Rugpjūtį dauguma abiturientų jau žino, kur studijuos artėjančiais mokslo metais. Bet atsiranda galvos skausmą keliančių problemų. Viena iš jų - gyvenamosios vietos paieškos. Būsimi pirmakursiai Vilniuje dažniausiai renkasi tarp buto ir bendrabučio. Bendrabučiai yra laikomi pačiu studentiškiausiu variantu, kuris taip pat yra ir pigiausias.

Tūkstančiams kauniečių būstą atstoja viso labo vienas kambarys ilgame koridoriuje. Su dešimtimis kaimynų jie naudojasi bendra virtuve, prausykla ir tualetu. Tokius būstus įprasta vadinti bendrabučio tipo butais. Tačiau ir padidinus gyvenamąjį plotą, bendrabučių gyventojams tenka taikytis su ne itin malonia aplinka ir nevalyvais kaimynais.
Kauno mieste šiuo metu yra apie 60 bendrabučio tipo namų. Sovietmečiu jie priklausė įvairioms įmonėms ar įstaigoms, šios suteikdavo butus kaip gyvenamąjį plotą savo darbuotojams. Savivaldybės butuose gyvena socialiai remtini asmenys, jie moka juokingai mažą nuomos mokestį ir nelinkę tausoti bendro turto. Apie dešimt bendrabučio tipo namų jau yra įsteigę gyventojų bendrijas ir pamažu tvarkosi, o per penkiasdešimt likusių bendrabučių Kaune prižiūri bendrovė Būsto administravimo agentūra.
Bendrabučių kainos ir sąlygos
Vilniaus Gedimino technikos universitete bendrabučio kambarių kainos siekia nuo 80 iki 250 eurų per mėnesį, Vilniaus universitete - 55-240 eurų.
Tačiau ne visi studentai nori gyventi bendrabutyje. Pagrindinės problemos - maži kambariai, privatumo trūkumas ar netinkamos buities sąlygos. Dalis studentų nėra patenkinti ir pačių bendrabučių kokybe. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus pabrėžė, kad nemažai studentų norėtų atnaujintų kambarių. Tikrai būna ir skundų dėl antisanitarinių sąlygų, tokių kaip tarakonai ar pelėsis. Bet tokiais atvejais jau pačios aukštosios mokyklos imasi priemonių užkirsti kelią tokiems dalykams“, - sakė P.
Bendrabutis ar butas?
Butas išsprendžia tam tikras bendrabučio problemas - tai yra galimybę turėti daugiau erdvės. Virtuvė ir vonios kambariai yra atskiri, bute yra daugiau laisvės nei bendrabutyje. Vilniuje buto nuomos kaina priklauso nuo daugybės kintamųjų, tokių kaip atstumas iki centro, statybos metų, mikrorajono, renovacijos ir t. t. Pigesni vieno kambario butai nuomojami nuo 150 iki 450 eurų per mėnesį.
Čiulada išskiria ir trečią gyvenamosios vietos variantą, kuris populiarėja sostinėje - co-living tipo gyvenamosios patalpos, kurios turi tiek buto, tiek bendrabučio savybių. Dažniausiai jas nuomojantys asmenys turi savo atskirą miegamąjį ir vonios kambarį. Tačiau kitos erdvės, kaip virtuvė, skalbykla ar poilsio zonos, yra bendros. Jie yra kiek pigesni nei įprasti butai, bet suteikia daugiau privatumo už bendrabučius. Bet priešingai nei butai, tokio tipo būstai turi žymiai lankstesnes nuomos sąlygas. Kai butas dažniausiai yra nuomojamas metams, co-living`us galima žymiai lengviau išnuomoti ir mėnesiui.
Gyvenimo bendrabutyje pliusai ir minusai
- Privalumai:
- Pigiausias variantas
- Arčiau fakulteto
- Galimybė gyventi kartu su draugais
- Lengviau priprasti prie naujo miesto
- Trūkumai:
- Maži kambariai
- Privatumo trūkumas
- Netinkamos buities sąlygos
Tačiau, jos manymu, norint gyventi atskirame bute, reikia dirbti bent puse etato arba turėti kitas stabilias pajamas, pavyzdžiui, stipendiją. „Mano buto nuoma Šeškinėje kainavo 430 eurų. Pridėjus komunalinius mokesčius, visa pragyvenimo kaina gali siekti iki 500-600 eurų.
KUR APSIGYVENTI STUDENTUI?
