Tikriausiai ne kartą pavydėjai gražuolėms, reklamuojančioms toninį kremą, pudrą ar bet kokią kitą kosmetikos priemonę. Atrodo, kad jų oda idealiai lygi, nematyti nė vieno spuogelio, raudonos dėmelės ar juodo taškelio. Viena iš labiausiai paplitusių veido odos problemų yra vadinamieji „juodi taškeliai“. Atsirasti jų gali kiekvienam. Viskas priklauso nuo amžiaus, lyties ir odos tipo.
Juodi taškai ant veido - dažna odos problema.
Kas Yra Juodi Taškai?
Juodų taškų (kitaip - komedonų, inkštirų) atsiranda dėl užsikimšusių riebalinių liaukų. Tada susiformuoja maždaug 2 mm skersmens baltos viršūnėlės - tai ne kas kita, kaip susikaupę odos riebalai. Pagrindinė juodų taškelių atsiradimo priežastis yra patekę ant odos nešvarumai, dulkės. Jeigu riebalinės liaukos latakėlis užsikemša, dulkelė tarytum užrakinama. Užsivėrusi pora neleidžia jai pasišalinti, todėl oda atrodo nelabai gražiai - matyti balti spuogeliai su juodu viduriuku. Paprastai jų iškyla problemiškiausiose vietose, kur oda būna riebiausia - ant kaktos, smakro ir nosies.
Priežastys
- Nešvarumai ir dulkės: Patekę ant odos nešvarumai ir dulkės užkemša riebalines liaukas.
- Netaisyklinga mityba: Netaisyklinga mityba gali turėti įtakos inkštirų atsiradimui.
Kitos Galimos Odos Darinių Priežastys
Odos darinukai, turintys mažus juodus taškeliais, gali būti įvairių tipų ir kilmės. Šie taškeliai dažnai yra keratozės ar riebalinių liaukų cistų pasireiškimai. Keratozė, pavyzdžiui, yra odos ląstelių augimas, kuris gali sukelti šiurkščią, pleiskanojančią odą. Riebalinės liaukos cistos, kita vertus, susidaro, kai užsikemša riebalų gamybos kanalai, sukeldami maždaug pusiau skaidrius, o kartais ir juodus darinukus.
Taip pat juodi taškeliai gali būti ir melanomos ar kitų odos vėžio formų požymiai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus, tokius kaip niežėjimas, kraujavimas ar formos pokyčiai. Jei pastebite tokius darinukus, rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu, kad būtų atliekama tinkama diagnozė ir gydymas.
Kaip Išvengti Juodų Taškų?
Svarbu ne tik atsikratyti juodų taškelių, bet ir neleisti jiems atsirasti (juk dažniausiai problemos išvengti lengviau, negu ją įveikti). Sistemiškai ir reguliariai valyk odą, neik miegoti su makiažu. Kad ir kokia būtum pavargusi po darbo dienos, prieš miegą atlik vieną kitą procedūrą. Nuvalyk makiažą valomuoju pieneliu arba specialiu skysčiu, nuplauk likučius ir kitus nešvarumus tavo odos tipui tinkančia priemone. Po prausimosi patepk odą losjonu, sutraukiančiu odos poras, ir maitinamuoju kremu.
Keletą kartų per savaitę reikėtų gilesnio valymo. Patartina daryti valomąsias kaukes ir naudoti veido šveitiklius. Atmink: abrazyviosios dalelės turi būti gana smulkios, kad nepažeistų odos. Labai gerai valo kosmetinio molio kaukės. Sumaišyk miltelius su šiltu vandeniu, kad išeitų grietinės tirštumo košelė, ir palaikyk ją ant veido 10-15 minučių. Nusiprausk šiltu vandeniu.
Mitybos Įtaka
Kita inkštirų atsiradimo priežastis - netaisyklinga mityba. Įtrauk į savo racioną žuvies (joje yra odai būtinų riebalų ir aliejų), taip pat grūdinių kultūrų, šviežių vaisių ir daržovių, turinčių daug vitamino A (jis būtinas sveikai ir gražiai odai). Labai naudingi riešutai (vitamino E šaltinis).
