Namo Registravimo Tvarka Registrų Centre: Žingsnis Po Žingsnio

Atlikus bute ar gyvenamajame name šildymo sistemų įrengimą, jas pertvarkius ar išmontavus, Registrų centras ragina atnaujinti ir nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenis. Duomenys apie kiekvieno nekilnojamojo daikto šildymo būdą yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto kadastre. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia tvarka reikia vadovautis norint įregistruoti pakeitimus ir kokie dokumentai reikalingi.

Kadastro Duomenų Atnaujinimas

Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami matininko parengtos kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų pagrindu. Norint atnaujinti informaciją apie pasikeitusį šildymo būdą, būtina pateikti:

• Atnaujintą kadastro duomenų bylą.
• Statybos darbų, kurie buvo atlikti keičiant šildymo būdą, teisėtumą patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us).

Dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo faktą, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarkančiam Registrų centrui galima pateikti per:

• IS „Infostatyba“.
• El. paštu.
• Paštu.
• Atvykus asmeniškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

Statybos Leidimas ir Pranešimas apie Statybos Pradžią

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo nuostatų pakeitimams, daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros inžinerines sistemas, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią pateikiant įstatyme nurodytus dokumentus.

Teisės aktų nustatyta tvarka, keičiantis tiek vieno buto, esančio daugiabučiame name, tiek ir viso daugiabučio namo šildymo būdui turi būti pateikta atnaujinta atitinkamai buto ar viso daugiabučio namo kadastro duomenų byla ir statytojų pasirašyta ir IS „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą.

Tuo atveju, kai keičiasi viso daugiabučio namo ir visų jame esančių butų šildymo būdas, pakeitus viso daugiabučio namo kadastro duomenis, kiekvienam butui atskirai kadastro duomenų bylos atnaujinamos ir duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi viso daugiabučio namo deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

Jeigu keičiasi šildymo būdas individualiuose gyvenamuosiuose namuose, kartu su atnaujinta kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo (-ų) pasirašyta ir IS „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Šildymo būdo keitimas traktuojamas kaip paprastasis pastato remontas.

Svarbu paminėti, kad iki minėtų Statybos įstatymo pasikeitimu įsigaliojo, t.y. šių metų lapkričio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal jų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, o kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

Šildymo Sistemos Skirstymas

Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, šildymo sistemos skirstomos į:

• Centrinio šildymo sistemą:
  • Bendrą centrinio šildymo sistemą (miesto, rajono ar grupės pastatų).
  • Individualią centrinio šildymo sistemą (neturinčią ryšio su kitų pastatų sistemomis).
• Vietinę šildymo sistemą: sistema, kurios pagrindiniai elementai sujungti į vieną įrenginį (krosnis, židinys, dujų-oro šildymas).

Kai pastate ar bute įrengtos kelios skirtingos šildymo sistemos, pastato ar patalpos (buto) kadastro duomenų bylos formose nurodoma pagrindinė šildymo sistema, o apie įrengtą papildomą šildymo sistemą įrašoma pastato ar patalpos kadastro duomenų formų pastabų lauke.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai NT objektų šildomi centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu, vietine šildymo sistema, taip pat krosnimi. Per pastaruosius keletą metų ženkliai padaugėjo prisijungusių prie bendrosios centrinio šildymo sistemos, individualios šildymo sistemos, taip pat vietinės šildymo sistemos objektų.

Buto Kadastriniai Matavimai

Buto kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kurių metu išmatuojamos bute esančios patalpos, parengiamas buto planas, nustatomi kadastro duomenys ir paskaičiuojama buto vidutinė rinkos vertė. Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto objektu laisvai disponuoti galima tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Buto po remonto kadastriniai matavimai atliekami norint atnaujinti kadastro duomenis atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus bei savininkui ar naudotojui pageidaujant. Norint įregistruoti naujos statybos butą, atliekami pastato kadastriniai matavimai ir parengiamos pastato bei jame esančių butų kadastro duomenų bylos.

Svarbu pastebėti, kad matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Matininkas ne tik atlieka matavimus, bet ir parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei pateikia ją į elektroninę Registrų centro posistemę.

