Grabijolai: Unikalus Lietuvos Kaimas Neries Regioniniame Parke

Grabijolai - tai kaimas, įsikūręs Neries regioniniame parke, į šiaurės rytus nuo Kazokiškių (4 km). Šis senovinis gatvinis rėžinis kaimas, įkurtas prie Neries, žavi savo istorija ir išskirtine architektūra. Keliaujant nuo Vievio tilto per Nerį link Zabarijos kaimo, galima atrasti šį unikalų kampelį.

Neries regioninis parkas

Kaimo Istorija ir Archeologiniai Radiniai

Grabijolai - kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis - rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios medinės architektūros statinių, įdomios puošybos. Tai XVIII a. vidurio kaimas. Seniausiam kaimo namui apie 300 m. Įvažiuojant į kaimą, dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 m. kasinėjo K. Tiškevičius. Pilkapynas turėjo būti ir kaimo vietoje, nes 2002 m. vienos sodybos kieme , lyginant žemę, buvo iškastos degintinio kapo įkapės.

Rasti du vėlyvojo geležies a. ietigaliai ornamentuotomis įmovomis, kurie datuojami IX a. - XI a. pradžia ir yra atvežtiniai, atgabenti iš Skandinavijos kraštų. Ginkluoti tokiais ginklais kariai buvo profesionalai arba asmenys, turintys aukštesnį socialinį rangą baltų bendruomenėje.

Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia. Ko gero, ten yra buvęs žvalgakalnis (kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi 5 bažnyčios: Kernavės, Kazokiškio, Vievio, Dūkštų, Sudervės. Šiuo metu kalnas apaugęs medžiais ir krūmais. Kaimo gatvelė baigiasi Neries paupyje.

Kitapus upės matosi vieniša dešiniojo Neries kranto Grabijolų sodyba. Kažkada toje vietoje stovėjo Grabijolų dvaras. Grabijolų senovės gyvenvietės vietą galima rasti , važiuojant nuo Dūkštų į Kernavę, ties Miežionių kaimu pasukę kairėn. Senovės gyvenvietė aptikta 1991 metais dešiniajame Neries krante, netoli vienišos Grabijolų kaimo sodybos. Jos teritorija nemaža - apie 5,5 ha. Žvalgant teritoriją aptikti radiniai rodo, kad gyventojai šioje vietoje apsistodavo jau neolite. Pagrindinis kultūrinis sluoksnis yra iš II - IV amžių, kai žmonės čia gyveno sėsliai. Įdomu, kad šalia yra ir daugiau panašaus laikotarpio objektų. Ant tiesiai virš gyvenvietės stūksančio šlaito yra Grabijolų - Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais.

Architektūra ir Valakų Reforma

Ties Elektrėnais reikia sukti į dešinę ir išsitraukti fotoaparatų objektyvus - atsiduriame prieš porą metų gražiausiu tituluotu etnografiniame vienos gatvės Grabijolų kaime. Jis lyg užkonservuotas XIX amžiuje. Neries slėnyje įsikūręs kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1795 m., be to, iki šių dienų liko niekieno nepaliestas ir nesugriautas. Šiuo metu čia yra 25 sodybos.

Grabijolai - tipinis gatvinių rėžinių kaimų, Lietuvoje atsiradusių po XVI amžiuje vykdytos Valakų reformos, pavyzdys. Tuo metu žemės laukai buvo pradėti dalinti siaurais rėžiais abipus pagrindinės kaimo gatvės, prie jų galu į gatvę statant gyvenamuosius namus, už jų - ūkinius pastatus. Iki XIX amžiaus gatviniai rėžiniai kaimai paplito visoje Lietuvoje ir sudarė daugumą kaimo gyvenviečių, tačiau XX amžiaus pirmoje pusėje didžioji dalis senųjų kaimų buvo sunaikinti, išskirstant juos į vienkiemius.

Grabijolams pavyko iki šių dienų išsaugoti senąją gatvinio rėžinio kaimo erdvinę planinę struktūrą: kaimo sodybos kompaktiškai ir taisyklingai išsidėsčiusios abipus vienintelės kaimo gatvės, vietinių gyventojų vadinamos Neries keliu.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Grabijolų kaimas minimas 1795 metais; tuo metu kaime buvo 9 sodybos. Augant gyventojų skaičiui, daugėjo ir sodybų, o kadangi vaikai ir anūkai kūrėsi šalia, statmenai kaimo gatvei išsidėstę sodybiniai žemės rėžiai siaurėjo, trobos galėjo būti statomos tik galu į gatvę.

