Gyvenamojo namo lubų aukštis: standartai, įtaka ir optimizavimas

Įsigyjant ar renovuojant būstą, vienas iš svarbiausių aspektų yra lubų aukštis. Jis ne tik veikia erdvės pojūtį, bet ir turi įtakos komfortui bei atitikimui statybos reglamentams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami gyvenamojo namo lubų aukščiui Lietuvoje, kokie faktoriai tai įtakoja ir kaip optimizuoti erdvę kuriant jaukų interjerą.

Minimalūs lubų aukščio standartai

Šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus lubų aukštis gyvenamuosiuose pastatuose yra 2,70 m. Daugumai gyventojų, gyvenusių tipiniuose sovietiniuose daugiabučiuose su 2,45 m lubomis, toks aukštis jau atrodo kaip "nežemos lubos". O trijų metrų lubos dažnai laikomos aukštomis.

Nors pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti konkretūs skaičiai dėl minimalaus lubų aukščio, statybos techninis reglamentas nurodo vadovautis dokumentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ [3].

Sodo namų lubų aukštis

Sodininkų bendrijų įstatymas ir pateikti techniniai reglamentai nenustato konkretaus minimalaus ar maksimalaus patalpų lubų aukščio (pvz., metrais) sodo namams. Planuojant patalpų aukštį ir lubų lygį, būtina atsižvelgti į bendrą leistiną pastato aukštį.

Eksploatuojant pastatą sodininkų bendrijoje, savininkui kyla prievolė prižiūrėti statinio konstrukcijas, įskaitant lubas (perdangas).

Vis daugiau lietuvių renkasi gyventi sodo bendrijose - ne tik vasaros sezono metu, bet ir ištisus metus. Šiuolaikiniai sodo namai tampa patogūs, ekonomiški ir jaukūs, o augančios miesto būsto kainos skatina žmones permąstyti gyvenimo vietą.

Kodėl verta keisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją?

• Galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą
• Didėja turto vertė
• Galimybė gauti būsto paskolą
• Teisėta ir saugi infrastruktūra
• Ilgalaikis stabilumas

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sodo sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sodo namo paskirtis gali būti keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

Tačiau svarbu suprasti, kad lubų aukštis visada buvo ribojamas ekonominių motyvų - didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams, daugumai gyventojų neatrodo racionalu.

Lubų aukštis senos statybos būstuose

Vilniaus senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, dominuoja 3,40 m lubos, o nuo maždaug 4 metrų aukščio atsiranda galimybė įsirengti antresolę. Architektė Andrė Baldišiūtė pastebi, kad aukštos lubos visais laikais buvo prabanga, prieinama tik pasiturintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje pirmas aukštas būdavo skirtas prekybai ir turėdavo žemas lubas, antruose aukštuose gyveno ponai su aukštomis lubomis, o trečias bei kiti aukštai buvo skirti tarnams ir turėdavo žemesnes lubas.

Kalbant jau apie šiuos laikus ji atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė neleidžia statyti žemesnių nei 2,7 m lubų gyvenamuosiuose pastatuose, bet ekonominė logika diktuoja tai, kad praktiškai niekas neplėtoja daugiabučių su aukštesnėmis lubomis. Tik pavieniuose premium segmento daugiabučiuose galima rasti 3 metrų lubas, kurios pripratusiems prie sovietinio 2,45 m standarto atrodo įspūdingai aukštomis.

Visgi A. Baldišiūtės vertinimu, butas su, pvz., 4 metrų luboms gyventojams sukuria daug stipresnį įspūdį nei dešimtimis kvadratų didesnio ploto būstas su 3 m ar žemesnėmis lubomis. Ji net nebando itin aukštų lubų sieti su praktiniais aspektais - pagrindinis jų efektas yra erdvės ir prabangos pojūtis, kurį atneša didesni šviesos kiekiai.

Renovacija ir lubų aukščio keitimas

Remontuojant seną mūrinį namą, kurio antras aukštas įvardintas kaip mansarda, dažnai kyla klausimų dėl leidimų ir reikalavimų, norint pakelti mansardos lubų aukštį. Jei stogas bus keičiamas, tačiau konstrukcija liks ta pati, svarbu išsiaiškinti, ar tai bus laikoma remontu, ar rekonstrukcija. Tai priklauso nuo darbų apimties ir įtakos pastato konstrukcijoms.

Jei norite pakeisti stogą, tačiau jį keičiant norėtumėte, kad pastato aukštis sumažėtų (palėpės bei kambarių aukščio sąskaita), tai galima padaryti be SLD (statybos leidimo), jei tai atitinka galiojančius teisės aktus ir neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.

