Žirmūnuose, Vilniuje, pastaraisiais metais sparčiai vyksta naujų daugiabučių statybos, tačiau šis procesas kelia vietos gyventojų nerimą. Vienas iš tokių projektų planuojamas Tuskulėnų gatvėje, sukeldamas diskusijas apie tankinimą, žaliosios zonos išsaugojimą ir automobilių parkavimo problemas. Tuo pat metu, Vilniaus miestas aktyviai skatina daugiabučių renovaciją, ypač naudojant inovatyvius metodus, tokius kaip skydinė renovacija.
Daugiabučių Renovacija Lietuvoje: Vilniečių Aktyvumas
Pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimą, teikti paraiškas buvo raginami daugiabučių namų savininkai, kurių namai statyti iki 1993 metų. Lietuvoje iš viso pateiktos 107 paraiškos, kurių vertė - 133 mln. Eur. Iš viso šiam kvietimui skirta parama - 410 mln. Eur. Trečią kartą iš eilės aktyviausi buvo vilniečiai. Sostinėje sulaukta 39 paraiškų, kurių vertė - 57,4 mln. Eur. Žvelgiant į bendrą kontekstą, Vilniaus dalis sudaro beveik pusę visų Lietuvoje pateiktų paraiškų vertės.
Iš visų sostinėje pateiktų paraiškų, 37 - viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ darbo rezultatas. „Skyrėme resursų gyventojų edukacijai, pasakojome apie renovaciją, jos galimybes. Suorganizavome galybę susitikimų su daugiabučių namų butų savininkais ir stengėmės jiems suteikti visapusišką pagalbą. Toks rezultatas, žinoma, nebūtų įmanomas be gyventojų pasitikėjimo, kurie kasmet ryžtasi antram namo gimtadieniui. Esame jiems dėkingi už pokytį, kurį matome. Tarp „Atnaujinkime miestą“ paraiškų - ir strategiškai svarbaus Konstitucijos pr. 13 daugiabučio atnaujinimo projektas.
APVA duomenimis, visų gautų paraiškų rangos darbų vertė - 120 mln. eurų. Vieno daugiabučio renovacijai skiriama valstybės parama, susumavus subsidiją, pagalbą techninei dokumentacijai ruošti, techninės priežiūros apmokėjimą bei kitas valstybės teikiamas naudas, sudaro apie 35 proc.
Daugiabučių atnaujinimo projektams, įgyvendinamiems pagal šį kvietimą, numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc.
Žirmūnų Gyventojų Nerimas Dėl Mikrorajono Plėtros
Žirmūnuose pastaraisiais metais vienas po kito pasipylė naujos statybos daugiabučiai. Naujakuriai tikrai turi platų naujo būsto pasirinkimą: nuo didelių daugiabučių kvartalų, iki vieno gyvenamosios paskirties pastato, įterpto tarp senos statybos daugiabučių. Vietiniai gyventojai tokius projektus vadina nesusipratimu, o miesto planuotojai - apgalvotu teritorijos atnaujinimu ją tankinant. Tankinimas turi būti tvarus ir darnus.
Žirmūnų bendruomenės gyventojai skundžiasi neapgalvota, chaotiška ir nesuprantama Žirmūnų plėtra, kai senos statybos daugiabučių kvartale įterpiamas naujos statybos pastatas. Gyventojų teigimu, pirmiausia, iš vietos bendruomenės atimamas žaliasis plotas. Taip pat žmonės kelia klausimus dėl automobilių parkavimo, padidėsiančio automobilių kiekio jų kvartalo gatvėse ir prasto estetinio vaizdo.
Šiuo metu žirmūniečiai vienijasi dėl trijų projektų: Minties g. 42 B, Žirmūnų g. 48 B, Tuskulėnų g. 3 A. Portalo Citify duomenimis, statyti pradėtas daugiabutis Tuskulėnų gatvėje, pirmieji du projektai dar yra derinami.
„Dabar turime žalių plotų, o jų vietose planuojama pastatyti kažkokius svetimkūnius. Mes nesutinkame, bet mūsų niekas negirdi. Kur padarys įvažiavimus į tų daugiabučių aikšteles, kur tie žmonės parkuos automobilius, vaikščios? Kur bus žalio ploto? Jau nekalbame apie tai, kad pastatai užstos saulę. Absurdas, kodėl būtent Žirmūnuose tokie projektai?“, - tikina Žirmūnų gyventoja Irma.
Gyventojai savo laiškuose rašo, kad ketina pildyti peticiją dėl Žirmūnų tankinimo, taip pat rašė skundus, raštus Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei. Pastarosios atsako, gyventojų teigimu, dar nėra sulaukta.
