Poilsis gamtoje ir bendruomenės veikla Balsių kaime: apžvalga ir atsiliepimai

Lietuva garsėja savo ežerais, upėmis ir parkais, kurie vilioja poilsiautojus iš visos šalies. Vienas iš populiariausių būdų praleisti laiką gamtoje - stovyklavimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias stovyklavietes Lietuvoje ir aptarsime Balsių kaimo bendruomenės veiklą, socialinį verslą, nuomos galimybes ir atsiliepimus apie poilsį gamtoje bei bendruomenės renginius.

Stovyklavietės Lietuvoje: kur galima pasistatyti palapinę?

Ežeringame Ignalinos krašte išsirinkti vietą palapinei nelengva - stovyklaviečių čia nemažai. Asalnų stovyklavietę ant Asalnų ežero kranto (Ignalinos r.) rasite virtuvę, laužavietę su lauko baldais, lauko tualetus ir prausyklėles. Beje, stovyklos įkūrėjai atsisakė elektros, todėl čia nerasite įkrovimo stotelių, dušo ar WIFI. Kur: Asalnų stovyklavietė, Puziniškio k.

Pušys, smėlėta pakrantė, seklus krantas ir nuostabūs saulėlydžiai - ne tik Baltijos pajūryje. Poilsiauti tokioje aplinkoje galite ir Kertuojų ežero poilsiavietėje (Molėtų r.). Laikas prie ežero eina lėčiau. Įsitikinti tuo galima prie Siesarčio ežero esančioje stovyklavietėje „Siesartis“ (Molėtų r.). mediniai stalai ir suolai, elektra, įrengtos tinklinio bei futbolo aikštelės.

Įsikurti su palapine galima ir vienoje ežeringiausių Molėtų rajono vietovių, prie Galuono ežero, Molėtų kempinge (Molėtų r.). baidarės, vandens slidės, greitaeigis kateris ar net skrydis reaktyvine vandenlente! Kur: Molėtų kempingas, Kranto g.

Žemaitijos nacionaliniame parke tarp dviejų ežerų įsikūrusi Povilo Sukausko turistinė stovykla (Plungės r.) siūlo net 100 vietų palapinėms. ir stebėti paukščius. Kur: Povilo Sukausko turistinė stovykla, Plungės g. Ar žinojote, kad nors Sartų ežeras yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, tačiau pirmas pagal pakrantės ilgį? centras siūlo išbandyti Bradesių stovyklavietę (Rokiškio r.). Čia rasite medines pavėsines, lauko akmenų laužavietes, persirengimo kabinas, dušą ir tualetą. Kur: Bradesių stovyklavietė, Zalvės g.

Valtis, vandens dviratis, baidarė, irklentė... Pasimėgauti Kurtuvėnų regioniniame parke esančio Bijotės ežero vandeniu galima įvairiai. stovyklavietėje (Šiaulių r.). Dzūkų jūra vadinamu ežeru galima pasimėgauti ir vienumoje bei ramybėje. Stovyklavietė „Prie Dusios“ (Lazdijų r.) siūlo poilsį su palapine privačiame krante. tinklinio aikšteles, pavėsinę, laužavietę, šašlykinę, tualetą. Kur: Stovyklavietė „Prie Dusios“, Lazdijų r.

Pasakojama, kad kadaise gyveno senas žmogus, vardu Aš Vėjas. Jo pati smarkiai švepluodavo ir neištardavo vyro vardo, šaukdavo jį „Asveja“. kuris iki šiol vadinamas „Asveja“. Tai - ilgiausias Lietuvoje ežeras. stovyklavietėje (Vilniaus r.), esančioje protakoje, kuri jungia rytinę ir vakarinę Asvejos ežero dalis. Kur: Žingių stovyklavietė, Vilniaus r.

VšĮ „Kaunas IN“ atkreipia dėmesį, kad palapinę prie vandens drąsiai galima pasistatyti ir Kauno miesto teritorijoje, Lampėdžiuose esančiame „Kaunas Lake kempinge“ (Kaunas). naudotis dušais, tualetu, virtuve. Kur: „Kaunas Lake kempingas“, Raudondvario pl.

Tik įsivaizduokite, išlendate ryte iš palapinės, o prieš akis - Trakų pilis! Būtent tokį vaizdą žada stovyklavietė „Slėnis Trakuose“ (Trakų r.). Kur: Stovyklavietė „Slėnis Trakuose“, Slėnio g. Ar girdėjote, jog šį sezoną po rekonstrukcijos atsidarė populiarusis ir lankytojų išsiilgtas Varnikų pažintinis takas? planą: aplankyti Varnikų taką, o po to apsistoti su palapine Skaisčio stovyklavietėje (Trakų r.) prie ežero.