Stogo rekonstrukcija - galimybė pakeisti lubų aukštį.

Lubų aukštis ir interjero dizainas

Lubų aukštis daro didelę įtaką interjero dizainui. Aukštos lubos suteikia erdvei prabangos ir didingumo, leidžia naudoti didelius šviestuvus ir aukštus baldus. Žemos lubos, priešingai, gali sukurti jaukumo ir intymumo jausmą, tačiau reikalauja kruopštesnio planavimo, kad erdvė neatrodytų ankšta.

Spalvos turi didžiulę įtaką tam, kaip jaučiamės savo namuose, todėl jų pasirinkimas yra itin svarbus kuriant senos statybos buto interjerą. Jeigu butas erdvus ir šviesus, galima drąsiau rinktis sodresnius tonus - gilias mėlynas, samanų žalią, prigesintą terakotą ar burgundišką raudoną. Mažesniems senos statybos butams rekomenduojamos šviesesnės spalvos - kreminė, balta, šviesiai pilka ar pasteliniai atspalviai.

Norint sukurti vientisą vaizdą, spalvų paletę verta iš anksto suderinti visoms patalpoms - taip butas atrodys darnus ir harmoningas.

Jeigu buto erdvės nedidelės ir norisi virtuvėje kuo daugiau lankstumo, būtiniausius prietaisus patarčiau įrengti prie vienos sienos - kad būtų kuo daugiau galimybių likusios erdvės sprendimams

Patarimas: Norėdami vizualiai padidinti erdvę, naudokite veidrodžius ir šviesias spalvas.

Gaisrinės saugos reikalavimai

Planuojant bet kokius statybos ar rekonstrukcijos darbus, svarbu atsižvelgti į gaisrinės saugos reikalavimus. Tai apima atstumus nuo sklypo ribos, pastatų atsparumą ugniai, priešgaisrinius atstumus tarp pastatų ir kitus svarbius aspektus. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamas statybos medžiagas, atsižvelgiant į jų degumą ir atsparumą ugniai.

Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai:

1. Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
2. Įvažiavimas > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.
3. Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
4. Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
5. Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.
6. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
7. Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
8. Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
9. Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.
10. Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
11. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.

Sodo namo paskirties keitimas į gyvenamąją

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sodo sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sodo namo paskirtis gali būti keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

Kokie reikalavimai taikomi sodo namo rekonstrukcijai?

• Pastato būklė ir konstrukciniai sprendimai
• Inžineriniai tinklai ir komunikacijos
• Projektavimas ir dokumentacija
• Kada reikalingas statybos leidimas
• Pagrindiniai techniniai kriterijai
• Paskirties keitimo procedūra - žingsnis po žingsnio

Sodo namas ar gyvenamasis namas: palyginimas

Įsigyjant nuosavą būstą, dažnai kyla klausimas, kur jį statyti ir ar nėra galimybių sutaupyti. Nė vienas nenorime papildomai mokėti už neracionaliai naudojamus kvadratinius metus, tačiau baimindamiesi, kad name bus ankšta gyventi, pamirštame, jog svarbesnis yra ne jo bendras, ne formaliai „naudingas“ plotas, į kurį įskaičiuojami visi koridoriai, laiptų aikštelės ir užkaboriai, o iš tiesų naudingas plotas: holas arba tambūras, gyvenamoji erdvė, virtuvė, miegamieji, drabužinė, san.

Pirmiausia nuspręskime - statysime arba pirksime vienaukštį ar dviaukštį gyvenamąjį namą. Neretai dviaukštį žmonės renkasi dėl to, kad nori daugiau erdvės už mažesnę kainą. Taip, dviaukščio namo kvadratinis metras pigesnis, negu vienaukščio, nes mažesnis pamatų ir stogo plotas. Būtent pamatai ir stogas - bene brangiausios namo dalys ir kartu gali sudaryti apie 40 % jo kainos, tad rinkdamasis dviaukštį už tą pačią sumą gali pasistatyti arba nusipirkti, tarkim, ne 100, o 115 kv. m, arba ne 120, o 140 kv. m namą.

Pagrindinis vietos rijikas dviaukščiame name yra laiptai. Pirmame aukšte juos galima įsprausti gyvenamosios erdvės kampe, tačiau racionaliai panaudoti erdvę po laiptais pavyks ne visada. O antrame aukšte būtinai reikės laiptų aikštelės, kuri gali užimti beveik tiek pat vietos kaip vidutinio dydžio kambarys. Jokios kitos funkcijos ji neatlieka, bet šis plotas jums kainuos. Laiptams ir atitvarams įrengti taip pat reikės pinigų. Be to, laiptai yra didesnės rizikos zona. Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris kopdamas laiptais nėra nė karto slystelėjęs, o gal net nikstelėjęs koją, tad dar vienas argumentas vienaukščio namo naudai - jame nėra laiptų, todėl jis saugesnis.

