Namų Gyventojų Sąrašas ir Daugiabučių Administravimo Iššūkiai Marių Valdoje

Daugiabučių namų administravimas Lietuvoje, ypač tokiuose miestuose kaip Klaipėda, susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant gyventojų sąrašų tvarkymu ir baigiant mokesčių klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją, susijusią su namų valdomis, gyventojų sąrašais ir administravimo ypatumais, koncentruojantis į "Marių valdos" pavyzdį.

Sovietmečiu buvo nustatytas maksimalus plotas, galėjęs tekti vienam žmogui - 9-12 kv. m. Tačiau, kaip ir įprasta, buvo lygesnių už lygius, kurių statusas buvo įtvirtintas ir valdžios sprendimais.

1952-ųjų lapkritį VK vėl ėmėsi namų valdybų reikalų. Šįkart konkrečiai dviejų - Nr. 22 ir 35. Jas tikrinę Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkas drg. Jelenevskis ir deputatas drg. Jurgutis domėjosi, kaip buvo atliekami einamojo remonto darbai, registruojami gyventojai ir bendrai rūpinamasi ūkiu.

Išklausęs šių tikrintojų ataskaitos VK konstatavo, jog namų valdyba Nr. 22 atmestinai vykdė einamojo remonto darbus, tad gyventojų skundai dėl jų buvo pagrįsti. Taip pat buvo nustatyta, jog medžiagos remontui nurašomos nepagrįstai. Galiausiai buvo nustatyta, jog dėl nuolatinio girtuokliavimo ir atsakingų asmenų neatėjimo į darbą įvairūs dokumentai čia buvo pildomi vėluojant dvi savaites.

Miesto valdžia nusprendė drg. Volkovą atleisti iš pareigų, o drg. Sėlenį perspėti. Tuo pačiu visos miesto namų valdybos buvo įpareigotos per „trumpą laiko tarpą“ įvesti tinkamą tvarką savo prižiūrimuose plotuose ir iki minimumo sumažinti gyventojų skundų skaičių.

Reaguodama į LTSR Ministrų tarybos sprendimą „Dėl teisės naudotis papildomu gyvenamuoju plotu“ ir komunalinio ūkio ministro įsakymu, VK baigiantis 1952-iesiems patvirtino 51-os pareigybės, kuriai priklausė tokia privilegija, sąrašą. Tiesa, už plotą, viršijantį 10 kv. metrų, jie turėjo mokėti trigubai didesnę nuomą.

Jau kitą savaitę Savivaldybės administracijos specialistai pateiks išvadas, ką daryti su daugiabučių administratoriais, renkančiais dar liepą neteisėtu paskelbtą skaičiavimo paslaugų mokestį. Kol valdžia apsiriboja patarimu nemokėti šio mokesčio, kai kurie klaipėdiečiai jau svarsto apie galimybę bylinėtis teismuose.

Motyvuodami tuo, kad bankai, skaičiavimo centras ir Lietuvos paštas vienašališkai padidino savo paslaugų įkainius, daugiabučių namų administratoriai dar vasarą pradėjo rinkti skaičiavimo paslaugų mokestį. Reaguodama į gyventojų skundus dėl naujojo mokesčio liepą miesto valdžia išsiaiškino situaciją ir konstatavo, kad naujo mokesčio įvedimą namų valdos turėjo derinti su Savivaldybės administracija.

Bendrovėms buvo išsiųsti raštai, kuriuose reikalauta mokestį panaikinti. Visgi mokestis nebuvo panaikintas ir į sąskaitas gyventojams yra įrašomas iki šiol, o Savivaldybė apsiriboojo darbo grupės sudarymu. Pasak Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ši darbo grupė savo išvadas turėtų suformuluoti kitą savaitę.

Jos bus pateiktos dabar atostogaujančiai Savivaldybės administracijos direktorei Juditai Simonavičiūtei, kuri ne kartą spaudoje ragino gyventojus nemokėti skaičiavimo paslaugų mokesčio.

Bendrovės "Paslauga būstui" administruojamame name gyvenanti ponia Ala piktinosi, kad mokestis ne tik nedingsta, bet nuolat didėja ir, be to, nuo jo sumos dar priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis.

"Liepą mokestis siekė 64 centus, plius 12 centų PVM. Rugsėjį - atitinkamai 69 ir 13 centų, o paskutinėje sąskaitoje - 72 ir 13 centų. Nemokėjau ir nesiruošiu mokėti šio mokesčio. Be to, ketinu bylinėtis, nes manau, kad viskas gražiuoju šioje situacijoje nesibaigs. Jau užsirašiau į eilę nemokamai teisinei konsultacijai", - pasakojo moteris.

Skaičiavimo paslaugų mokestį toliau skaičiuoja ir AB "City Service" priklausančios bendrovės "Vingio valdos", "Ąžuolyno valda", "Marių valdos" bei "Buitis be rūpesčių".