Taigi, Lietuvoje tikrai rasite kur pasistatyti palapinę ir mėgautis nuostabia gamta!

Balsių kaimo bendruomenės veikla

Gy­ve­ni­mas Bal­siuo­se sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas be klu­bo „Švie­suo­liai“ veik­los. Nie­kie­no ne­ra­gi­na­mi, žmo­nės ren­ka­si į kai­mo bib­lio­te­ką, kad pa­bend­rau­tų ar pa­si­mo­ky­tų ko nors nau­jo. Bū­rys bal­sie­čių kiek­vie­nos sa­vai­tės vie­ną po­pie­tę ski­ria su­si­ti­ki­mui bib­lio­te­ko­je. Prieš aš­tuo­nio­li­ka me­tų įkur­tas klu­bas „Švie­suo­liai“ ir šian­dien te­bė­ra svar­bus kai­mo žmo­nėms. „Klu­bo veik­los se­zo­nas - nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio“,- sa­ko va­do­vė. Pa­si­sė­dė­ji­mai bib­lio­te­ko­je yra jau­kūs ir įdo­mūs įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Pas­ta­rai­siais me­tais klu­bo sen­bu­ves ėmė keis­ti jau­nes­ni na­riai. Bal­sių „švie­suo­lės“ ir šio­mis die­no­mis pa­ni­ru­sios į rank­dar­bius.

Anot klu­bo va­do­vės, vie­nas „ve­ža“ va­zo­nų lau­ko gė­lėms ga­my­ba iš ce­men­to skie­di­ny­je su­mir­ky­to au­di­nio, ki­tas - py­ni­mas iš per­skai­ty­tų laik­raš­čių po­pie­riaus juos­te­lių. „Ap­žel­din­to­ja pa­kruo­jie­tė Do­li­na Ra­žaus­kie­nė mo­ko pa­si­da­ry­ti puokš­čių ka­pams, o su jos duk­ra ne­se­nai vi­sos mo­kė­mės vel­ti vil­no­nes sa­ges. Bal­sie­tė Sta­sė Pau­la­vi­čie­nė mo­kė pa­si­ga­min­ti ori­gi­na­lių at­vi­ru­čių. At­vi­ru­čių ga­my­bos mo­kė­mės ir skre­bi­ni­mo bū­du, kai bib­lio­te­ka, da­ly­vau­da­ma pro­jek­te „Bib­lio­te­kų pa­žan­gai“ bu­vo ku­riam lai­kui ga­vu­si skre­bi­ni­mo apa­ra­tą“, - apie įsi­min­ti­niau­sius klu­bo už­siė­mi­mus pa­sa­ko­ja R. Se­niau­siai lan­kan­tys klu­bą žmo­nės - jau sen­jo­rų am­žiaus.

Va­do­vės žo­džiais, kar­tais ir dėl silp­nes­nės svei­ka­tos ne­bea­tei­na į ren­gi­nius. Klu­bas „Švie­suo­liai“ įkur­tas tuo lai­ku, kai iši­rus vie­tos že­mės ūkio bend­ro­vei kai­mo žmo­nės pa­si­ge­do su­siė­ji­mų, bu­vi­mo kar­tu. „Bu­vo 1998-ie­ji, - pri­si­me­na Bal­sių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Jad­vy­ga Šliur­pie­nė. - Pra­džio­je klu­be spren­dė­me irs­tan­čios bend­ro­vės rei­ka­lus, o pa­skui pa­ju­to­me, kad rei­kia kaž­ko ir dva­siai. Va­žiuo­da­vo­me į spek­tak­lius ir pa­tys sta­tė­me. Po­rą žie­mų pa­ti ir re­ži­sa­vau, kol pa­skui at­si­ra­do kai­me kul­tū­ros dar­buo­tojas ir pe­rė­mė šį dar­bą, o bib­lio­te­ka - klu­bo or­ga­ni­za­ci­jos dar­bą. Sma­gu, kad „Švie­suo­liai“ ir šian­dien yra. Štai da­bar ar ne pen­kio­li­ka kai­mo žmo­nių lan­ko svei­kos mi­ty­bos kur­sus.