Kaip manote, kam reikalingas ilgas koridorius, kuris būna daugelyje standartiškai suprojektuotų namų. Jei namas suplanuotas neracionaliai, jo būtinai reikia, nes kitaip nepateksite nei į kambarius, nei į virtuvę, nei į san. mazgą. Tačiau tai tik formaliai „naudingas“ plotas. Norint jo išvengti, reikia tinkamai išdėstyti visas namo patalpas. Jokių laiptų, kuo mažiau koridorių, kurie neprideda patogios ir tikrai naudingos erdvės, bet didina bendrą plotą ir namo kainą. Tačiau pasiekti bet kurią namo vietą turi būti patogu.

Jei palyginsite šį ir tradicinės koridorinės sistemos namą, paaiškės, kad pastarojo bendras plotas didesnis bent 10- 15 kv. m. Kitame, 120 kv. m, name bendroji zona su virtuve užima daugiau nei 47 kv. m, jame yra 3 miegamieji po maždaug 14 kv. m, du san. mazgai, iš kurių vienas - daugiau nei 7 kv. m, virtuvės sandėliukas ir techninė patalpa- sandėliukas, o prie tėvų miegamojo - maždaug 8 kv. m drabužinė su langu. Norint visa tai sutalpinti standartiniame name su koridoriumi ar dviaukščiame name, jis turėtų būti bent 15-20 kv.

Taigi, nors kvadratinis metras vienaukščiame name brangesnis už kvadratinį metrą dviaukščiame, pasirinkus dviaukštį sutaupyti nepavyks, nes sumokėsite už papildomą, bet praktiškai nenaudingą plotą. Be to, tą plotą reikės šildyti, apšviesti, o kartais ir laiptus paremontuoti. Vadinasi, tokio namo eksploatacija bus brangesnė. Kita vertus, tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo brangiau, gali kainuoti tiek pat ar net pigiau, nes jei vienaukščio gyvenamojo namo erdvės funkcionalios, pakaks mažesnio ploto, o eksploatavimas bus gerokai pigesnis. Tad norėdami nemokėti už tik formaliai naudingą plotą pasidomėkite, koks įvairaus dydžio skirtingai suplanuotų namų plotas, ir apskaičiuokite, kiek juose kainuotų kv. metras tikrai naudingo ploto.

Mansarda ar antras aukštas?

Mansarda arba palėpė yra skaitoma tada, kai bent viena siena ar lubos yra sutapdintos su stogo šlaitu. Pilnas antras aukštas, kai visos kambario sienos yra satmenos grindimis, o lubos lygiagrečios grindims. Pagal statybos techninį reglamentą mansarda yra pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Pastogė yra namo erdvė tarp viršutinio aukšto ir nuožulnaus stogo.

Mansarda skaitosi kaip antras aukštas tik plotas jos skaičiuojasi nuo 1 ar 1,2 metro (nepamenu tiksliai) žemiausio taško tarp perdangos ir stogo sujungimo.

Mansarda skaitosi kaip antras aukštas, kai pastogė prasideda lygiai arba aukščiau, kaip 160 cm aukštyje nuo sienos. Skaityti STR 1.14.01:1999 “PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA

Stogas ir terasa: kas už ką atsakingas?

Namo stogas yra bendra visų jo gyventojų nuosavybė. Jei ant plokščiojo stogo ar jo dalies įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija ir yra bendroji dalinė visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

Statybos įstatymas numato, kad pastatas - tai statinys su stogu. Nuėmus stogą (ar pašalinus kitas pagrindines konstrukcijas), nebeliktų pastato esmės ir tokios situacijos pasekmes netruktų pajusti tiek viršutinio aukšto, tiek ir apatinių aukštų gyventojai.

Atsižvelgiant į tai, ant daugiabučio gyvenamojo pastato stogo įrengtas objektas yra laikytinas ne statiniu (I gr. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita įranga.

Šiuo atveju dvibučio namo stogas yra dvibučio namo konstrukcija, priklausanti abiem dvibučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise bei išlaikoma proporcingai savo turimai daliai. Tuo tarpu terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa - tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek naudojama vieno buto savininkų.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi tokios pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Todėl negali kilti abejonių, kad stogo ir kitų pagrindinių namo konstrukcijų priežiūros ir išlaikymo išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

tags: #namo #aukstas #vieta #tarp #lubu #ir