Kada Reikalingas Projektas?

Jei bute buvo atlikti tokie pakeitimai kaip balkono įstiklinimas, gali prireikti specialaus projekto. Jei senuose kadastrinių matavimų brėžiniuose įstiklinto balkono nėra, reikės pradėti ne nuo matavimų, o nuo projekto. Balkono įstiklinimui reikalingas projektas, o jam gali prireikti namo gyventojų parašų. Dėl projekto reikėtų kreiptis į architektus.

Dokumentai, Reikalingi Registrų Centrui

Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre. Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:

• Asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.
• Patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų Centro posistemėje).
• Atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos. Tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).

Statybos Užbaigimo Deklaracija

Statybos užbaigimo deklaracija - tai dokumentas, kuris patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Deklaracija reikalinga norint įregistruoti atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu rekonstravimui buvo išduotas statybos leidimas, reikia parengti dar kelis statinio statybos dokumentus, o deklaraciją reikia pateikti Ekspertui, kuris ją ir visus dokumentus patikrins ir tą DEKLARACIJĄ patvirtins (jeigu viskas gerai).

Dokumentai, Reikalingi Prie Deklaracijos

Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV Skirsnį DEKLARACIJOS TVIRTINIMAS, reikalingi šie dokumentai:

• Statinio kadastrinių matavimų byla.
• Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.
• Statybos projektas.
• Statybos leidimas.
• Vandentiekio tinklų geodezinė nuotrauka.
• Buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka.
• Pastato geodezinė nuotrauka.
• Vandens gręžinio (jei toks yra) pasas ar vandens tyrimai.
• Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir įmokos kvitas už draudimo sumokėjimą.
• Nurodytas statybos darbų vadovas.
• Pastato energinis sertifikatas.
• Pastato sandarumo tyrimai (jei A, A+, A++ energinė klasė).

Jei įsigijote statinį po 2021-11-01, o statybos leidimas buvo išduotas anksčiau, būtina perrašyti statybų leidimą visų savininkų vardu naujai per IS „Infostatyba“.

Kapitalinis Remontas ir Jo Įregistravimas

Jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.

2016 m. teisės aktai reglamentavo, kad:

• Daugiabučio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan., yra pastato kapitalinis remontas.
• Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą privaloma atlikti pagal projektuotojų parengto kapitalinio remonto darbo projekto arba techninio darbo projekto sprendinius, o daugiabučiuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštybiniuose (daugiau kaip 5 aukštų) - tik atlikus kapitalinio remonto projekto ekspertizę.
• Statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui), kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje, t. y. nekeičiant pastato išorės, nereikėjo.

Neesminiai ir Esminiai Pastato Pakeitimai

Jei pakeitimai neesminiai, pakanka projekto korekcijos. Jei pakeitimai esminiai, turi būti parengtas naujas projektas ir gautas naujas statybas leidžiantis dokumentas. Abiem atvejais projekto korektūras paprastai daro projektą rengę projektuotojai.

Neesminiai Pastato Pakeitimai:

• Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.
• Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis.
• Iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype.
• Iki 2 m didinami statinio išorės matmenys.
• Mažinami statinio išorės matmenys.

Esminiai Pastato Pakeitimai:

• Pakeičiama statinio vieta sklype.
• Pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis.
• Pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas.
• Daugiau nei 2 m.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų tolerancija - iki 5%, statinių išorės matmenų - iki 20 cm, jų vietos žemės sklype - iki 30 cm. Paprastai namo ar statinio statybos pridavimas atliekamas naujai pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus, modernizavus statinius, baigtai ir nebaigtai statybai. Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Todėl pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius statinius, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti, būtina nepamiršti atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus. Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą.

Atestuotas matininkas atlieka žemės sklypo bei statinio matavimus vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Statybos užbaigimo aktas - nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Aktas išduodamas užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio statybą, rekonstravus nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį taip pat atnaujinus (modernizavus) pastatą.

Deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau - statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Baigta Statyba - Namo Pridavimui Reikia Turėti Šiuos Dokumentus

• Statybos leidimas;
• Statinio projektas;
• Statinio kadastro duomenų byla;
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
• Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
• Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
• Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
• Statytojo įgaliojimas;
• Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
• Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

Nebaigta Statyba

Statinio statyba gali būti įregistruota nekilnojamojo turto registrų centre neužbaigus jo statybos. Tuomet reikia turėti šiuos dokumentus:

• pastato kadastrinė byla;
• pastato geodezinis planas;
• inžinerinių tinklų geodezinis planas (jei tinklus ruošiatės dabar pridavinėti);
• pastato projektas;
• statybos leidimas;
• pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statytojas parašo pažymą laisva forma, kad stato namą nenukrypdamas nuo projekto);
• įgaliojimas pateikti prašymą (laisvos formos, paprastas rašytinis įgaliojimas, kuris reikalingas, jei prašymą pildo ne pats statytojas, o kitas asmuo);
• įmokos kvitas (už pažymos be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimą).

Pvz. Nebaigta statyba registruojame, turint ar planuojant gauti banko paskolą namo statybai, todėl mums svarbu turėti namo pridavimą etapais. Patys pirmieji kadastriniai matavimai yra atliekami įrengus pastato pamatus, tada statybos baigtumas gali būti įvertinamas nuo 7 iki 10%, sekančiu etapu matavimai atliekami kada yra pastatyta namo „dežutė“, šiuo atveju yra skaitoma, kad namas užbaigtas apie 50-80% ir pan.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

1. Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas. Reikalingų statybos užbaigimo dokumentų sąrašą ir tvarką galima rasti čia: Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
2. Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo. Kartu su prašymu įregistruoti pastatytą ir (ar) statinį Registrų centrui pateikiamas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.

Nekilnojamo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose. Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina.

Kada Būtina Registruoti Nekilnojamą Turtą?

Nekilnojamo turto registravimas yra privaloma procedūra kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių. Po paskutinio punkto svarbu paminėti, kad registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.

Kokie Dokumentai Reikalingi Registravimui?

Nekilnojamo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę. Po šių punktų svarbu pabrėžti, kad tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.

Nekilnojamo Turto Registravimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.

1. Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.
2. Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.
3. Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.
4. Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
5. Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.

Nekilnojamo Turto Registravimo Kaina

Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Pirmiausia, kainą lemia registravimo paslauga, kurią teikia Registrų centras. Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.

Antra, reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.

Trečia, svarbi ir dokumentų parengimo kaina. Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų. Galiausiai, būtina paminėti, kad Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.

Kaip Pagreitinti Registravimo Procesą?

Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų.

Pirmiausia, verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys. Tai reiškia, kad teisinis sandoris turi būti tinkamai patvirtintas (pvz., notaro), o statybos dokumentai - teisingai suforminti. Dažnai procesas užstringa dėl smulkių netikslumų: trūkstamų parašų, neteisingai nurodytų duomenų ar neatnaujintų kadastrinių bylų.

Antra, galima rinktis registravimą skubos tvarka. Tai ypač aktualu, jei turtą planuojama greitai parduoti, įkeisti ar kitaip naudoti finansiniuose sandoriuose. Skubos tvarka registravimas paprastai atliekamas per kelias dienas, tačiau kainuoja daugiau.

Trečia, procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai. Jei objektas naujai pastatytas, suformuotas ar rekonstruotas, matavimai yra būtini, todėl geriau juos suplanuoti anksčiau, o ne laukti, kol jų pareikalaus Registrų centras.

Galiausiai, verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Ar kiekvienas turtas turi būti registruotas Registrų centre?

Taip. Visi naujai atsiradę, įsigyti ar pakeisti nekilnojamo turto objektai turi būti registruojami, kad nuosavybės teisės būtų įteisintos ir matomos valstybiniuose registruose.

Ar reikia registruoti nebaigtą statybą?

Taip, nebaigta statyba taip pat turi būti registruojama. Tai leidžia įteisinti statinio būklę, apsaugoti savininko teises ir ateityje atlikti statybos užbaigimo procedūras be papildomų kliūčių.

Kiek laiko užtrunka nekilnojamo turto registravimas?

Įprasta registracija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Skubos tvarka procedūra atliekama greičiau - dažnai per 1-3 darbo dienas.

tags: #namo #registravimas #registru #centre