Būdai Atsikratyti Juodų Taškų
Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas atsikratyti inkštirų - veido garinimas ir spuogų spaudymas. Tiesa, šis metodas turi šiokių tokių trūkumų: pirma - jeigu procedūra atliekama netinkamai (nesteriliai), situaciją galima smarkiai pabloginti: infekcija pateks į žaizdelę ir vietoj juodo vos pastebimo taškelio liks labai krintantis į akis spuogas arba žaizda. Be to, infekcija gali išplisti po visą kūną. Antra - visa tai gana skausminga.
Pirmiausia veidą reikia pagarinti. Įpilk į puodą vandens ir šiek tiek pavirk. Gali įberti kokių nors vaistažolių (pavyzdžiui, ramunėlių - jos slopina uždegimus). Neprikišk veido per arti vandens, kad nenusidegintum. Po to reikia gerai paruošti rankas procedūrai: kruopščiai nuplauti jas vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Svarbu, kad nagai būtų idealiai švarūs. Dar geriau smilius apvynioti sterilia servetėle. Atsargiai spausk taškelį iš abiejų šonų. Jeigu oda pagarinta gerai, nešvarumai turėtų lengvai pasišalinti. Jeigu nepasisekė, persistengti nereikia - taip tik sudirginsi odą. Sugrįžk prie taškelio kitą kartą. Po to, kai baigsi spaudyti, poras reikia sutraukti. Patrink odą toniku arba losjonu ir pasidaryk molio kaukę. Poras gerai sutraukia ir odos trynimas ledo kubeliu.
Paprastai kaukių poveikio tenka palaukti ilgiau, tačiau jis būna švelnesnis, ant odos nelieka smulkių žaizdelių ir randelių. Kaukę reikia tepti ant gerai nuvalytos odos. Puiki priemonė, padedanti įveikti juodus taškus - smulkios druskos ir sodos mišinys. Tau reikės prausimosi gelio putų, šaukšto sodos ir tokio pat kiekio smulkios druskos. Užtepk masę vatos diskeliu ar tamponu ant drėgnos odos, ten, kur yra juodų taškų, ir palik 5 minutėms. Neišsigąsk, jei pajusi lengvą badymą ar deginimą. Nuplauk kaukę šiltu vandeniu ir pasitepk drėkinamuoju kremu. Kaukės poveikis tiesiog nuostabus - poros giliai išvalomos, o juodų taškų pastebimai sumažėja. Vis dėlto jos daryti negalima, jeigu oda spuoguota arba yra uždegimų - skaudės, be to, oda gali sudirgti dar labiau. Paprastai ji daroma kartą per savaitę.
Kovoje su inkštirais gelbsti ir kefyras. Tokia kaukė puikiai tiks toms, kurios tingi arba labai neturi laiko - tereikia nusiprausti vandens vonelėje pašildytu kefyru ir palikti jį ant odos 5 minutėms. Ištirpinti juodus taškelius galima patrynus juos vandens, glicerino ir citrinos sulčių mišiniu. Gali išmėginti ir baltymų kaukę. Sumaišyk vieno kiaušinio baltymą su šaukštu cukraus (šis turi visiškai ištirpti). Padalink mišinį į dvi dalis. Pusę gautos masės užtepk ant odos ir palauk, kol ji išdžius, o po to sutepk stuksendama pirštais visą likusią kaukę. Daryk taip tol, kol masė nebelips prie pirštų. Po kaukės nepamiršk pasitepti drėkinamuoju kremu.
Labai gaila, tačiau atsikratyti juodų taškelių per vieną dieną nepavyks net ir naudojant pačias brangiausias priemones. Nenusimink, jeigu po pirmosios procedūros nematysi rezultatų.
Profilaktika ir ankstyva diagnozė yra svarbios siekiant išvengti galimų komplikacijų.
Clinique Sonic System Purifying Cleansing Brush
Pigmentinės Dėmės
Yra išskiriama net keletas skirtingų galimų įgytų pigmentinių dėmių tipų, vieni dažniausiai sutinkamų: saulės sukeltos pigmentinės dėmės, melazma ir použdegiminė hiperpigmentacija. Saulės sukeltos pigmentinės dėmės yra ilgalaikio saulės spindulių poveikio pasekmė. Saulės spinduliai sukelia vadinamąjį fotosenėjimą. Nors saulės dėmės gali būti nustatomos įvairaus odos tipo žmonėms, labiau į tokias dėmes yra linkę kiek tamsesnio gymio žmonės, nes jų odoje pigmentacija yra stipresnė.
