Daugiabučių namų renovacijos laimėtojai: sąrašas ir nauda

Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) gali būti taikoma valstybės parama. Nustatomi programų tvarka, todėl konkrečiu atveju jie gali skirtis.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) jau baigė vertinti 2017 metų spalio mėnesio kvietimu pateiktas paraiškas, kurias sureitingavus, buvo sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas, į kurį pateko 313 planuojamų atnaujinti daugiabučių, ir rezervinis sąrašas, kuriame liko 212 daugiabučių namų.

„Į aplinkos ministro kvietimą atsiliepė ir Jonava. Paraiškos pateiktos iki šių metų vasario 1 dienos, o prieš kelias dienas gautas ministerijos sprendimas dėl šių metų Jonavos rajone renovuojamų namų sąrašo. Pagrindiniame sąraše 18 namų, kuriems valstybės parama bus suteikta šiais metais, du namai pateko į rezervinį sąrašą. Jei iš pagrindinio sąrašo daugiabučiai yra išbraukiami (pvz.: renovacijos atsisako gyventojai, namas negauna paskolos ar paramos), į jį įrašomi namai iš rezervinio sąrašo. Tikiu, kad tokių atvejų visoje šalyje bus, tad yra tikimybė, kad gali patekti ir P.Vaičiūno g. 8, Jonavoje penkioliktu numeriu rezerve esantis namas“, - sako bendrovės „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų administratorius Bronislovas Liutkus.

Būtina pabrėžti, kad šių metų renovacijos tempai bus lėtesni nei pernai dėl vėl pasikeitusios finansavimo tvarkos, papildomo vardinio balsavimo pasirenkant kreditą suteikiantį banką bei administravimo derinant leidžiamus pakeitimus investiciniame plane.

„Šiais metais numatyta, kad pirma turi būti parengtas namo techninis projektas ir tik po to skelbiamas konkursas rangovui. Anksčiau techninį projektą galėjo parengti jau konkursą laimėjęs rangovas. Dar viena užsitęsimo priežastis - turime sudaryti sutartį su Aplinkos ministerija dėl Valstybės paramos. Ji sudaro 30 proc. energiją taupantiems rangos darbams ir papildomai 10 proc. tiems daugiabučių gyventojams, kurie renovuoja elevatorinį šiluminį mazgą, įsiveda šilumos daliklius individualiai apskaitai, stato balansinius ir termostatinius ventilius. Primenu, kad numatyta 100 proc. padengti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, 100 proc. padengiamos nepasiturintiems (gaunantiems kompensaciją už šildymą) butų savininkams tenkančios išlaidos“, - sako B. Liutkus.

Šiek tiek nemaloni žinia besiruošiantiems renovuoti daugiabučius - valstybės garantuojama lengvatinė 3 proc. metinė palūkanų norma paskolai bus tik pirmuosius penkerius metus.

„Bus atliekama bankų, suteikiančių paskolas renovacijai, apklausa - kokiomis sąlygomis gyventojams siūlys kreditus. Iki šio paraiškų kvietimo valstybės nurodytos metinės palūkanos buvo 3 proc., dabar valstybė garantuoja šį nedidelį procentą tik pirmus penkis metus. Jei bankas pasiūlys didesnes palūkanas, po penkių metų bus mokama pagal sutartas sąlygas su banku, paramos gyventojai palūkanų atžvilgiu negaus. Turėdami bankų pasiūlymus, teiksim gyventojams, kad gautume gyventojų rašytinį sutikimą dėl banko pasirinkimo, vadinasi, tai gali būti dar viena priežastis, dėl lėtesnės renovacijos eigos“, - sako daugiabučių administratorius.

Vienas seniausių Šiauliuose renovuotų daugiabučių - Stoties gatvėje keturioliktu numeriu pažymėtas namas, pastatytas 1921 metais, dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose. Juos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), kviečianti visus Lietuvos gyventojus rinkti geriausius įgyvendintus projektus.

