Mes, statybinės srities specialistai, turėtume patarti, kad statytojai medžiagas namo statybai pasirinktų įvertinus pastato sienos konstrukcinio sprendimo vertę bei vieno kvadratinio metro kainą. Dar dažnai konstrukcinių medžiagų kaina lyginama imant už pagrindą kubinį metrą. Gal tai yra patogiau statybininkui, bet jokiu būdu ne privačiam asmeniui. Juk jeigu statysime tokių pat išmatavimų pastatą, tai pasirinkus storesnį bloką reikės žymiai daugiau m³, nei statant iš siauresnio.

Pvz.: statant namą iš akyto betono rekomenduojama pasirinkti 30 cm storio blokelius, o statant namą iš silikatinių blokų užtenka ir 15 cm storio.

Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje pasirodė prieš keturis metus, įgijo gerą vardą ir populiarumą. Paskutiniais metais jų prekyba išaugo trigubai. Pastatų statyba, naudojant sienų konstrukciniuose elementuose silikatinius blokus, leidžia gerokai sumažinti investicijas į statybos sąnaudas. Tai lemia mažesnės darbo sąnaudos ir trumpesnis montavimo laikas.

Labai svarbu renkantis konstrukcinę medžiagą įvertinti pagrindines technines charakteristikas: mechaninį stiprumą, atsparumą šalčiui bei vandens įgeriamumą. Būtina įvertinti mechaninį atsparumą gniuždymui.

Pagrindinės silikatinių blokelių savybės

Silikatiniai blokai pasižymi dideliu atsparumu gniuždymui, dėl ko gali būti naudojama laikančioms sienoms, veikiant jas didelėms apkrovoms, statyti. Silikatiniai blokai gaminami nuo 12,5 iki 17,5 MPa atsparumo klasių. Todėl, atitinkamai parinkus pagal blokelio storį, iš silikatinių blokų galima statyti daugiaukščių pastatų konstrukcines sienas.

Pagal atsparumo šalčiui markę vandeniu prisotinti silikatiniai blokai be jokių irimo požymių atlaiko ne mažiau kaip 35 šaldymo- šildymo ciklus.Tai atspari medžiaga ir ji gerai atlaiko net labai atšiaurias žiemas. Atsparumas šalčiui ir stipris gniuždant - svarbiausi silikatinių blokų ilgaamžiškumo rodikliai.

Silikatiniai blokai pasižymi dideliu atsparumu vandens įmirkiui (šis bandymas atliekamas taip - blokai įmerkiami į vandenį, ten laikomi, po to sveriami). Blokų vandens įmirkis (laboratorinėmis sąlygomis nustatyta 14-17%). Pagal LST 1167-91 turi būti ne mažiau 6%.. Esant mažesniam vandens įmirkiui tinkas neprikibtų prie sienos, o kai yra labai didelis bloko įmirkis, tai blokas per greit ištraukia drėgmę - tinkas trūkinėja. Statybininkai dažnai susiduria su šia problema, jei neįvertina bloko įmirkio (tik nesumaišykit sąvokų įgeriamumas ir drėgnis - tai iš esmės skirtingos sąvokos).

Silikatiniai blokeliai - patikima medžiaga Jūsų namo statybai

Sienų konstrukcijos su silikatiniais blokeliais

Pastatų statybose paprastai naudojama dvisluoksnės ir trisluoksnės mūro sienos. Būtina atkreipti dėmesį į pastatų sienų šiluminę varžą. Atitvarų šiluminė varža R, m²·K/W. Dažnai daroma klaidos skaičiuojant sienos šiluminę varžą. Būtina skaičiuoti ne teorinę, o projektinę, įvertinus atšiauraus Lietuvos klimato sąlygas, medžiagų sudrėkimą statybų metu ir t.t. Pvz.: silikatinių bloku "Silka"M18 cm storio šiluminė varža R sausoje būklėje yra 0,345 m²·K/W, o projektinė vertė - 0,259 m²·K/W.

Klaidinga, bet vis dar pasitaikanti nuomonė, kad kuo statybinio bloko varža didesnė, tuo pastatas šiltesnis. Tačiau reikia vertinti ne vien konstrukcinės medžiagos varžą, o visos sienos šiluminę varžą. Kiekvienas sąžiningas gamintojas ar pardavėjas pateiks Jums šiuos duomenis.