Vilniaus miesto savivaldybė rašo, kad intensyvėjanti Žirmūnų plėtra yra natūralus miesto augimo procesas: Žirmūnai iš sovietinio miegamojo rajono virsta daugiafunkcine miesto centro tąsa. Ir toliau sieksime, kad čia atrastų daugiau darbo vietų, paslaugų, būsto įvairovės, miestietiškam gyvenimo būdui pritaikytos gatvės ir viešos erdvės, kad gatvėse telktųsi socialinis gyvenimas ir paslaugos, o saugiuose kiemuose būtų galima ramiai žaisti vaikams“, - tikino pašnekovas.
Kalbant konkrečiau apie Žirmūnų teritoriją, čia numatyta gerinti viešojo transporto galimybes (planuojamos A juostos tiek Kareivių, tiek Kalvarijų g.), teritorijos prieigose yra puikus viešojo transporto pasirinkimas, susikerta kelios greitųjų autobusų linijos, jau dabar miestas gana gerai pasiekiamas dviračiais, o artimiausiais metais įrengus trūkstamas jungtis situacija dar pagerės, tad poreikio judėti automobiliu čia bus vis mažiau. Tai lemia ir pati vieta - vos 2 km nuo miesto centro“, - komentavo pašnekovas.
Vilniaus miesto bendrasis planas dalyje sovietmečiu statytų rajonų numato, jog juose nauja statyba galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros - investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma - 100 Eur/ kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius.
Transliacija - dalinė daugiabučių renovacija: trūkumai, privalumai, pasiūlymai
Tankinimas: Miesto Plėtros Metodas ir Jo Įtaka Gyventojams
Tankinimas Skandinavijoje populiarus miestų planavimo metodas, kai teritorijose, kuriose jau yra pastatų, statomi nauji. Tačiau vykdant rajonų plėtrą juos tankinant, reikėtų suprasti, kad šis metodas turi būti naudojamas atsargiai, o kai kuriais atvejais racionalus ir tvarus tankinimas yra neįmanomas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas yra sakęs, kad daug diskusijų kelianti nauja statyba senuosiuose mikrorajonuose yra galima, tačiau reiktų suprasti, kad šios teritorijos buvo suformuotos taikant visai kitus nei dabartiniai gyvenamosios aplinkos standartus.
Urbanistas aiškina, kad, nepaisant panašios pastatų estetikos, šios teritorijos gali būti labai skirtingos. Pirmieji, dažniausiai arčiau miesto centro išsidėstę mikrorajonai, nors juos sudarančių pastatų kokybė ir prastesnė, yra erdvesni, o per 5-6 dešimtmečius jie tapo ir „žalesni“ nei aplinkinės miesto dalys. Dėl patogesnės padėties ir laisvesnės struktūros, juose statomi pastatai, tikėtina, suteikia šiems urbanistiniams dariniams daugiau erdvinio išbaigtumo.
Vėlyvuoju sovietmečiu statyti mikrorajonai, anot pašnekovo, projektuoti intensyvesni, aukštesni, jiems būdingos uždaresnes erdves formuojančios pastatų grupės, todėl juose vietos naujai gyvenamajai statybai, ypač vidinėse zonose, sunku rasti. Šie padėties ir erdvinės struktūros skirtumai lemia ir dabartinį šių miesto dalių raidos potencialą.
Urbanistas tęsė, kad, kita vertus, iki šiol galime matyti vykdomus projektus, kuriuos įgyvendinus buvę atviri žemės „lopinėliai“ pašalinami iš bendros mikrorajono erdvių struktūros, mainais nepasiūlant esamiems ar potencialiems rajono gyventojams nieko naujo. Mažiau problemų, anot eksperto, kelia ir iš esmės pozityvios kaitos ženklais galima laikyti mikrorajonų pakraščiuose, greta tranzitinių gatvių vykstantį užstatymo tankėjimą.
Kad žalio lopinėlio senos statybos mikrorajone atidavimas daugiabučiui be kompensacijos gyventojams nėra pavyzdingiausia praktika, sako ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, mikrorajono tankinimas gali turėti įtakos ir kalbant apie NT kainą tame mikrorajone.
Vilniuje turime puikių pavyzdžių, kuomet nepopuliariose teritorijose vystytojų pastangomis sukuriamos išties patrauklios vietos gyvenimui. Tarp naujesnių pavyzdžių išskirti galima Architektūros parką (Paupio ir Markučių teritorijos), tarp senesnių - Šiaurės miestelį. Vykdant senamiesčio tvarkybos darbus, jo patrauklumas ženkliai išaugo, ir šiandien tai - viena brangiausių teritorijų visoje Lietuvoje“, - aiškina NT ekspertas.