Iš pradžių viename seniausių Šiauliuose renovuotų daugiabučių veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Birutė“, po Antrojo pasaulinio karo jis buvo rekonstruotas į gyvenamąjį pastatą, o 1979 metais papildytas priestatu. Šiuo metu jungtinio daugiabučio gyvenamojo namo šimtametę istoriją mena išsaugotos fasado architektūrinės detalės. Patrauklus jo estetinis vaizdas skatina vis daugiau šiauliečių, gyvenančių senuose daugiabučiuose namuose, kurių fasadas taip pat turi išskirtinumų, domėtis galimybe atnaujinti savo būstą.

Stoties g. 14 pastatą projektavo vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos architektų Karolis Reisonas, kuris savo kūrybine veikla įtakojo visos Šiaulių miesto architektūrinės aplinkos formavimą. Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX-XX a. sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas. Būtent šiais architektūriniais sprendiniais ir mūsų dienomis išsiskiria dabar jau renovuotas daugiabučio gyvenamojo namo pastatas.

AB „Šiaulių energija“, administravusios šio namo modernizavimo įgyvendinimo procesus, Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė džiaugiasi, kad turtinga istorija išsiskiriantį daugiabutį pavyko atnaujinti pagal visus keliamus reikalavimus, išlaikant pradinę jo išvaizdą. Be to, pasak J. Kivyliūtės, geri pavyzdžiai užkrečia: šio gyvenamojo pastato renovacija paskatino ir aplinkinių namų gyventojus ryžtis savo būsto atnaujinimui.

AB ,,Šiaulių energija“, kaip Šiaulių miesto savivaldybės paskirtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratorius, sulaukia vis daugiau gyventojų užklausų dėl galimybės atnaujinti jų gyvenamąjį namą. Šiuo metu yra vykdomos nuotolinės miestiečių konsultacijos, siekiant išsklaidyti daugiabučių namų renovacijos mitus ir baimes.

Aptariamas daugiabutis namas nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, tačiau istorine ir architektūrine prasme turi vertingųjų savybių požymių. Todėl jo renovacijos metu buvo siekiama kuo tiksliau išsaugoti jo fasado architektūrines detales. Tai buvo didžiausias iššūkis, kurį pavyko sėkmingai įveikti, pasirinkus tinkuojamą fasado sistemą: viena iš daugiabučio namo sienų buvo apšiltinta tik iš vidaus, likusios, kaip įprasta - iš išorės.

Aptrupėjusios ar apgriuvusios fasado išorės detalės buvo atstatytos naudojant naują apdailą iš homogeninio termo tinko su spalva. Kadangi renovacijos metu viena pagrindinė daugiabučio namo siena turėjo būti apšiltinta iš vidaus, įgyvendinant projektą buvo labai svarbus daugiabučio namo gyventojų pritarimas ir pagalba, siekiant sklandžiai atlikti statybos rangos darbus. Gyventojai suprato, kaip svarbu yra išsaugoti pastato fasado architektūrines detales, pritarė bei padėjo įgyvendinti projektą, užtikrindami patekimą į jų patalpas.

Modernizuojant pastatą buvo ne tik atnaujintas jo fasadas ir šildymo sistema, bet ir pakeisti butų langai, įėjimo į laiptines ir tambūro durys, stogo danga bei apšiltina pastogė. Todėl šiandien namo gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda - padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio vaizdo kūrimo.

Didžiausią įtaką gyventojų apsisprendimui renovuoti seną daugiabutį turėjo siekis išspręsti pastato eksploatacijos ir šildymo sistemos problemas: modernizuoti prastos būklės neapšiltintas pastato išorines sienas, nesandarų stogą bei šildymo sistemą, tokiu būdu daugiabučio eksploatacijos laikotarpį pailginant bent 30 metų. Atnaujinti daugiabutį namą skatino ir noras sutaupyti šilumos energiją, atitinkamai mažinant mokėjimus už šildymą.