Dvisluoksnė mūro siena

Detaliau panagrinėkime dvisluosnę mūro sieną. Tai kai nėra ventiliuojamo oro tarpo ir laikančioji konstrukcija glaudžiai liečiasi su termoizoliacine medžiaga (žr.brėž. Renkantis konstruktyvą, būtina įvertinti mechaninį stiprumą. Nereikėtų pamiršti, kad reikės ir laiptus prie sienos pritvirtinti, virtuvėje spintelę pakabinti bei vonioje dušą prisukti.

Siūlome pasirinkti vidinį laikantįjį sienos sluoksnį iš silikatinių blokų (tvirtumas nuo 12,5 MPa iki 17,5 MPA) blokų. Silikatinio bloko storis priklauso nuo pastato paskirtes funkcijų. Taikant "Silka"M15, individualioje statyboje, atsižvelgiant į mažą balkių atramos gylį patariama naudoti lengvas gelžbetonines perdangas arba medines iki 4,5 m pločio. Kitu atveju taikoma "Silka"M18. Silikatiniai blokai "Silka"M24 daugiausia taikoma daugiaukščiams gyvenamiesiems namams ir pramoniniams objektams statyti.

Statant daugiaukštį namą, apatiniai aukštai mūrijami iš "Silka"M24 blokų, o paskutiniai du ar trys, gali būti mūrijami iš "Silka"M18 blokų. Tokiu būdu paskutinių aukštų kvadratūra pagal perimetrą padidėja. O tai yra ženklu parduodant naudingą plotą.

Mūrijant dvisluoksnės konstrukcijos sieną, termoizoliacinė medžiaga ( mineralinė vata arba putų polistirenas) tvirtinama prie laikančiojo mūro ir tinkuojama pagal technologines schemas. Norime atkreipti dėmesį į tinkavimo medžiagų kokybę.

Trisluoksnė mūro siena

Rekomenduojame pastatų statyboje pasirinkti trisluoksnę mūro konstrukciją. Projektuojant tokios konstrukcijos sieną, tarp laikančiojo ir apdailinio mūro sluoksnių dedama termoizoliacinė medžiaga(žr.brėž.Nr.3). Tai gali būti mineralinė vata arba putų polistirenas. Reikia įvertinti termoizoliacinės medžiagos savybes, kainą, kas ir įtakos jos pasirinkimą.

Laikantysis ir apdailinis mūro sluoksniai vienas su kitu turi būti sutvirtinami stikloplasčiais arba metaliniais ryšiais. Išorinės mūro apdailos sienos yra patikimos ir kokybiškos tuomet, kai daromas vėdinamas oro tarpas. Rekomenduojamas minimalus 40mm. Plačiau apie jo privalumus.

Tokiu sienų išorinis apdailos sluoksnis vėdinasi iš dviejų pusių, todėl iš jo greičiau pasišalina atmosferinė drėgmė, be to, sumažėja iš patalpų besiskverbiančios drėgmės(garų) kiekis, kadangi ji išgaruoja ventiliuojamame oro tarpe. Nors vandens garų judėjimas statybinėse medžiagose vyksta pakankamai lėtai, tačiau suminiai praeinančios per atitvaras drėgmės kiekiai būna pakankamai dideli ir susikaupusi drėgmė gali pakenkti pačiai konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui.

Drėgmė kondensuojasi (vandens garai virsta skysčiu), kai vandens garų koncentracija medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekia maksimalią ribą, kuri priklauso nuo temperatūros. Statybinės medžiagos nevienodai praleidžia šilumą ir vandens garus.

Oro tarpai pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes šiuose tarpsluoksniuose susidaro sąlygos oro judėjimui dėl temperatūrų skirtumo (nevėdinamuose oro tarpuose) arba dėl išorės oro poveikio(vėdinamuose oro tarpuose). Judantis oras suintesyvina drėgmės garavimą nuo medžiagų paviršių ir sudaro sąlygas drėgmės pasišalinimui per ventiliacines arba drenažines angas.