Tokių dėmių atsiradimo tikimybę gali paskatinti lankymasis soliariumuose, buvę stiprūs nudegimai nuo saulės ir taikytas gydymas - ultravioletinių spindulių A terapija (PUVA). Hormoniniai pokyčiai, ypač tam tikrų kontraceptikų vartojimas, taip pat gali sukelti dėmes. Saulės dėmės - tai nedideli tamsesnės odos ploteliai, dažniausiai esantys saulei atvirose kūno vietose: veido, kaklo, dekolte ir rankų išorinėje pusėje. Pigmentacija išsivysto dėl ilgalaikio ir žalingo saulės poveikio. Žmonės, kurie niekada nesisaugojo nuo intensyvių saulės spindulių, gali turėti netgi labai „margą“ odą.
Kitaip tariant, ilgalaikio saulės spindulių pasekmė yra pigmentinės dėmės, tai dar vadinama fotosenėjimu. Tai yra labai dažna problema, ypač paplitusi tarp žmonių, vyresnių nei 40 metų. Tiesa, dėmės gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač použdegiminė pigmentacija ar po nėštumo atsirandanti melazma. Dėmių spalva gali varijuoti nuo šviesiai rudos iki labai tamsios, dydis labai įvairus - kartais matomos vos kelis milimetrus siekiančios dėmelės, bet gali siekti ir kelis centimetrus. Paprastai jos būna taisyklingos ovalios ar apvalios formos.
Kada Atsiranda Pavojus Sveikatai?
Nors saulės dėmės nėra piktybinės, jos paprastai neišnyksta ir gali kelti didelį psichologinį diskomfortą. Dėmes gali būti sudėtinga maskuoti, yra tikimybė, kad su laiku kelios jų susilies ir užims didesnius plotus. Taip pat didelis dėmių skaičius veido srityje ar kitose kūno vietose gali apsunkinti naujų, kiek pavojingesnių darinių stebėjimą. Todėl gydytojui įvertinus ir nustačius, kad tai tikrai yra saulės dėmės, jas saugu šalinti lazeriu. Gydymas yra pakankamai efektyvus ir greitas.
Melazma
Melazma - dažnai pasitaikantis įgytas veido odos pigmentacijos sutrikimas, kuris pasireiškia simetriškai abiejose veido pusėse išdėstyta rusva pigmentacija. Anksčiau ši liga buvo vadinama „chloazma“, šis terminas išvertus iš graikų kalbos reiškia „tapti žaliu“. Tačiau terminas „melazma“ (ruda oda) šiuo metu yra dažniau naudojamas. Kartais ši liga dar vadinama „nėštumo kauke“, nes dažnai pigmentacija išryškėja būtent nėštumo metu. Melazma žymiai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, amžiaus pikas - 20-40 metų. Svarbu ir genetinis polinkis - reikėtų įvertinti, ar yra buvę melazmos atveju šeimoje. Ši hiperpigmentacija taip pat labai susijusi su intensyviu buvimu saulėje, lytinių hormonų svyravimais. Ją skatina nėštumo metu didėjantis estrogenų kiekis, taip pat estrogenų ir progesterono turintys peroraliniai kontraceptikai, tam tikros hormoninės priemonės.
Tiesa, nors genetiniai faktoriai yra svarbūs, pigmentacijos atsiradimą lemia įvairių veiksnių kombinacija: saulės spinduliuotė, hormoniniai pokyčiai, natūralus senėjimas, todėl, vengiant tiesioginio saulės spindulių poveikio odai, streso, rūkymo ir kitų žalingų faktorių, pigmentacijos atsiradimo tikimybę galima labai sumažinti. Įtakos melazmai atsirasti gali turėti ir tam tikri vaistai ar kosmetikos priemonės, pavyzdžiui, rūgštys, kurios didina odos jautrumą šviesai. Kai kuriais atvejais melazma gali atsirasti dėl tam tikrų kitų organizmo ligų, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimų, mikroelementų trūkumo.