"Vingio valdų" administruojamo I. Simonaitytės 32-ojo namo vieno buto savininkei šis mokestis per mėnesį padidėjo 50 centų ir dabar siekia 1,74 lito, nors mokėjimo vietos ji nekeitė - už komunalines paslaugas atsiskaito naudodamasi internetinės bankininkystės paslauga.

"Bendrovės specialistai paaiškino, kad mokestis padidėjo, nes išaugo suma už komunalines paslaugas - renkamos lėšos stogo remontui", - sakė jau tris mėnesius skaičiavimo paslaugų mokesčio nemokanti moteris ir dėl to atsiųstoje sąskaitoje matanti eilutę "delspinigiai".

Pasak bendrovės "Paslauga būstui" vyr. finansininkės Marijos Kalmykovos, skaičiavimo paslaugų mokesčiui taikomas PVM, nes bendrovė yra PVM mokėtojas ir ji traktuojama kaip šios paslaugos perpardavinėtoja. Esą jei kitos namų valdos to nedaro, jos gali sulaukti baudų.

"Mokestis didėja, nes atliekama daugiau darbų, išauga sąskaita, o bankai ima tam tikrą procentą nuo sumos", - aiškino M. Kalmykova. Analogiškai aiškina ir AB "City Service" Rinkų vystymo departamento direktorius Vytautas Turonis.

Anot jo, skaičiavimo centrui atitenka 0,8 proc. nuo mokamos sumos, o bankai už lėšų pervedimą pasiima 1-1,5 proc.

"Jei gyventojas sąskaitą apmoka pašte, tai skaičiavimo mokestį sudaro 85 centai už pašto paslaugas, 0,8 procento nuo sumos skaičiavimo centrui ir mokestis bankui, su kuriuo bendradarbiauja paštas", - aiškino V. Turonis.

Jis tvirtino neatsisakąs prieš mėnesį išsakytų teiginių, jog Savivaldybės darbo grupei pripažinus, kad skaičiavimo mokestis yra neteisėtas, "City Service" priklausančios bendrovės grąžins žmonėms surinktus mokesčius arba minusuos skolas ir delspinigius nemokantiems šio mokesčio.

"Galiu pasidžiaugti tuo, kad sprendimą turinčioje priimti komisijoje vyksta konstruktyvus darbas. Kol kas sutarta tik dėl to, kad ši sritis nėra aiškiai reglamentuota teisiniais aktais. Tad viskas turėtų išaiškėti, kai bus paruošta nauja administravimo tarifo skaičiavimo metodika", - sakė V. Turonis.

Taip pat - ir Klaipėdoje. Apie šias ir kitas 1952-ųjų uostamiesčio gyvenamojo fondo realijas - dar viename „Atviros Klaipėdos“ rašinyje, parengtame pagal Vykdomojo komiteto (VK) dokumentus, dabar saugomus Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.

Tų metų rugpjūčio pradžioje VK nusprendė patenkinti Valstybės saugumo komiteto prašymą ir paskirti jam gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto sklypą ties S. Daukato ir Sodų gatvių sankryža. Komiteto valdybos viršininkas buvo įpareigotas tokias statybas pradėti 1953-iaisiais.

Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šiuo metu S. Daukanto g. 35-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis buvo pastatytas 1957 metais.

Klaipėdos senamiesčio panorama

ATNAUJINTA. Šią publikaciją perskaičiusi su tėvais 1959 m. „Buvome penki žmonės - trys vaikai ir mano tėvai. Kodėl mums buvo leista įsikurti šiame tuomet „moderniajame“ bute - nežinau. Įsikūrėme čia 1957 m. spalio 20 d. Tuo metu tai buvo paskutinis namas gatvėje, buvo planuojama statyti ir kitus namus. Tačiau iki 1959 m. pabaigos jie dar nebuvo pastatyti. Mano tėvui buvo paskirtas konkretus butas tame bloke, jis dirbo buhalteriu baldų fabrike. Butų raktus dalino statybininkas. Jis netikrino, ar žmonės turi teisę įsikurti tame bute. Raktą gaudavai, jei jam duodavai pakankamai „margaryčių“. Mūsų atveju tai buvo keli šimtai rublių. Per ateinančias dienas reikėjo neatidaryti durų nepažįstamiems žmonėms, nes jie galėjo įsikurti bute - tada būtų reikėję dalytis butu su kita šeima. Visgi pas mus įėjo nepažįstamas žmogus, nes jo raktai tiko mūsų buto durims, jis tik suklydo aukštu. Tuo metu butas buvo labai modernus. Jį sudarė du kambariai, virtuvė su mūrine krosnele, vonios kambarys su vonia ir tualetas. Vanduo voniai buvo šildomas katile, kurį kūrendavo mediena. Koridoriuje taip pat buvo įmontuota sieninė spinta. Grindys buvo iš rudai dažytų medinių lentų. Namas turėjo centrinį šildymą. Šildymas veikė labai prastai, nes trūko kuro, dažnai buvo šildoma tik pjuvenomis. Priešais mus gyveno šeima su dukra, bet mes, vaikai, su ja nebendraudavome, nes jų tėvas dirbo KGB, o bendravimas su kaimynais buvo nepageidaujamas. Mums buvo paskirtas butas, nors mano tėvai nebuvo partijos nariai ir tarp jų pažįstamų taip pat nebuvo partijos narių“, - pasidalino U. Gruodį Valstybės saugumo komitetui buvo skirtas ir apie 1000 kv. m ploto sklypas Montės (dabar - Herkaus Manto) g. 62, kad ji čia pasistatytų 50 vietų bendrabutį-viešbutį.