Kaip jau minėjau rekomenduojame trisluoksnes mūro sienų konstrukcijas įrengti su vėdinamais oro tarpais. Tam yra naudojamos ventiliacinės dėžutės, kurios yra įrengiamos atitinkamai pagal reikalaujamą angų plotą t.y. atitinkamas dėžučių kiekis horizontaliame metre.

Pagrindiniai ventiliacinių dėžučių privalumai: ventiliuoja oro tarpą, saugo nuo graužikų ir didesnių vabalų, apsaugo nuo kritulių, leidžia kondensatui išeiti į išorę.

Ventiliacinių dėžučių išdėstymo taisyklės. Pastatai iki dviejų aukštų - dvi ventiliacinių dėžučių eilės ( apačioje - pirmoje apdailinio mūro eilėje ir viršutinėje mūro eilėje.

Silikatiniai blokai "Silka"M8 ir M12 taikomi pertvarinėms sienų konstrukcijoms. "Silka"M12 ir M15 galima naudoti ir kaip užpildą išorinėms namo sienoms mūryti.

Šiuo metu Lietuvoje labai populiari karkasinė pramoninė ir visuomeninė statyba. Todėl ir siūlome pasirinkti silikatinius blokus dėl jų stiprumo ir ekologiškumo. Naudojant silikatinius blokus kaip sienų užpildą yra rekomenduojama juos armuoti kas trys eilės. Silikatiniai blokai pasižymi didesniu svoriu lyginant su kitais sienų konstrukcijoms naudojamiems blokais. Didesnis blokų svoris suteikia užpildo sienai stabilumą ir pastovumą. Kadangi sienos kaip užpildo konstrukcija neperima pastatą veikiančių apkrovų ir pati siena nėra apspaudžiama papildomu svoriu t.y.

Mūro sienos iš silikatinių blokelių

Statybiniai blokeliai: svarbiausios praktinės savybės

Lauko sienų blokeliai yra laikančiosios namo konstrukcijos ir turi atlaikyti stogo bei perdangos apkrovas, kitos funkcijos tėra pagalbinės. Tad praktiškai rinkoje nėra blokelių, kurie šios funkcijos neatliktų. Tiesa, vienų stipris mažesnis, kitų didesnis, bet jie visi tinka individualaus namo statybai.

Be gniuždymo stiprio, kurį lemia medžiagos tankis, kaip svarbią blokelių savybę aš akcentuočiau blokelių matmenų tikslumą. Įsivaizduokite, jei reikia sumūryti blokelius, kurių guldomo paviršiaus nuokrypis yra 5 milimetrai. Vadinasi, naudosite daugiau skiedinio, bus daugiau darbo ir sąnaudų, per siūles susidarys šilumos tilteliai. Nors teoriškai tokios matmenų paklaidos negali būti, pagal standartą blokelių paviršiaus plokštumos, lygiagretumo nuokrypis gali būti 1-1,5 mm, tačiau praktiškai taip būna.

Jo nuomone, reiktų atkreipti dėmesį, kuo jungiami blokeliai - cemento skiediniu ar klijais. Cemento mišinio siūlės nėra labai tvirtos. Jeigu blokų matmenys pakankamai tikslūs, jie gali būti mūrijami plonesniu skiedinio sluoksniu, taip išgaunant plonesnes siūles, tvirtesnį mūrą ir mažesnius šilumos tiltelius.

Statybininkas taip pat mini blokelių pjaustymo patogumą, blokelių šonines įlaidas, kai juos jungti reikia tik horizontaliai, armatūros kiekį, kitus pagalbinius elementus. Kuo greičiau ir patogiau blokeliai sumūrijami, tuo mažesni namo statybos kaštai.

Mūrininkas praktikas sako, kad daugelis žmonių įsivaizduoja, jog vieni statybiniai blokeliai yra „šaltesni“, kiti „šiltesni“. „Nors blokelių šilumos laidumo vertė skiriasi, bet ne ji lemia pastato šilumines savybes. Namo sienų „šiltumas“ ar „šaltumas“ priklauso nuo termoizoliacijos sluoksnio ir jo sandarumo. Tvirtesni blokeliai yra sunkesni ir laidesni šilumai.