Šiuo metu kaime yra 25 sodybos, tačiau daugumoje jų tik vasarojama - nuolatos čia gyvena apie 10 žmonių. Didžioji dalis sodybų vis dar priklauso seniesiems Grabijolų gyventojams, jų vaikams ir vaikaičiams, tad savo senąją struktūrą bei architektūrą išsaugoję bei į Valakų reformos laikus nukeliantys Grabijolai šiandien tęsia šimtmečiais nenutrūkusią autentišką savo istoriją. 2018 metais Grabijolai buvo išrinkti gražiausiu Lietuvos kaimu, o 2025 metais kaimas minės 230 metų pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį.

Senieji pastatai tvarkomi su didžiuliu atidumu Tuo tarpu šimtmečius skaičiuojančiame Šilėnų kaime laikas toli gražu nestovi vietoje. Čia galima pamatyti ne tik šimtametes autentiškas pirkias, bet ir sovietmečiu išaugusius silikatinių plytų priestatus bei sandėliukus ar šiuolaikinėmis nenatūraliomis statybinėmis medžiagomis „suremontuotas“ senąsias sodybas.

Vis dėlto pastaruoju metu labai džiugina tai, kad vis daugiau žmonių ima suvokti senuosius medinius pastatus kaip vertybę, atstovaujančią gyvai ir nenutrūkstamai tradicijai, ir tvarko juos su didžiuliu atidumu. Tokių pavyzdžių Šilėnuose apstu.

Pažintinis Takas ir Apylinkės

Kiek ekstremalus, tačiau itin vaizdingas šalia Neries upės besidriekiantis Grabijolų 4,2 km ilgio pažintinis takas, kuris iš kaimo veda iki storiausio Neries regioniniame parke Alkų ąžuolo. Pakeliui pamatysite ir Saldųjį upelį, mistiškas Alkų kalvas, ant aukšto upės šlaito stūksančius Zapalinos palivarko pamatus. Ir tai ne vienintelės akį traukiančios gamtos grožybės.

Natūraliai įsiliedami į juos supančią nepaprastai vaizdingą aplinką, šie kaimai praturtina gamtiniu bei kultūriniu atžvilgiu itin vertingą kraštovaizdį - Neries upės slėnį. Tai, kad Neries upė ir jos slėnis vaidino neeilinį vaidmenį įvairiais istorijos laikmečiais, atskleidžia ir dabartinių Grabijolų ir Šilėnų kaimų apylinkėse esančio kultūros paveldo gausa: palei Neries upę išsidėsčiusių senovės gyvenviečių ir pilkapynų virtinės, Naujosios Rėvos ir Paalkių piliakalniai, dabar jau sunykę Zapalinos, Grabijolų ir Legotiškių dvarai, tačiau, laimei, išlikę senieji Grabijolų ir Šilėnų kaimai.

Neries upė ir toliau išliko ryškiausiu šių kaimų, ypač Grabijolų, elementu, aplink kurį sukosi visas kaimo gyvenimas. Grabijolai ir Šilėnai, nors ir susiformavę panašioje gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, vis dėlto labai skirtingi - savo dydžiu, planine erdvine struktūra, skirtingai susiklosčiusiomis istorinėmis aplinkybėmis.

Seniesiems Neries slėnio etnokultūriniams kaimams išlaikyti ir puoselėti įsteigti Neries regioninio parko Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis ir Šilėnų etnokultūrinis draustinis, kurių tikslas išsaugoti kultūros paveldo požiūriu vertingas istoriškai susiklosčiusias planines erdvines struktūras, senosios tradicinės architektūros sodybas ir pastatų puošybos elementus, kultūros paveldu turtingą Neries upės slėnį, ypač atkreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą.

O Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui būdingų sodybų statyba ir etnokultūros tradicijų propagavimas yra skatinamas visoje Neries regioninio parko teritorijoje. Mylimi ir gerbiami lankytojų, branginami ir prižiūrimi vietos gyventojų, šiandien Grabijolų ir Šilėnų kaimai atrodo tarsi gyvi muziejai po atviru dangumi: išpuoselėti tradicinės medinės architektūros pastatai, nuo senų laikų auginami gėlių darželiai, glaudžiais ryšiais susijusios bendruomenės ir begalinė ramybė.

Pajusti šią darną su gamta ir aplinka galima keliaujant Grabijolų ir Šilėnų pažintiniais takais. O keliaujant privalu nepamiršti, kad kaimo gyventojai siekia ir toliau išlaikyti tą ypatingą ramybę ir kaimo dvasią, todėl Grabijolais ir Šilėnais grožėkimės keliaudami tik pėsčiomis, netriukšmaukime, nepalikime šiukšlių, gerbkime vietos gyventojų ramybę jų gyvenamojoje aplinkoje, į kurią atvykome tik pasisvečiuoti. Grabijolų pažintinio tako stovėjimo aikštelė įrengta prie vienintelės kaimo gatvės jo pradžioje, o iki Šilėnų kaimo teks paėjėti miško taku maždaug kilometrą nuo atokiau nuo kaimo (važiuojant iš Vilniaus pusės - neprivažiavus kaimo) įrengtos pažintinio tako stovėjimo aikštelės. Neužkimškime automobiliais siaurų kaimo gatvelių, nedarykime žalos senajam brukui, netrikdykime įprastos ir ramios vietos gyventojų kasdienybės.