Melazmos Gydymas
Melazmos gydymas paprastai yra sudėtingas ir reikalaujantis kantrybės, nes gali užtrukti net iki 2 - 4 metų. Dažniausiai skiriami vietinio poveikio vaistai kombinuojant su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Jie atlieka šviesinančią funkciją ir gali būti vartojami tik prižiūrint gydytojui dermatovenerologui. Efektyviausias gydymas gaunamas jungiant skirtingas vaistines medžiagas. Pacientams rekomenduojama į dietą įtraukti antioksidantų, vartoti papildus su vitaminais C, E, beta karotinu, žuvų taukus, reguliariai mėgautis žalia arbata. Gali būti rekomenduojami odos šveitimas naudojant tam tikras rūgštis, pavyzdžiui, glikolio, retinolio, trichloracto.
Lentigo ir Použdegiminė Hiperpigmentacija
Paprastoji lentigo - ruda dėmė, kuri gali būti įgimta arba atsirasti vaikystėje. Atsiradimas nėra susijęs su saulės poveikiu. Použdegiminė hiperpigmentacija - dažna įgyta pigmentacija, atsirandanti odos sužeidimo ar buvusio uždegimo vietoje. Ji, kaip ir kitos pigmentacijos rūšys, dažniau nustatoma tamsesnio gymio žmonėms. Pagrindinis skirtumas nuo kitų pigmentacijos tipų - su laiku ji gali praeiti spontaniškai netaikant gydymo. Tiesa, tai gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Dažniausios použdegiminės hiperpigmentacijos priežastys veido odoje: aknė, atopinis dermatitas, įvairios atliktos procedūros veido srityje. Dėl uždegimo susidaro melanino depozitai viršutiniame arba viduriniame odos sluoksnyje. Uždegimo mediatoriai skatina melanocitų didėjimą ir jų aktyvumą. Matomose vietose atsiradusi hiperpigmentacija gali kelti diskomfortą. Yra įvairių gydymo metodų: vietinio poveikio vaistai, pilingai su rūgštimis, procedūros, kurių metu po oda leidžiami preparatai su šviesinančių savybių turinčiomis medžiagomis. Vienas efektyviausių metodų - pigmentinių dėmių šalinimas lazeriu.
Gydymo Metodai
Pigmentinių dėmių gydymas parenkamas atsižvelgiant į priežastį ir visada turi būti skirtas tik gydytojo: pavyzdžiui, melazmos atveju lazerinis gydymas nerekomenduojamas ir paprastai siūloma rinktis vietinio poveikio preparatus.
Soliarinių Dėmių ir Použdegiminės Hiperpigmentacijos Gydymas
Soliarinėms dėmėms efektyviausias yra lazerinis gydymas. Specialistas parenka optimalų dažnių stiprumą atsižvelgdamas į odos būklę bei pigmentinės dėmės tipą. Procedūros metu atidžiai stebima odos reakcija ir pagal tai koreguojamas spinduliuotės intensyvumas. Pigmentinės dėmės šalinimo procedūros metu gali būti jaučiamas odos kaitimas ar švelnus dilgčiojimas. Kurį laiką gali išlikti pojūtis lyg ilgesnį laiką pasikaitinus saulėje. Paprastai procedūra yra gerai toleruojama, po kelių dienų gali susidaryti nedidelis šašelis, kuris greitai nukrenta. Po procedūros galima iš karto grįžti prie įprastos veiklos. Po jos svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti stipraus poveikio apsauginį saulės kremą (SPF 50).
Esant použdegiminei hiperpigmentacijai, vienas pirmųjų gydymo žingsnių - sustabdyti uždegiminį procesą, jeigu jis dar aktyvus. Tuomet paprastai kombinuojama keletą skirtingų gydymo metodų. Taigi, skirtingos pigmentinės dėmės yra gydomos vis kitaip, taip pat gydymo parinkimui įtakos turi ir kiti individualūs paciento faktoriai.
