Daugiabučių Namų Bendrijų Vandens Stovų Gedimai ir Priežiūra

Gyvenant daugiabutyje, kur dalis turto yra nuosava, o dalis - bendra, neišvengiamai kyla klausimų ir nesusipratimų dėl to, kas už kokius dalykus turi mokėti. Bene dažniausiai keliami klausimai dėl stogo ir lifto. Tarkime, kodėl sugedus liftui mokėti turi pirmojo aukšto gyventojai, jei juo nesinaudoja? Tačiau pasirodo, neretai kyla sumaištis ir įvykus gedimui vamzdynuose.

Šiame straipsnyje aptarsime buto šilto vandens stovo priežiūros klausimus, įskaitant remonto darbus, gedimų šalinimą ir gyventojų teises, jei kyla problemų su šilumos tiekimu. Kur yra gyventojo reikalas tvarkytis, o kur reikia prašyti bendrijos įsikišimo?

Vandens Stovo Gedimai ir Priežastys

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Dažniausia problema - nenuorinti stovai arba gedimai pastatų šildymo ir karšto vandens sistemose. Jei, prasidėjus šildymo sezonui, nešyla dalis radiatorių arba juose girdimi įvairūs garsai, greičiausiai, radiatorius reikia nuorinti (išleisti iš sistemos susikaupusį orą). Radiatoriai nuorinami atsukant nuorinimo čiaupus, dažniausiai sumontuotus viršutinių namo butų radiatoriuose ir išleidžiant susikaupusį orą.

Tą gali padaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba patys viršutinių aukštų butų gyventojai. Tačiau labai dažnai atsitinka taip, kad viršutinio buto savininkas arba gyventojas suserga arba išvyksta į užsienį ir radiatorių nuorinti nėra kam. Susidaro kuriozinės situacijos, nes be savininko leidimo į butą patekti niekas negali, o savininko arba nėra, arba jis neįsileidžia.

Bet kuriuo atveju, netinkamai veikiant šildymo ar karšto vandens sistemai ar pastebėjus gedimą, pirmiausiai reikia pranešti savo pastato administratoriui, bendrijos pirmininkui arba kitam Jūsų išrinktam atsakingam asmeniui. Taip pat galite pranešti ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Šilumos tiekimo įmonės didžiuosiuose miestuose tokių situacijų išspręsti negali, nes pastatų viduje jokios veiklos nevykdo. Jos tik tiekia šilumą į pastatus.

Šilumos Tiekėjo Atsakomybė

Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Temperatūrą pastato viduje reguliuoja ir kitas daugiabučio namo vidaus problemas sprendžia namo administratorius ar bendrijos paskirtas prižiūrėtojas. Esant šildymo nesklandumams pastate, prašome kreiptis į juos.

Šilumos Kiekio Apskaičiavimas Bendrosioms Reikmėms

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.

Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.

Šilumos Energijos Vartojimas Daugiabučiuose Namuose

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu:

• Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
• Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.

Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).

Temperatūros Reguliavimas Butuose

AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7.

Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Ne šildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Atsakomybė Už Remonto Darbus

Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus.

Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo.

„Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose,“ - pažymi G.

Jeigu pastebėjote gedimą savo daugiabutyje (pvz., vandentiekio, šildymo, bendrojo naudojimo elektros ar bendrojo naudojimo patalpose), prašome apie tai pranešti namo administratoriui. el. Skubiais atvejais (pvz., avarija, apliejimas ir pan.) rekomenduojame kreiptis telefonu, kad galėtume operatyviai išsiųsti specialistus. Avarinės tarnybos Nr.

Privalomųjų remonto darbų fondas yra gyventojų sukauptos lėšos, skirtos būtiniems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams finansuoti. Tikslinių remonto darbų fondas - tai sukauptos lėšos, skirtos tam tikriems (tiksliniams) pastato ar kito nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Jeigu name nėra įsteigta bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir gyventojai neišsirenka administratoriaus, tuomet administratorių paskiria savivaldybė. Gyventojai taip pat gali patys išreikšti norą, kad namą administruotų mūsų įmonė ir su šiuo prašymu kreiptis į savivaldybę.

Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tinkamą eksploatavimą.

Už Ką Atsako Gyventojai?

Už įrenginius ir sistemas, esančias butų viduje po skaitiklio ar už radiatoriaus (pvz., čiaupai, vamzdžiai, elektros instaliacija bute, sanitariniai prietaisai), atsako patys butų savininkai.

Administratorius rūpinasi pastato priežiūra: reguliariai vertina jo techninę būklę, organizuoja reikalingus remonto darbus, sprendžia techninius ir teisinius klausimus. Gyvendami daugiabutyje, visi butų ir kitų patalpų savininkai kartu valdo bendrojo naudojimo objektus - stogą, laiptines, fasadą, inžinerines sistemas ir pan. Tai vadinama bendrąja daline nuosavybe.

Bendrojo Naudojimo Objektai: Kas Tai?

Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...

• Naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį (pvz.
• Imtis skubių priemonių be kitų savininkų sutikimo, jei kyla pavojus ar gresia žala (pvz.
• Apmokėti tik teisėtai patvirtintas išlaidas - t. y.
• Leisti įgaliotiems specialistams patekti į butą ar patalpas, kai reikia remontuoti ar prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus (pvz.

Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.

Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.

Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.

Daugiabučių Namų Bendrijų Veikla

Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą.

Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai.

Pavyzdžiai iš Praktikos

Štai keletas pavyzdžių, kaip sprendžiamos įvairios problemos daugiabučiuose namuose:

• Vandens nutekėjimas: Jeigu daugiabutyje trūko mova prie vandens prietaiso skaitiklio, atsakinga įmonė turėtų sutvarkyti gedimą. Jeigu problema buvo bendrojo naudojimo objekte, atsakomybė apmokėti išlaidas tenka bendrijai.
• Sandėliukų ginčai: Jeigu kyla ginčų dėl sandėliukų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, reikėtų juos inventorizuoti ir įtvirtinti pasidalijimą daugumos savininkų balsais.
• Vanduo rūsyje: Jeigu rūsyje kaupiasi vanduo, namo stovai yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių priežiūrą ir remontą moka visi namo savininkai proporcingai savo daliai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie stovo (jis bendras, ne asmeninis), dažniausiai neprireikia prieigos per kambarį, prieinama per WC ar vonios patalpą.
• Bendrijos vandens filtravimo sistema: Jeigu bendrija turi įsirengusi vandens filtravimo sistemą, manytina, kad jo priežiūra turi rūpintis visi pagal savo dalį.
• Laiptinės durų keitimas: Jeigu laiptinės durys yra avarinės būklės, už jų privalomąjį atnaujinimą turėtų mokėti proporcingai visi butų ir kitų patalpų savininkai.
• Vėdinimo kanalų valymas: Išlaidos turėtų būti išdalintos proporcingai pagal plotą.

Svarbu pažymėti, kad savininkai privalo užtikrinti prieigą prie stovo (jis bendras, ne asmeninis), dažniausiai neprireikia prieigos per kambarį, prieinama per WC ar vonios patalpą.

Šiame straipsnyje panagrinėjome, kas sudaro daugiabutį namą ir kokie teisiniai aspektai yra susiję su jo valdymu ir priežiūra.

Pagrindinės Sąvokos

• Daugiabutis namas - tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
• Gyvenamasis namas - pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
• Bendrijos administravimas - bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.
• Bendrojo naudojimo objektų aprašas - pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys.
• Buto ir kitų patalpų savininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
• Kitos patalpos - daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.
• Bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
• Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas - statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.
• Patalpa - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp visų butų ir kitų patalpų savininkų. Svarbu užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir atnaujinami, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir užtikrintas komfortas visiems gyventojams.

Šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums geriau suprasti, kaip veikia daugiabučių namų bendrijos, kokios yra jūsų teisės ir pareigos, ir kaip spręsti problemas, susijusias su vandens stovų gedimais ir priežiūra.

Daugiabučio namo modernizavimas yra svarbus žingsnis siekiant efektyvesnio energijos vartojimo ir geresnės gyvenimo kokybės.

tags: #namo #bendrijos #vandens #stovas #prakiuro