Ką Dar Galima Pamatyti Elektrėnų Apylinkėse

Visiškai kitokiais kampais galima bandyti įsiamžinti Elektrėnuose. Nors Elektrėnų žiburių jau nebe tiek, kiek buvo kadaise, trys buvusios elektrinės bokštai nugriauti - telikęs vienas, bet fone įsiamžinti - vis dar „kietas riešutas“. Reikalingos ir geometrinės žinios, ir išradingumas. Tokie patys sunkūs uždaviniai - aprėpti Ledo rūmus ir baseiną. Šie ir dabar jau kiek rekonstruotas Vaikų žaidimo parkas - savotiškos gigantomanijos aidas dar iš 1960-1980 m., kai energetikų miestui pramogomis rūpėjo užliūliuoti gyventojus. Baseinas, ledo rūmai ir šiais laikais gyvi. Įvairios sporto treniruotės čia aidi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Tad neįprastoje savaitgalio išvykoje drąsiai galima suderinti dvasios ir kūno malonumus. Beje, pats baseinas - dušinės, persirengimo kambariai, holai - per 3-4 metus bus rekonstruoti. Tai kol kas vienintelis 50 m baseinas nuo Vilniaus nutolęs 50 km atstumu. Sočiai užkąsti galima ledo rūmuose įsikūrusiame bistro „Paragauk pats“.

Keliautojas, programėlės „Hoperfy“ bendraįkūrėjas Tadas Kertenis Elektrėnų norą įsipaišyti į šalies turizmo žemėlapį lygina su Londonu ir Berlynu. „Ten yra daug buvusių gigantomaniškų gamyklų ar sporto centrų, kur dieną rengiami įvairūs pasirodymai, parodos, o vakarais prasideda dūzgės, - pasakoja T. Kertenis. - Tad elektrėniškiai drąsiai vokiečių ar anglų idėjas galėtų kopijuoti“.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius Elektrėnus lygino su mini Stokholmu, kur šalia yra ir ledo rūmai, ir baseinas, ir pramogų parkas. Jis taip pat pritaria T. Kertenio minčiai, kad gigantiškuose ledo rūmų holuose išties gali būti rengiami alternatyvūs meno renginiai, koncertai ar parodos.

Grabijolų vaizdas

Semeliškės

Į pavakarę, dar nesutemus, kelias turėtų vingiuoti į lietuvišką Škotiją - o tai kalnai posūkiai ir dar kartą kalnai Pastrėvio seniūnijoje. Neatsitiktinai čia vykdavo ralio varžybos, o pats gamtos peizažas neįprastas mūsų akiai. Nuostabiame Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje yra įsikūręs pirmasis profesionalus 18-os duobučių golfo aikštynas Lietuvoje. Tai Golfo sostinė tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių - Kernavės, Trakų, Kauno ir Vilniaus.

Pabaigai - Semeliškės, kur išsaugotas senasis suplanavimas su beveik trikampe aikšte ir XIX a. pabaigos gatvių tinklas. Čia gausu ir maldos namų - stovi medinė Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia bei Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Medinėje varpinėje yra antras pagal senumą Lietuvoje varpas, nulietas 1442 m. (seniausias varpas, datuojamas nuo 1420 m., yra saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Ant Semeliškių varpo rasite gotikinį įrašą, lietuviškai reiškiantį „Karaliau, ateik pas mus su taika“.

1915 m. varpas buvo išvežtas į Rusiją ir sugrąžintas tik 1927 m. Varpo aukštis - 53 cm, skersmuo - 55 cm. Jis sveria 123 kg. Vienas seniausių Lietuvoje varpų tapo ir pagrindiniu Semeliškų herbo akcentu. Miestelyje yra net malūnas, o Strėvos upę galima kirsti net keturiose skirtingose miestelio vietose.

Įdomi ir pačių Semeliškų istorija. Spėjama, kad gyvenvietė įkurta dar XIII a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams. Semeliškės daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir karų. Ilgą laiką Semeliškės priklausė didikams Riomeriams, XVIII a. jas valdė Zavišos. Čia buvęs ir dvaras, tačiau neišlikęs. Pažymėtina, kad netoli Semeliškių, Dargonių miške, yra masinių žydų žudynių vieta. Čia 1941 m. nužudyta ir užkasta daugiau nei 900 Semeliškių, Žasliu ir Vievio žydų tautybės gyventojų.

Apsilankykite Grabijoluose ir patirkite nepamirštamų įspūdžių, susipažindami su Lietuvos istorija, kultūra ir gamta.

tags: #grabijolai #turizmo #sodyba