Turto Vertės Pokytis: Trys Aspektai
Žirmūnų bendruomenė nerimauja ne tik dėl būsimos papildomos gatvių apkrovos, žaliosios zonos praradimo, bet ir turi nuogąstauja, kad tankinant mikrorajoną, jis praras patrauklumą ir turto vertė jame mažės. T. S. Kvainicko teigimu, kokią įtaką mikrorajono patrauklumui ir turto jame vertei turės vykstantys pokyčiai, reikėtų vertinti remiantis trimis aspektais.
Yra trys aspektai: ribotų patrauklių savybių didinimas ar mažinimas, naujo objekto santykis su prieš jį egzistavusiu objektu bei jo santykis su kitais šalia išliekančiais objektais. Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar naujas objektas sukurs daugiau pridėtinės vertės, ar - atvirkščiai. Pavyzdžiui, nauja gamykla šalia Vilniaus miegamojo rajono būtų visiškai nepriimtina, tačiau naujų darbo vietų sukūrimas nedideliame miestelyje turėtų kardinaliai priešingą efektą.
Gamykla niekaip nesisieja su tankiai apgyvendintomis teritorijomis, tuo tarpu naujos darbo vietos užmiestyje sukuria pagrindą miestų augimui ir plėtrai“, - aiškina NT analitikas. T. S. Kvainickas pažymi, kad visgi gamykla yra labai kardinalus pavyzdys, kurio įtaką vertinti yra ganėtinai paprasta, tačiau įvardintos taisyklės išlieka aktualios ir kitų pastatų atveju.
Tarp senų pastatų atsiradęs naujas daugiabutis bendru atveju turi teigiamos įtakos, nes į jį atsikelia nauji gyventojai, dažniausiai kiek jaunesnio amžiaus. Tai turi teigiamos įtakos gyventojų kaitai, amžiaus vidurkio mažėjimo tendencijai, nes skatina keltis ir kitus gyventojus.
Jeigu naujas daugiabutis užstos gražų vaizdą pro langą senbuviams, jis neabejotinai sumažins tokio būsto patrauklumą“, - akcentuoja pašnekovas. NT analitikas tęsia, kad būna ir tokių situacijų, kai vienas teigiamas elementas keičia kitą teigiamą elementą, ir tenka įvertinti, kurio iš jų įtaka reikšmingesnė.
Parkai, žalios erdvės gyvenamosiose teritorijose yra išties svarbesnės nei nauji daugiabučiai, todėl pastarųjų statyba skatintina tik tuomet, kai jie prikelia teritorijas, panaikina apleistus pastatus, o ne sutvarkytas žaliąsias erdves. Kita vertus, Vilnius yra žalias miestas, ir tikrai ne visos teritorijos gali pagrįstai skųstis žaliųjų erdvių trūkumu.
Jei teritorijoje esantys daugiabučiai yra tvarkingi, ir naujas pastatas nepadidina vidutinio estetinio lygio, tuomet žalios zonos praradimas vertintinas kaip neigiamas veiksnys“, - paaiškina T. S Kvainickas.
Gaisras Tuskulėnų Gatvėje: Įtarimai Dėl Padegimo
Apie tai, kad Tuskulėnų gatvėje dega apleistas pastatas, bendruoju pagalbos telefonu pranešta vasario 21-ąją paryčiais, apie 5 valandą. „Atvykus atvira liepsna degė vieno aukšto mūrinis namas. Stogas buvo įgriuvęs. Namas sudegė pilnai“, - skelbta tuomet. Per savo namų langus gaisrą stebėję Tuskulėnų g. 1 ir 3 namų gyventojai dalijosi nuogąstavimais, kad statinys galėjo būti padegtas. Ne vienerius metus stovėjo apleistas, jame lankydavosi benamiai.
Alina Kanaporienė, Daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 3, Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkė, 15min sakė, kad vasarį suliepsnojęs gaisras buvo jau antrasis - dar po pirmojo gyventojai kalbėjosi, kad netrukus toje vietoje turėtų prasidėti statybos. Tačiau statybų užsakovė yra šio sklypo savininkė - UAB „Statybų pliusas“. Bendrovės direktorius Voitechas Aškelovičius 15min sakė, kad kol kas statybos darbai dar nepradedami, kadangi tik vyks viešasis aptarimas.
Paklaustas apie kaimynų įtarimus, kad senieji sklypo statiniai galėjo būti padegti, jis tikino, jog pagrindo įtarinėti tikrai nėra. „Čia ne pirmas gaisras, labai daug benamių būdavo. Ten buvo du pastatai, patys ne kartą kvietėme policiją. Kiekvienas spėlioja ir žiūri iš savo pozicijų. Kam mes galėtume būti suinteresuoti, kad ten kažkas vyktų blogai, jeigu sklypas yra mūsų ir paskirtis jau seniai pakeista?“, - teigė V.Aškelovičius.