Bendrabučio tipo butų rinka
Panagrinėjus „Alio.lt“ parduodamų kambarių bendrabučiuose skelbimus, akivaizdu, kad kainos čia labai svyruoja, o pardavėjai labiau vertina ne būsto kokybę, o jo vietą. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje, parduodamas kambarys bendrabutyje, kurio plotas - 15 kv. metrų. Kambario kaina yra 20 500 eurų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad namas yra 1958 metų statybos, virtuvė, vonia ir tualetas - bendro naudojimo, o pats kambarys verkiant prašo remonto. Kitas kambarys Antakalnyje, Žolyno gatvėje, parduodamas už 17 500 eurų. Iš nuotraukų aišku, kad virtuvė bei vonia taip pat yra bendro naudojimo, skelbime nėra nurodoma, kelintais metais pastatas buvo pastatytas, tačiau galima spėti, jog jis ganėtinai senas. Skelbime taip pat rašoma, kad butas parduodamas be baldų.
Lietuvos regionuose kainos visai kitokios. Pavyzdžiui, vieno kambario butas Alytuje parduodamas už 3000 eurų be baldų. Jeigu potencialūs pirkėjai pageidautų baldų, kaina siektų 4000 eurų. Skelbime rašoma, kad butas yra suremontuotas, maži komunaliniai mokesčiai. Taip pat nurodoma, kad kambario plotas - 18 kv. metrų.
NT įmonės „Vilniaus turtas“ brokeris Tadas Aleksandravičius teigia, kad bendrabutį dažniausiai renkasi asmenys, kurie paprasčiausiai nori gyventi atskirai ir jiems nereikia didelio gyvenamojo ploto. Pavyzdžiui, studentai, nutarę nebegyventi su tėvais, žmonės, likę vieni po skyrybų, pagyvenę asmenys, kurie neišlaiko didesnės kvadratūros buto. Anot eksperto, dažniausiai bendrabučius renkasi iš kitų miestų atvykę gyventojai, ypač dažnai tėvai juos perka savo vaikams.
Bendrabučių yra daugumoje Vilniaus rajonų, ypač daug Naujininkuose, Naujamiestyje, Žirmūnuose, Šnipiškėse, Naujoje Vilnioje, Žvėryne, Antakalnyje. Bendrabučius paskutiniu metu dažniausiai perka investuotojai, kurie nupirkę padaro kapitalinį remontą, įrengia viską naujai, su baldais, buitine tecnika ir, sakyčiau, brangiai nuomoja. Visų bendrabučių, esančių patraukliose Vilniaus vietose, kainos per paskutinius 4 metus pakilo beveik 3-4 kartus nuo buvusių 12 tūkst. litų už kambarį iki 14 tūkst. eurų. Šiame segmente kainų augimas buvo pats didžiausias ir sparčiausias“, - tvirtina T. Aleksandravičius.
Specialistas sako, kad bendrabučių įvaizdis taip pat pasikeitė - dabar tai jau nebėra tie bendrabučiai, kurie buvo anksčiau. Tai yra mikro butai, su dažniausiai gera kaimynyste. Ypač patrauklūs pirkimui yra tie bendrabučiai kurie yra geroje miesto vietoje, paprastai tai yra Žvėrynas, Naujamiestis, Šnipiškės, Antakalnis. Kainos yra pačios įvairiausios, priklauso nuo rajono, lokacijos, būklės ir galimybių. Patys brangiausi ir labiausiai vertinami yra tie bendrabučių kambariai, kuriuose yra galimybė įsivesti kanalizaciją, nes tai ne visur įmanoma“, - aiškina brokeris.
Anot jo, patys pigiausi bendrabučiai yra Naujojoje Vilnioje, Salininkuose, Grigiškėse, Lentvaryje - ten jie yra ir pačios prasčiausios būklės, ir kaimynų įvairių pasitaiko. Pašnekovas sako, kad pigiausiai parduodamas kambarys yra apie 5 tūkst. eurų, o brangiausias, kokį pavyko aptikti - už 32 tūkst. eurų. Nuomos kainos taip pat svyruoja - nuo 100 iki 260 eurų. Jeigu kambarys apleistas, prastoje miesto vietoje, išsinuomoti tokį galima už 30-80 eurų.
Yra įsigudrinusių nuomoti vieną kambarį 4 asmenims iš jų gaunant nuo 50 iki 70 eurų per mėnesį už lovą. Tai išeina, kad viso kambario nuomos suma tada mėnesiui gaunasi nuo 200 iki 280 eurų. Bet tai daugiau taikoma atvykstantiems statybininkams iš svečių šalių“, - pasakoja T. Aleksandravičius.