VILNIUS TECH Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Sigitas Vėjelis paaiškina, jog „statybinės šiluminės fizikos žinynuose nurodoma, jog minimaliu pakankamu šilumos kaupimu pasižymi sienos, kurių 1 kub.m masė ne mažesnė kaip 300 kg. Šilumos akumuliacines savybes apibūdina savitoji šiluminė talpa Cp (J/(kg·K)). Lyginant šį dydį galima spręsti apie medžiagos akumuliacines savybes. Kadangi skirtingų medžiagų tankiai yra labai skirtingi, tai aiškesniam palyginimui šiluminę talpą verta padauginti iš medžiagos tankio. Tokiu atveju, kai mūro tankis, pavyzdžiui, 1260 kg/kub.m ir jo šiluminė talpa 1000 J/(kg·K), tai 1 kub.m pakelti temperatūrą (sukaupti šilumą) 1 laipsniu C, reikės 1260 kJ, o 5 laipsniais C - 6300 kJ.

Statybininkas praktikas irgi tai patvirtina, sakydamas, jog jeigu, pavyzdžiui, mūro sienos nelygios ar nelygiai priklijuojama termoizoliacinė medžiaga, sukuriamas šilumos tiltelis. Tokiu atveju ne tik blokelių, bet ir apšiltinamojo sluoksnio šiluminės savybės netenka prasmės. „Termoizoliacinės plokštės turi priglusti prie sienos visa savo plokštuma, turi būti priklijuotos ir/ar sandariai pritvirtintos smeigėmis. Bet koks iškilimas, dėl kurio susidaro tarpas tarp sienos ir šiltinamojo sluoksnio, yra šilumos nuostolių šaltinis.

Statybininko nuomone, daugelis statytojų neteisingai supranta blokelių drėgmės įgeriamumą. Pagal patekimą į medžiagą yra kelios drėgmės rūšys ir reikia atskirti apie ką kalbame. Deja, daugeliu atvejų naudojami skirtingi terminai, tad vartotojams neprofesionalams susigaudyti yra sudėtinga. Jis pataria atsiversti blokelių eksploatacinių savybių deklaracijas ir palyginti skaičius. Nors ir deklaracijose naudojami skirtingi terminai, bet susigaudyti įmanoma.

Tad peržiūrėjus eksploatacinių savybių deklaracijas net ir ne profesionalui aišku, kad akytojo betono blokelių šiluminės savybės geresnės nei silikatinių. Bet šio tipo silikatiniai blokeliai maždaug tris kartus tvirtesni nei akytojo betono. Silikatiniai blokeliai turi tokį pat ar didesnį vandens garų difuzijos arba garų pralaidumo koeficientą μ. Garų pralaidumo koeficientas rodo medžiagos gebėjimą sugerti ir išgarinti vandens garus. Šios savybės intensyvumas nusakomas µ ("miu") koeficientu. Tai yra ta savybė, kuri populiariai vadinama medžiagos „kvėpavimu“ - t.y. laidumu oro garams. Kuo garų pralaidumo koeficiento skaičius mažesnis, tuo daugiau vandens garų praleidžia medžiaga ar konstrukcija, supaprastintai kalbant, tai yra labiau „kvėpuojanti“ medžiaga.

Blokelių laidumas oro garams yra svarbus eksploatacijos metu, statybos metu svarbesnė savybė yra vandens įgeriamumas arba įmirkis. Blokelių įmirkio rodiklis nusako, kiek medžiaga geba įgerti vandens tiesiogiai su juo liesdamasi. Blokelis pasveriamas, po to panardinamas į vandenį ir mirkomas 48 valandas. Tada vėl pasveriamas ir nustatomas vandens įmirkis, išreikštas procentais. Sunkios ir tankios medžiagos džiūsta lėčiau, porėtos - greičiau. Pavyzdžiui, porėto akytbetonio įgerta drėgmė greitai išgaruoja, porėtos struktūros sienos „kvėpuoja“, t. y., vandens garų judėjimas per sienos konstrukciją vyksta laisvai, drėgmė ir garai sienose neužsilaiko.