Pasak Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkės, apšiltinus pastatą ir modernizavus šildymo sistemą gyventojų mokėjimai už šildymą sumažėjo daugiau nei 40 proc. Stoties g. 14 namo gyventojai jo atnaujinimo nešama įvairiapuse nauda, pirmiausia, didesniu energetiniu efektyvumu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą gali mėgautis nuo 2020 metų pradžios.

Senos statybos ir iki renovacijos itin prastos šiluminės izoliacijos daugiabučio namo gyventojų šildymo sąskaitos, palyginus 2019 m. ir 2020 m. vasario mėnesius, sumažėjo 48 proc.: 60 m² buto šildymas 2019 m. vasarį vartotojams minėtame name vidutiniškai atsiėjo 67 Eur (už 1240 kWh), tuo tarpu 2020 m. vasarį mokėta jau apie 35 Eur (už 726 kWh). Tuo tarpu paskolos mokestis daugiabučio renovacijai Stoties g. 14 gyventojams už 1 m² siekia apie 0,95 Eur per mėnesį.

„Šis gyvenamasis namas yra pačioje miesto širdyje - centrinėje miesto dalyje, todėl jo atnaujinimas bendram Šiaulių miesto estetiniam vaizdui yra itin reikšmingas. Šiuo metu Šiauliai atsinaujina: yra tvarkoma miesto infrastruktūra, gatvės ir šaligatviai, o miesto savivaldybė, norėdama prisidėti prie daugiabučių namų atnaujinimo programos skatinimo, nuo 2022 metų planuoja įtraukti priemonę renovuojamų daugiabučių namų kiemų dangų tvarkymui į strateginio planavimo dokumentus bei savivaldybės biudžete numatyti lėšas šiai priemonei įgyvendinti“, - ateities planus atskleidžia J. Kivyliūtė.

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai - balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

Renovacijos projekto administratorius Vytenis Navagreckas pasakoja, jog modernizacijos pradžia nebuvo itin sklandi - kaip ir daugelyje daugiabučių, taip ir šiame gyventojai nesutarė dėl vieningo sprendimo. Tarp jų išsiskyrė nedidelė ir labai aktyvi gyventojų grupė, kuri buvo itin nusiteikusi prieš renovaciją ir stengėsi palenkti į savo pusę visus kitus.

„Pradžioje skleisti gandai apie renovacijos administratoriaus nepatikimumą buvo greitai paneigti - organizuoti susitikimai, kuriuose pristatyta įmonės veiklos patirtis ir kompetencijos. Vėliau, atsiradus baimėms dėl galimų techninių trūkumų, organizavome dar daugiau informacinių susitikimų, kuriuose pateikėme paaiškinimus ir kitų projektų pavyzdžius. Taigi, kiekvieną neigiamos informacijos bangą atrėmėme faktais bei paaiškinimais - tai suteikė žmonėms žinių ir padėjo apsispręsti“, - dalinasi V. Navagreckas.

Projekto įgyvendinimo metu daugumos renovuojamų daugiabučių atliekamų darbų kainos kilo dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, tačiau Antakalnyje esančio daugiabučio modernizacija buvo atlikta laikantis valstybės nustatytų terminų ir nekeliant kainų.

„Metų renovacijos projekto rinkimuose“ dalyvaujantis daugiabutis buvo pastatytas 1967 metais - tai penkių aukštų, trijų laiptinių namas, kuriame yra 33 patalpos - 32 butai bei viena komercinė patalpa, jų bendras naudingas plotas siekia 2066 kv. metrus. Šio daugiabučio atnaujinimo darbai truko trejus metus - projektas prasidėjo dar 2021 m. rugpjūtį, kai buvo patvirtintas investicinis planas ir pasirašyta finansavimo sutartis su APVA; o baigėsi 2024 m. liepą, kai buvo gautas statybos užbaigimo aktas.