Pasak eksperto, šis rinkos segmentas ne tik išlaikys savo paklausą, bet ir toliau ją augins, nes tai yra puiki galimybė už nedidelę kainą patenkinti vieno ar dviejų žmonių minimalius būsto poreikius.
Tačiau jis sako, kad tikrame bendrabutyje, kokie buvo anksčiau ir kurių dar išlikę iki dabar, tikrai negyventų. Nepirkčiau butų tuose bendrabučiuose, kuriuose yra išklerusios durys, prišlapinta laiptinėje, išdaužyti laiptinės langai ir vidury dienos girtuokliaujama. Kur nesutvarkytos bendrosios erdvės, kur yra dvokas, tvaikas, smarvė - čia dar ilgai tvarkos nebus, ieškokite geresnio bendrabučio“, - mano T. Aleksandravičius.
Investicinė grąža
NT brokeris ir ekspertas Mantas Mikočiūnas teigia, kad bendrabučio tipo butai prieš keletą metų tapo viena populiariausių investicijų, nes grąža šio nekilnojamojo turto buvo daug didesnė negu daugiabučių butų. Schema paprasta: perkamas vadinamas bendrabučio „blokas“ ir dalinamas į du vieno kambario butus, jie suremontuojami ir išnuomojami. Taip pastaraisiais metais rinkoje itin pagausėjo nuomojamų bendrabučio tipo butų ir jų kainos smarkiai šoktelėjo į viršų“, - sako M. Mikočiūnas.
Jis pritaria, kad bendrabutį verta rinktis geroje miesto vietoje dėl mažesnių komunalinių mokesčių, nuomos kaina taip pat dažniausiai būna mažesnė nei įprastų butų. Tačiau nesutinka dėl kaimynystės - anot jo, ji dažniausiai nėra labai maloni. Nevertėtų rinktis tuomet, jeigu esate jautrūs kaimynystei, ne taisyklė, bet bendrabučiuose žmonių kontingentas būna mažiau malonus ir draugiškas. Nors pasitaiko tikrai labai puikiai sutvarkytų ir draugiškų žmonių bendrabučių, to negalima būtų taikyti visiems. Jeigu bendrabutinis butas nesuremontuotas, naudojantis bendrais santechnikos mazgais ir virtuve, gali tekti nusivilti higiena bei tvarka jose. Ramybės mylėtojams taip pat nerekomenduočiau bendrabučių, ten vakarėliai ir triukšmas - dažnesnis variantas nei įprastame daugiabutyje“, - tvirtina NT ekspertas.
Taupymas
Marius Čiulada, „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas teigia, kad bendrabučio pasirinkimą visais atvejais nulemia finansinės galimybės. Pavyzdžiui, iš seniau bendrabučiuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai negali sau leisti įsigyti erdvesnio ir patogesnio būsto, todėl lieka gyventi čia. Tuo metu jauni žmonės bent jau laikinai renkasi gyvenimą bendrabučio tipo bute - nenorėdami imti būsto paskolos, geriau perka pigesnį būsta, bet savo lėšomis arba nuomojasi ir taip taupo būsimiems namams.
Iš esmės, daugiausiai bendrabučių yra senesniuose Vilniaus rajonuose, tačiau ne tuose, kurie iškilo sovietmečiu. Dažnai bendrabučiai yra aplink mokymosi įstaigas. Istoriškai susiklostė, kad laikui bėgant didelė dalis bendrabučių buvo privatizuoti“, - pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, bendrabučiams perspektyvos išlieka geros, nes Vilniuje mažo ploto būstai apskritai yra labai populiarūs. Sostinėje pastebimas naujos statybos butų plotų mažėjimas, vis daugiau žmonių gyvena po vieną, todėl bendrabutis tam tikram pirkėjų ar nuomininkų ratui visada bus puikus laikinas ar nuolatinis būsto sprendimas už minimalią kainą. Vis dėlto, jis nepritaria nuomonei dėl mažų komunalinių mokesčių, nes dažniausiai bendrabutiniai namai yra senos statybos, neekonomiški, renovuotini ir reikalaujantys daugiau priežiūros nei kiti, naujesnės statybos būstai.
Patarimai perkant bendrabučio tipo butą
Buto įsigijimas yra vienas lengviausių NT sandorių, todėl dauguma labai greitai ir lengvai apsisprendžia pirkti patikusį butą. Vienaip ar kitaip išsirinkto buto būklę reikėtų įsivertinti plačiąja prasme: kuo detaliau ir išsamiau įsivertinsite butą ir atkreipsite dėmesį į visus niuansus, tuo teisingesnis bus Jūsų sprendimas ir tuo mažiau reikės gailėtis dėl naujojo pirkinio.