Dažnai namo šiltinimui pasirenkamas pilkasis polistireninis putplastis - neoporas, kurio šiluminės savybės yra geresnės nei baltojo polistireninio putplasčio. Naudojant pilkąjį putplastį sumažėja termoizoliacijos sluoksnio storis, smeigių ilgis. Bet kurio tipo polistireninis putplastis nekeičia savo šiluminių savybių dėl sąlyčio su drėgme, išlaiko formą.

Statybininkas sako, kad kartais klaidingai įsivaizduojama, jog izoliacines plokštes laiko smeigės, o ne klijai. Statytojai sienų šiltinimui pasirinkdami pilkąjį neoporą, kurio termoizoliacinės savybės apie 20 proc. geresnės nei baltojo putplasčio ir atitinkamai mažėja sluoksnio storis, ne visada įvertina riziką, susijusią su neoporo reakcija į temperatūros pokyčius.

„Juk kiekvienas žinome, kad palietus ranka saulėkaitoje stovinčius baltos ir juodos spalvos automobilius, nuo juodo paviršiaus galima nusideginti ranką, tuo tarpu baltas bus šiltas, bet ne toks karštas. Taip pat visi žinome, kad bet kuriam polistireniniam putplasčiui kenkia tiesioginė saulė, ilgam paliktas saulėje jis ima trupėti. Todėl negalima ilgam palikti bet kuriuo putplasčiu apšiltintų ir netinkuotų sienų, saulės paveiktą putplastį rekomenduojama šlifuoti. Tačiau neoporui tiesioginė saulė kenksmingesnė nei baltajam, nes tamsus paviršius įkaista daug smarkiau. Pakanka keliasdešimties minučių tiesioginių saulės spindulių, kad neoporo temperatūra pakiltų keliomis dešimtimis laipsnių C. Tuomet plokštės išsiplečia, spaudžiasi prie gretimų plokščių ir deformuojasi atšokdamos nuo sienų. Sumažėjus temperatūrai neoporas traukiasi ir tarp plokščių susidaro tarpai. Šis procesas vyksta ir po tamsios spalvos tinku. Be to, putplastis įkaista ne per visą storį, atsiranda dar papildomi vidiniai įtempiai.

Tad šiltinant neoporu reiktų vengti tiesioginės saulės. Statybininkas sako, kad dėl šios problemos Lenkijoje jau bandoma gaminti termoizoliacines plokštes su balto putplasčio paviršiumi ir pilku vidiniu neoporu.

Saulėtu oru šiltinant fasadus neoporu rekomenduojama naudoti specialius greitos fiksacijos klijus Knauf Neoporkleber. Neoporo klijavimas: plokštės kraštai dengiami 5 cm pločio ir 2 cm aukščio klijų juosta, viduryje - 3-4 kauburėliai. Klijai turi dengti ne mažiau kaip 40 proc. Neoporo klijai tinka ant visų statybinių blokelių paviršių, dirbti galima esant ≥ +5 ºC oro temperatūrai. Jei reikia, o dažniausiai reikia kampuose, užklijuotas plokštes po 24-48 valandų galima tvirtinti smeigėmis.

Statybininkas teigia, kad dirbant su šiais klijais net ir saulėtu oru neoporas gerai sukimba su pagrindu ir nėra rizikos jam deformuotis. Klijai pasižymi greita fiksacija ir todėl plokštės greitai sukimba su mūru, dėl aukštesnės temperatūros jos negali taip lengvai deformuotis ir sugadinti dažnai jau padengtą armuojantį ar netgi dekoratyvinį sluoksnį.

„Kiekviena medžiaga turi savų privalumų ir trūkumų. Visa esmė - teisingas naudojimas.

Silikatiniai blokeliai: Šilumos laidumo palyginimas

Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra svarbus rodiklis, nusakantis medžiagos gebėjimą praleisti šilumą. Žemiau pateiktoje lentelėje lyginami įvairių tipų blokelių šilumos laidumo koeficientai, kurie gali padėti pasirinkti tinkamiausią variantą pagal šilumines savybes:

Pastaba: Šilumos laidumo koeficientas gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir konkretaus produkto.

tags: #namo #statyba #is #silikatiniu #blokeliu