Namo gyventoja Kotryna Gediminaitė pasakoja, jog per trejus metus buvo įgyvendintas ne tik techninis atnaujinimas, bet atsirado ir vertybinių pokyčių - per šį laikotarpį pasikeitė bendruomenės požiūris į gyvenamąją aplinką, žmonės pradėjo didžiuotis pasiektu rezultatu.

„Iš pradžių abejojome, ar renovacija būtina, kadangi gyventi dar buvo patogu ir namas nebuvo labai susidėvėjęs. Tačiau požiūris pradėjo keistis, kai buvo pradėti renovuoti aplinkiniai namai. Kartu daugėjo reklamos apie renovacijos galimybes, o į namą atsikėlė daugiau jaunų šeimų, kurios domėjosi tiek pastato išvaizda, tiek komfortu - norėjo gyventi modernioje ir tvarkingoje aplinkoje. Šiandien pagrindinis renovacijos naudą liudijantis dalykas šio daugiabučio gyventojams - estetinis pokytis. Be abejo, namuose tapo ir šilčiau - anksčiau žiemą tekdavo vilkėti megztinius, o dabar galima vaikščioti trumpomis rankovėmis“, - džiaugiasi pašnekovė.

Prieš modernizaciją pastatas atitiko F energinio naudingumo klasę, o po atnaujinimo buvo pasiekta C klasė. Šilumos suvartojimas sumažėjo 51,29 proc., o pasiekti šiuos sutaupymus padėjo įvairios atnaujinimo metu pasitelktos priemonės.

„Buvo modernizuotas šilumos punktas, ant stogo įrengtos saulės baterijos, atnaujinta šildymo sistema; sutvarkytas stogas, apšiltintos sienos ir cokolis, įstiklinti balkonai, pakeisti seni sovietiniai langai, atnaujintos grindys. Visos šios priemonės padėjo ženkliai sumažinti suvartojamos šilumos kiekį - lyginant su laikotarpiu prieš 2-3 metus, šildymo sąskaitos sumažėjo apie 40-50 proc. Vienintelis dalykas, kurio atsisakėme - vamzdynų keitimas, kadangi bendrija buvo jau anksčiau iš dalies pasikeitusi šalto, karšto vandens ir nuotekų vamzdžius“, - pasakoja V. Navagreckas.

Jo teigimu, modernizuoti namai automatiškai patenka į savivaldybės prioritetinį sąrašą ir per artimiausius porą metų yra sutvarkoma jų aplinka - atnaujinamas apšvietimas, aikštelės, pėsčiųjų takai. Kadangi šalia esančiuose kvartaluose neseniai įvyko ir tebevyksta renovacija, tikėtina, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės jau artimiausiu metu.

Kaip sako namo gyventoja K. Gediminaitė, tiems, kurie vis dar svarsto apie renovaciją - svarbiausia nebijoti pradėti. Taip pat pravers pasirinkti tokį renovacijos administratorių, kuris detaliai ir išsamiai paaiškins visą procesą, atsakys į techninius klausimus ir išsklaidys abejones.

Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais galima jau šiandien, o balsuoti už savo favoritą bus galima nuo birželio 9 d. „Metų renovacijos projekto rinkimų“ laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d. Atiduodami savo balsą nepamirškite įvertinti ne tik estetinį vaizdą, bet ir atliktų darbų spektrą, atsinaujinančių šaltinių diegimą, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą bei pokyčius ne tik gatvės, bet ir viso rajono ar miesto mastu.

Renovuotus daugiabučius dažniausiai vertiname pagal tai, ar mums graži jo išorė ar sumažėjusias šildymo išlaidas, tačiau pastatų atnaujinimo poveikis yra žymiai platesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai priemonė gerinti gyvenimo kokybei, mažinti techninės priežiūros išlaidoms ir vykdyti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Kovo 13 d. - balandžio 8 d. vyko Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) inicijuoti Metų renovacijos projekto rinkimai. Šįmet rinkimuose iš 15 daugiabučių daugiausiai skaitytojų dėmesio sulaukė ir laimėtojais tapo du daugiabučiai iš Klaipėdos - Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29 - bei daugiabutis iš Telšių - Vilniaus g.