Visiškai kito buto poreikis iškils Jūsų vaizduotėje, jeigu kalbėsime apie buto įsigijimą investicijai. Be abejo, tai priklausys nuo to, kokia tai investicija: ilgalaikė ar trumpalaikė, spekuliacinė, vertės prieaugio ar su tikslu išnuomoti. Kai pagrindinis tikslas yra spekuliacinė investicija su poreikiu greitai pigiai nusipirkti ir greitai brangiau perparduoti, įsigyjant turtą iš varžytinių, bankroto administratoriaus, susiruošusio emigruoti kaimyno/pažįstamo (ar suradus kitą labai pigiai parduodamą butą), Jums žodis „vieta“ neturės visiškai jokios reikšmės. Tačiau tai yra veikiau nedidelės išimtys, nes praktiškai visada reikia kreipti dėmesį į VIETĄ, kur yra nekilnojamas turtas.
Todėl labai svarbu ne tik NUODUGNIAI įsivertinti esamą situaciją pasirinktoje vietovėje, bet ir pasidomėti, kas numatoma vystyti esamoje ar gretimose zonose/sklypuose. Planuojamos tiesti didžiosios gatvės ir greitkeliai. Jie ženkliai pagerins susisiekimą ir pakels viso rajono vertę ir patrauklumą, bet dėl būsimo triukšmo gali sumažinti konkrečių, arčiausiai būsimo kelio „atsirasiančių“, butų ir daugiabučių vertę. Taigi prieš įsigydami turtą nepatingėkite paieškoti informacijos apie rajono, miesto, vietovės, gretimų sklypų detaliuosius planus. Tai padės Jums suprasti, ko galima tikėtis priešais langus ar šalia jūsų būsimų namų.
Likvidumui didelę įtaką turi ir tai, kokia yra buto būklė. Jeigu jame atliktas specifinis remontas- ryškiai rožinės spalvos sienos, visas butas iškaltas medžiu ar butas yra visiškai apleistas- tuomet tokiam butui surasti pirkėją už patrauklią kainą bus sunku ir pardavimo procesas užsitęs, t.y. Sunkiau“ parduodamas turtas, t.y.
Prastame rajone ir gatvėje esančių butų pardavimo ir nuomos kainos yra mažesnės nei visuose kituose mikrorajonuose. Kuo rajonas yra prastesnės reputacijos (visomis prasmėmis), tuo jame yra mažesnės parduodamo turto kainos. Todėl jeigu jūsų akiratyje atsiranda pigiausi butai iš vieno ar dviejų tų pačių rajonų, tai tikėtina, kad tie rajonai yra prasčiau vertinami nei kiti. Kuo rajonas yra prastesnės reputacijos, blogesnis susisiekimas, transporto sistema ir kita, tuo sunkiau jame parduoti būstą. Rajono populiarumą nulemia daug faktorių: mitai, gandai, mada, saugumas, susisiekimas, švietimo įstaigos, infrastruktūra ir kita.
Visuomet sunku yra parduoti “dalį” buto - t.y. su kitais bendraturčiais, kad ir kur jis bebūtų. Todėl tokie butai, kuriuose parduodam, pavyzdžiui, vienas ar du kambariai trijų kambarių bute, yra dažniausiai ilgai pardavinėjami, tačiau ne parduodami.
Ekonominės klasės butus, kurių brangi eksploatacija, likviduoti taip pat gana sudėtinga. Sunkiausiai realizuojami didelio ploto (4 ir daugiau kambarių) senos statybos butai blokiniuose namuose. Yra viena išimtis- butai, kuriuos galima „padalinti“ ir vietoj vieno keturių kambarių buto įrengti kelis vieno ar dviejų kambarių butus.
Dar vienas sunkiau parduodamų butų segmentas yra didelio ploto butai, esantys 5/6 aukšte namuose be LIFTO. Šie butai dar ilgiau laukia pirkėjo nei tokie patys butai žemesniuose aukštuose.
Kalbant apie naujos statybos būstus galime pastebėti, kad sunkiau parduodamas turtas yra negyvenamosios paskirties, kaip pvz. poilsio, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių ar svečių namų, apartamentų. Butai, kurie yra prie gamyklų, geležinkelių, greitkelių ar panašiose vietose gerokai ilgiau laukia savo pirkėjo, ypač jeigu jie yra 3 ir daugiau kambarių. Perkantieji butus dės pastangas, kad jiems su savo vaikais pavyktų įsikurti kuo patrauklesnėje vietovėje.