Pastebėjus naujų odos darinių, rekomenduojama kreiptis pas dermatovenerologą. Taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo saulės. UV spinduliai gali praeiti pro langus, debesis, todėl tiek vairuodami automobilį, tiek būdami viduje, tiek debesuotą dieną, turėtume nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės. Nors paprastai yra galvojama, kad šviesesnis odos tipas turi didesnį polinkį į hiperpigmentaciją, o „lengviau įdegantys“ gali saule mėgautis neribotai, iš tikrųjų taip nėra. Nepriklausomai nuo odos tipo, apsauginis kremas nuo saulės yra rekomenduojamas visiems. Ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali nulemti ne tik padidėjusią pigmentaciją, bet raukšlėtumą, sausumą, elastingumo sumažėjimą ir netgi išsiplėtusių kraujagyslių atsiradimą.
Pigmentinės dėmės ant veido odos.
Kitos Odos Ligos ir Regos Sutrikimai
Šių metų rugsėjį privačios medicinos klinikos užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl rūpinimosi sveikata. Buvo apklausta daugiau nei 1000 įvairaus amžiaus žmonių (18-75 m.). Tyrimo rezultatai parodė, kad regos susilpnėjimas ar visiškas jos praradimas - ketvirtoje vietoje tarp sveikatos sutrikimų, dėl kurių Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja (pasirinko 33 proc. visų apklaustųjų). Labiau už akių ligas žmones labiau neramina vėžio diagnozė (57), širdies ir kraujagyslių ligos (49), taip pat sąnarių bei kitos, judėjimą ribojančios ligos (36).
Dažniausios Akių Ligos
Oftalmologė D. Jakštienė sako, kad yra keturios dažniausios akių ligos, reikšmingai lemiančios matymo prastėjimą, o negydomos gali sukelti aklumą:
- Katarakta: Susirgus katarakta, drumstėja akies lęšiukas, todėl suprastėja rega viena ar abiem akimis. Žmogus mato kaip per rūką, dvejinasi daiktai, pamažu nyksta spalvos, matomi daiktai įgauna gelsvą atspalvį. Laikui bėgant, rega vis blogėja, tenka dažnai keisti akinius ar kontaktinius lęšius. Dažniausia kataraktos priežastis yra amžius, bet įtakos taip pat turi ir UV spinduliai, prasta mityba, vitaminų trūkumas, diabetas, traumos.
- Glaukoma: Dažniausia priežastis yra per aukštas akių spaudimas, dėl kurio žalojamas regos nervas ir palaipsniui prarandamas periferinis matymas. Laiku nediagnozuota ir negydyta gali lemti aklumą. Ši liga gali būti diagnozuojama bet kurio amžiaus žmonėms, dažniau vyresnio amžiaus žmonėms. Tai yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių žmonėms virš 60 metų. Dėja, ši akių liga dažniausiai neturi jokių įspėjamųjų simptomų. Didelę reikšmę glaukomai išsivystyti turi paveldėjimas.
- Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD): Tai centrinės tinklainės dalies geltonosios dėmės pakenkimas, kurį dažnai lydi žymus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas. Dažniausios priežastys - amžius, antioksidantų trūkumas maiste, UV spinduliai, rūkymas, paveldimumas. Dažniausiai pasireiškia nuo 60 metų.
- Diabetinė retinopatija: Priežastis - prastai koreguotas cukrinis diabetas, kai pažeidžiamos smulkiosios akies kraujagyslės ir tinklainė. Ligą sunku gydyti, kai yra nekontroliuojama hipertenzija, ar žmogus rūko.
Kaip Galime Padėti Savo Akims?
Ar kiekvienas žmogus gali ką nors dėl savęs padaryti siekiant išvengti akių ligų, regėjimo suprastėjimo ar net jo praradimo? Gydytoja oftalmologė D. Jakštienė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad svarbu reguliariais numatytais intervalais lankytis pas akių gydytoją, jog specialistas galėtų tinkamai patikrinti akis.
Žinoma, akių ligoms turi įtakos gyvenimo būdas, tad verta laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu antioksidantų: visos žalios daržovės, žalia arbata, vaisiai. Taip pat gydytoja pataria reguliariai sportuoti - bent 30 minučių per dieną. Norint išvengti akių ligų, būtina žinoti rizikos veiksnius, galinčius paskatinti akių ligų atsiradimą: nutukimas, hipertenzija, cukrinis diabetas. Jei pacientui nustatytos šios būklės, privalo būti glaudus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas siekiant išvengti ir akių ligų.