Klaipėdoje Vingio g. 35 numeriu pažymėto daugiabučio butų savininkai norėjo būti pirmieji, kurie savo rajone gyvens atnaujintame daugiabutyje, todėl ryžosi renovacijai.

„Tai programa, kurią remia valstybė. Tiek pati programa, tiek projektai ir rangos darbai yra tikrinami atsakingų institucijų, projektas yra nuolat prižiūrimas - statybos darbus tikrina statybos inspekcija, o visą procesą koordinuoja APVA už projektus atsakingi specialistai. Daugiabučio renovacijos metu buvo įdiegtos įvairios energinį efektyvumą didinančios priemonės, įrengti vienodi balkonai.

Vienas tokių yra antrasis Metų renovacijos projekto laimėtojas - daugiabutis Klaipėdoje, Veterinarijos g. Jo gyventojai renovacija susidomėjo dėl augančių sąskaitų už šildymą, noro komfortiškai ir gražiai gyventi. Aplinkinių namų pavyzdžiai taip pat padėjo apsispręsti - netoliese esantis Panevėžio g. Po atnaujinimo daugiabučiui pavyko pasiekti C energinio efektyvumo klasę, todėl kylančios šildymo kainos nebegąsdina. Į butus, tranformavus balkonus, patenka daugiau šviesos, išaugo ir nekilnojamojo turto vertė, daugiabutis tapo šiuolaikiškas.

Daugiabučio Telšiuose, Vilniaus g. „Renovavus daugiabutį pasiekiama visai kita gyvenimo kokybė - graži ir tvarkinga aplinka, mažiau išlaidų komunaliniams mokesčiams. Tai darosi vis svarbiau nuolat augant kainoms už šildymą. Kuo toliau, tuo rečiau gyventojus tenka įkalbinėti modernizuoti daugiabutį - daugelis jų puikiai susipažinę su renovacijos nauda ir patys supranta, kad siekiant patogesnio gyvenimo renovacija yra būtina.

Atnaujinus pastatą buvo įdiegta daug energinį efektyvumą didinančių priemonių, pavyzdžiui, individualios sunaudotos šilumos apskaita, kurios dėka gyventojai moka tik už sunaudotą energiją. Daugiabučio modernizacija lėmė energinio efektyvumo klasės pokytį nuo E iki B, todėl už šildymą mokama perpus mažiau.

Renovuoti daugiabučiai dažnai kardinaliai pakeičia savo išvaizdą ir virsta šiuolaikiškais gyvenamaisiais namais.

Apie renovaciją trumpai. Renovuoti daugiabučiai pagerina gyventojų savijautą ir kasdienį komfortą. Renovacija padeda sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato bei inžinerinių sistemų būklę. Investicijos skiriamos priemonėms, kurios tiesiogiai mažina energijos sąnaudas.

Renovacijos nauda:

• Pagerėjusi gyvenimo kokybė
• Sumažėjusios sąskaitos už šildymą
• Šiuolaikiškesnė ir šiltesnė aplinka

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etapai:

1. Apsisprendimas
2. Investicinio plano rengimas
3. Techninio projekto rengimas
4. Rangovo pasirinkimas
5. Paskola
6. Daugiabučio renovacija

Renovacija padeda spręsti problemas, kurios gali neigiamai paveikti gyventojų sveikatą ir savijautą. Padidėjusi drėgmė, oro tarša ir didesnės emisijos, žema temperatūra ir šiluminis diskomfortas.

Laimėtojų sąrašas (2017 m. spalio mėnesio kvietimas):

• Finansuojamų projektų: 313 daugiabučių
• Rezervinis sąrašas: 212 daugiabučių

Stoties g. 14 pastatas po renovacijos ir prieš renovaciją

Atnaujintas daugiabutis Antakalnio gatvėje, Vilniuje

tags: #namo #renovacijos #laimetojai