Balsių kaimo socialinis verslas ir nuomos galimybės

Viena iš įmonės „Pas Rimą“ veiklų - nekilnojamojo turto nuoma. Jis yra yra išnuomavęs kelis pastatus, o kavinėje yra ruošiamas maistas išsinešti: „Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet jaučiu, kad Kalėdos bus ne tokios kaip anksčiau“, - prognozuoja pašnekovas. 1997 m. gruodžio mėnesį R. Želvys aukcione įsigijo jau beveik tris šimtmečius menantį, visiškai apleistą Balsių vandens malūną. Nusipirko jį kaip tik tuo metu, kai malūnas buvo išbrauktas iš kultūrinio paveldo objektų sąrašų: „Įsigijome malūną, kuris jau buvo apie 60 proc. sugriuvęs. Tik apie 2008 ar 2009 m. ant jo sienos vėl užkalė lentutę, kad yra saugomas valstybės.“ Nuo didžiojo plento, vedančio iš Pasvalio į Šiaulius, pavažavus kelis kilometrus į šoną Lėvens dauboje iškyla stilingas dviaukštis akmeninis pastatas. Įrašas ant lentelės sienoje rodo vandens malūno gimimo datą: 1764-ieji. Tai vienas pačių seniausių, dar 1764 m. Lietuvoje iškilusių malūnų, kuris buvo statytas iš vietos medžiagos, čionykščių meistrų rankomis.

Dabar Balsių malūną juosia statinių tvora. Kieme pilna senų rogių, vežimų, ratų. Vasarą jie visi pasidabina gėlėmis. Šalia malūno, virš upės, stovi kelios pavėsinės. Į vieną iš jų galima patekti medinių rąstų tilteliu.

Malūno šeimininkas jiems suteikia galimybę nemokamai naudotis pastatais, teritorija, o vėliau pasirūpina, kad viskas būtų sutvarkyta. Kelias liepos dienas čia skamba muzika, dainos, organizuojamos įvairios pramogos, vyksta mugės, rengiamos vaišės.

Atokiau nuo sostinės centro esantys Balsiai - individualių namų ir sodininkų bendrijų mikrorajonas, čia veikia tik nedidelės įmonės ir yra vos pora visuomeninės paskirties objektų. Apie 13 km2 teritorijoje gyvena daugiau kaip 10 000 žmonių, tačiau čia kol kas sukurta mažiau nei 300 darbo vietų, tarp jų - ir įsteigtos pagrindinėje mokykloje, nors daugelis jos pedagogų yra ne Balsių gyventojai. „Plėtodami socialinį verslą ne tik galėtume pasiūlyti daugiau paslaugų vietos gyventojams, sukurtume daugiau darbo vietų bei spręstume kitas socialines balsiečių problemas, bet ir suvienytume Balsių gyventojus kūrybingai ir visuomenei naudingai veiklai.

Atsiliepimai apie poilsį gamtoje ir bendruomenės renginius

Nors šiemet dėl visiems suprantamų priežasčių šventės surengti nepavyko, bet verslininkas tiki, kad kitąmet viskas bus kaip buvę, o ir dar geriau. “Šiemet žmonės nelabai galėjo išvykti svetur, todėl buvo didelė migracija po Lietuvą”, - apie turtingą svečiais vasarą pasakojo verslininkas.

Pasak R. Želvio, malūnas didžiausią naudą davė netrukus po jo atstatymo: „2004-2008 m. mūsų verslui buvo išties geri. O ir per 2008-2009 m. krizę nebuvo blogai. Žmonės buvo sukaupę pinigų, norėjo ženytis, švęsti gimtadienius, jubiliejus.“

R. Želvys gali ne tik valdyti malūnsparnį, bet ir pilotuoti oro balionus. Čia būta išties įspūdingų pasiekimų, o vienas ryškiausių - su pilotų komanda „Perkūnas“, kuriai vadovavo garsusis oreivis Arvydas Dirmeikis, prieš penkiolika metų laimėtas pasaulio čempionatas. „Dabar jau krepšių netampau, tik kartais praskrendu. Dar ir šį rudenį kilau“, - paklaustas, ar iki šiol liko ištikimas oro balionams, sakė buvęs oreivis.

Pasvalio verslininkas R. Želvys garsėja unikalia inicatyva. Jau kokį dešimtmetį malūno teritorijoje jis sudaro galimybes ir sukuria visas sąlygas, kad čia būtų galima surengti neįgaliųjų suvažiavimus - šventes. Paskutiniaisiais metais į jas susirinkdavo iki trijų tūkstančių negalią turinčių ir juos lydinčių žmonių.

Taigi, Balsių kaimas ir jo apylinkės siūlo įvairias galimybes tiek aktyviam, tiek ramiam poilsiui gamtoje, o vietos bendruomenė stengiasi, kad kiekvienas lankytojas jaustųsi laukiamas ir gerai praleistų laiką.

tags: #nameliu #nuoma #balsiu #kaime