Taip pat jei artimiems šeimos nariams buvo nustatytos akių ligos, dėl genetinio paveldėjimo, akių patikra turėtų būti dar atidesnė. Be to, didelę įtaką akių ligų atsiradimui turi ir rūkymas.
Plaukiojančios Muselės Akyse
Jūsų akys yra tarsi langas į pasaulį. Bet kartais jūs galite pastebėti, kad šis langas yra užterštas mažais taškais, dėmelėmis, linijomis ar voratinkliais, kurie plaukioja jūsų regėjimo lauke. Plaukiojančios muselės yra maži taškai ar siūlai, kurie plaukioja akies viduje esančiame skystyje, vadinamame stiklakūniu. Stiklakūnis yra želės pavidalo medžiaga, kuri užpildo akies obuolio vidų ir padeda išlaikyti jo formą. Kai šviesa patenka į akį, ji praeina per stiklakūnį ir pasiekia tinklainę (akies gale esanti nervų ląstelių sluoksnį), atsakingą už vaizdo suvokimą.
Plaukiojančios muselės akyse paprastai nesukelia skausmo ar diskomforto. Jos gali būti pastebimos lengviau, kai žiūrima į šviesius paviršius, pavyzdžiui, dangų, baltą popierių ar kompiuterio ekraną. Dažniausia plaukiojančių muselių akyse priežastis yra senėjimo procesas. Su amžiumi stiklakūnis pradeda skystėti ir jo kiekis - mažėti. Tai vadinama stiklakūnio sinerezija. Stiklakūnyje esantys mikroskopiniai pluoštai pradeda kauptis ir sudaryti grupes. Be to, stiklakūnis gali pradėti atitrūkti nuo tinklainės ir sukelti plyšimą ar atsiskyrimą.
Kitos priežastys:
- Akių trauma.
- Trumparegystė. Žmonės, kurie yra trumparegiai, dažniau turi plaukiojančių muselių akyse.
- Uždegimas.
- Diabetinė retinopatija. Diabetas gali pažeisti kraujagysles, kurios tiekia kraują tinklainei. Jei šios kraujagyslės yra pažeistos, tinklainė gali negebėti tinkamai suvokti vaizdų ir šviesos.
Prevencija
Šios problemos prevencija yra sudėtinga, nes dažniausiai jos yra susijusios su senėjimu ir genetika. Patarimai:
- Reguliariai tikrinkite savo akis.
- Kontroliuokite savo kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
- Maitinkitės sveikiau. Valgykite daug vaisių, daržovių ir žuvies, kurie yra turtingi antioksidantais, omega-3 riebalų rūgštimis bei vitaminu A.
- Venkite rūkymo ir alkoholio.
Gydymas
Plaukiojančios muselės akyse dažniausiai nereikalauja gydymo, nes jos nesukelia rimtų komplikacijų ir nepablogina regėjimo. Kai kurie žmonės gali prisitaikyti prie jų arba pastebėti jas rečiau tiesiog laikui bėgant.
- Lazerinis gydymas: Šis gydymas naudoja specialią lazerinę šviesą, kuri skaido plaukiojančias muses akyse į mažesnius gabalėlius, kurie tampa mažiau pastebimi. Šis gydymas yra greitas ir neskausmingas, tačiau jis gali būti brangus ir ne visada efektyvus.
- Operacija: Šis gydymas naudoja chirurginę procedūrą, vadinamą vitrektomija, kurios metu stiklakūnis yra pašalinamas iš akies ir pakeičiamas dirbtiniu skysčiu. Šis gydymas yra labai efektyvus plaukiojančių muselių pašalinimui, tačiau jis yra invazinis ir gali būti pavojingas. Jis gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, infekcijos, kraujavimo, tinklainės atsiskyrimo ar kataraktos.
Plaukiojančios muselės akyse yra dažnas reiškinys, kuris dažniausiai nesukelia rimtų problemų.