Tokias statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip antrą 1953-iųjų ketvirtį. Šiais laikais adresą Herkaus Manto g. 62 turi paskutinis prie nuvažiavimo kelio nuo viaduko stovintis dar tarpukariu statytas individualus namas, tad saugumiečių viešbutis greta stovėjo tik iki minėtojo viadukų statybų pradžios XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.

Apie tai „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui yra pasakojęs buvęs VK pirmininko pavaduotojas Valentinas Greičiūnas. Tą pačią 1952-ųjų gruodžio dieną VK saugumiečiams paskyrė ir dar vieną, apie 3000 kv. m ploto sklypą su jame stovėjusiu likerio ir degtinės gamyklos (buvusio bravoro) sandėliu ties Lenino (dabar - Lietuvininkų) ir Raudonosios armijos (dabar - Šaulių) gatvės kampu, kad pastarieji čia galėtų statyti du gyvenamuosius namus.

Kad toks sprendimas taptų kūnu VK dar paprašė apskrities kolegų, jog šie kreiptųsi į LTRS Ministrų tarybą su prašymu išimti minėtąjį sandėlį iš balanso. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šiuo metu Lietuvininkų a. 4 adresą turintis daugiabutis buvo pastatytas 1959 metais. Su juo sujungtas Šaulių g. 27 - 1955 metais.

FINANSUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SĄRAŠAS („DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROJEKTŲ ĮKAINIO KVIETIMAS” Nr. DNM-AM-DNAM13 (2024-10)) ĮGYVENDINANT 2022-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. Jėgainės g. Marių g. Marių g. A. Smetonos al. Bajorų g. J. Basanavičiaus al. K. Baršausko g.

Pagal dabartinę tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skelbia kvietimus savivaldybėms teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus. Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) (2017 m. Tolimesnės atrankos metu nustačius, jog 527 tinkamai įvertintų paraiškų poreikis investicijoms viršija maksimalią kvietime numatytą sumą, buvo taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas pagal iš anksto numatytus kriterijus.

Prioritetinis atrankos kriterijus - teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, įvertinusi pagal pastarąjį Aplinkos ministerijos kvietimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 17 d. įsakymas Nr.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, įvertinusi pagal pastarąjį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvietimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti paskutinio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvietimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 1 d. Nr. D1-405) daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti). Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų - 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Bendra šių paraiškų investicijų suma siekia daugiau nei 435 mln.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti paraiškas pagal paskutinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 9 kvietimą 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-375 daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Patvirtinta viso 477 paraiškos. Bendra šių paraiškų investicijų suma siekia daugiau nei 445 mln.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.

FINANSUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SĄRAŠAS (KVIETIMAS „DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA A KLASEI” Nr. DNM-AM-DNAM10 (2023-02)) ĮGYVENDINANT 2022-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR.

FINANSUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SĄRAŠAS („DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROJEKTŲ ĮKAINIO KVIETIMAS” Nr. DNM-AM-DNAM13 (2024-10)) ĮGYVENDINANT 2022-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR.

Žemiau pateikiami registruotų bendrijų sąrašai pagal miestus:

  • Šilutė
  • Akademija
  • Akmenė
  • Akmenės raj.
  • Alytaus raj.
  • Alytus
  • Anykščiai
  • Anykščių raj.
  • Bernatoniai
  • Birštonas
  • Biržai
  • Biržų raj.
  • Danės 9
  • Druskininkai
  • Elektrėnai
  • Elektrėnų raj.
  • Gargždai
  • Ginduliai
  • Ignalina
  • Ignalinos raj.
  • JONAVA
  • Jonava
  • Joniškis
  • Jurbarkas
  • Jurbarko raj.
  • KAUNAS
  • KLAIPEDA
  • KLaipėda
  • Kaišiadoriai
  • Kaišiadorių raj.
  • Kalvarija
  • Kalvarijos raj.
  • Kaunas
  • Kauno r.
  • Kauno r. sav.
  • Kauno raj
  • ...

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos terminus:

  • DNSB - Daugiabučio Gyvenamojo Namo Savininkų Bendrija
  • SB - Sodų, Sodininkų Bendrija
  • GB - Garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrija
  • B - Bendrija, juridinio statuso neturinti bendruomenė

A Brazas apie daugiabučių namų renovaciją_2023

tags: #namo #gyventoju #sarasas #mariu #valdos