Bendrija, man asmeniškai, nepatinka. Yra dalis klientų, kurie perka butą, su tikslu jį pakeisti, t.y. Paprasčiausia pokyčius daryti tuosebutuose, kurie yra mūriniuose ir monolitiniuose namuose, nes šiuose namuose dažniausiai visos buto viduje esančios sienos yra tik pertvaros ir neatlieka kito konstrukcinio vaidmens. Blokiniuose statiniuose dauguma sienų yra konstrukcijos elementas, t.y. Tarkime, blokinio namo bute norite išgriauti sieną, dalį jos krūvio „perkeliant“ ant kolonos ar kitos atramos. Tokiam projektui gali tekti gauti 50% (plius 1) namo gyventojų sutikimų. Kitas dažnas išplanavimo keitimo atvejis - tai komunikacijų atvedimas ir išvedimas iš buto ar kambario. Todėl tai, kas atrodo labai paprasta, kartais gali reikalauti daugiau pastangų ir išlaidų nei Jums atrodė iš pradžių.
Skirtingai nei visi kiti nekilnojamo turto sandoriai - buto dokumentų patikrinimas yra ganėtinai nesudėtinga procedūra. Dokumentų nėra daug, jie yra lengvai skaitomi ir suprantami praktiškai visiems. Suklastoti BUTO VĮ „Registrų centro“ nuosavybės išrašą yra ypatingai paprasta, nes tai dokumentas be „apsaugų“ ir jį padirbti gali bet kas, kas šiek tiek moka naudotis kompiuteriu ir spausdintuvu. Siūlyčiau nepasikliauti sėkme, nerizikuoti ir kreiptis į teisininką arba notarą konsultacijos-pagalbos. Kreipkitės į teisininką ar notarą, šie specialistai turi prieigą prie VĮ „Registrų centro“ duomenų bazės, tam kad buto nuosavybės duomenys butų atnaujinti šią akimirką.
Įsivaizduokime, Jums pavyksta surasti tikrai pigų, patrauklų, labai gerą visomis prasmėmis butą, o prie jo jau „STOVI“ eilė norinčių. Įtikinti savininką parduoti butą Jums, eiti į notarų biurą pasirašyti preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties gali būti keblu. Žinoma, sukurta dirbtinė „euforija“ yra dažnas atvejis. Tai gali būti tik gerai surežisuotas spektaklis. susiderėti dėl pirkimo - pardavimo sutarties pagrindinių sąlygų, terminų, atsiskaitymo momentų, kitų įsipareigojimų. Jame gali būti įrašytas vienas savininkas ar keli. Šis dokumentas yra turto pasas, jis yra svarbus Jums dėl daugelio priežasčių, viena iš jų, kad galėtumėte žinoti, ar tikrai kalbatės su savininku. Labai svarbi yra nuosavybės pažymėjimo išdavimo data. Nuosavybės dokumentas gali būti „senas“ ir neatspindėti realios informacijos, susijusios su konkrečiu perkamu butu. Idealiausiai būtų gauti visų savininkų raštišką patvirtinimą apie tai, kad jie žino apie sandorį, jo detales ir jie sutinka ir nori turtą parduoti Jums už sutartą kainą ir sąlygas (tinka elektroniniu laišku, bet idealiausia raštu). svarbiausia, jis turi būti galiojantis. Įgaliojimo pagrindinė funkcija- įgalioti asmenį atlikti konkretų veiksmą, kurio Jums reikia, t.y.
Buto planas/ adresas/ vieta dokumentuose turi atitikti tą turtą, kurį apžiūrite realybėje. Pasitikrinkite, ar tikrai perkate tą butą, kurį matėte ir kurį Jums parodė pardavėjas? Pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai parodomas ir parduodamas butas “nesutampa”. Jeigu perkate kotedžą ar butą mažaaukščiame name, visos galimos komunikacijos dažniausiai būna įrašytos žemės sklypo VĮ „Registrų centras“ pažymėjime prie apribojimų. Tačiau apsaugos zonos surašomos tuomet, kai konkreti komunikacija nutiesta per sklypą ar ties sklypo riba. Jeigu butas išnuomotas, tokiu atveju pirmumo teisę pirkti turi nuomininkas. Perkant kotedžą ar butą statiniuose su bendraturčiais pirmumo teisė įgyti turtą suteikiama bendraturčiams.
PASTABA: Jeigu savininkas įvardija, jog yra bendraturčių sutikimai, leidimai (galimybė) įsirengti židinį, pakeisti paskirtį, išplanavimą, perkelti įėjimą ar kt.
tags: #ka #reidkia #bendrabuvio #tipo #butas