Naujas Projektas Tuskulėnų Gatvėje: Gyventojų Susirūpinimas ir Statytojų Planai
Naujasis projektas kaimynus gąsdina. Visų pirma dėl to, kad numatomas nemažas namas, paliksiantis Tuskulėnų g. 1 namą kone be automobilių stovėjimo aikštelės - šio daugiabučio gyventojams liks vos dvi vietos, o butų yra 36. Taip pat naujas namas turės mažiau vietų automobiliams, nei yra suplanuota butų. Lieka tik mūsų namo aikštelė, kurioje mes patys vos telpame.
Bendrovės direktorius Voitechas Aškelovičius teigia, kad daroma požeminė aikštelė, automobiliai nestovės ant paties sklypo. Mes dar visai tai kaimynijai praplečiame gatvę ir ten atsiranda papildomos stovėjimo vietos.“ Anot V.Aškelovičiaus, tų naujų vietų turėtų būti apie dešimt. Taip pat žadama sutvarkyti šaligatvį prie autobusų stotelės šalia Tuskulėnų gatvės.
Pagal miesto Bendrąjį planą toje teritorijoje užstatymo intensyvumas leidžiamas 1,2, o mūsų bus tik 0,8. Mes net neiname iki maksimumo, neišnaudojame visų galimybių, kurias turime tame sklype“, - teigė V.Aškelovičius. Paklaustas, kada statybos čia gali prasidėti, direktorius neatmetė, kad jau šiemet.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis informavo, kad žurnalistams jau pradėjus domėtis šia tema savivaldybės sulaukė statytojų prašymo nebeviešinti šio projekto: „Statybos techninis reglamentas tai leidžia, tik, mano požiūriu, viešinimo nutraukimas yra bloga praktika. Vystytojai tokiais atsitraukimais bando išvengti akistatos su visuomene, o ši galiausiai nebežino, kaip reaguoti į viešumą pasiekiančius projektus - ar jiems savivaldybė jau yra pritarusi, ar tai - tik statytojų vizija.“
Kalbėdamas apie patį projektą M.Pakalnis pažymėjo, kad šioje teritorijoje leidžiama statyti ir didesnį statinį, nei ketina vystytojai. Anot miesto vyr. architekto, Bendrasis planas nurodo, kad nauja statyba, tankinanti šio rajono gyvenamosios teritorijos užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jo renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu).
Savivaldybė kviečia aktyviai dalyvauti kaimyninių namų gyventojus ir išreikšti siūlymus dėl papildomų aplinkinės teritorijos atnaujinimų darbų, nenumatytų skelbiamame revitalizacijos projekte. Motyvuoti siūlymai bus nagrinėjami, o revitalizacijos projektas atitinkamai koreguojamas.
Projektiniai Sprendiniai Tuskulėnų Gatvėje
Vilniaus savivaldybės tinklalapyje galima rasti pranešimą apie tai, kad vyks „Visuomenės informavimas apie numatomą kvartalo tarp Tuskulėnų, Žirmūnų ir Minties gatvių perspektyvinio atnaujinimo (revitalizacijos) ir daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 3A, Vilniuje, projektavimą“. Viešas aptarimas planuotas liepos 2 dieną nuotoliniu būdu. Čia ketinama pastatyti 27 butų namą.
Remiantis šiuo metu galiojančiu Vilniaus m. Bendruoju planu, sklypas yra teritorijoje „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“, kuriose gyvenamosios paskirties sklypams intensyvumas iki 1,2, aukštingumas iki 5 aukštų imtinai. Taip pat galima iki 20 proc. gyvenamosios teritorijos aukštingumą numatyti nuo 6 iki 9 aukštų. Šiuo metu sklype yra vienbutis medinis apgriuvęs gyvenamas namas, keli ūkio - buities statiniai“, - rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Projekto rengėjai tvirtina, kad „daugiabučio Tuskulėnų g. 3A projektiniai pasiūlymai buvo ruošiami atsižvelgiant į aplinkinį užstatymą, daugumoje orientuotą šiaurės - pietų kryptimi, pastatų aukštingumą, atlikus tūrinę erdvinę analizę bei gretimų pastatų butų natūralaus apšviestumo analizę“, stengtasis neužstoti kaimynams natūralios šviesos.
Siūloma sklype statyti pailgos konfigūracijos 0,8 intensyvumo, 4 aukštų, plokščio stogo tūrį. Pastato konfigūracija atitinka aplinkinių namų, o aukštis pasirenkamas žemesnis negu aplinkinių, kad būsimas pastatas kuo mažiau ardytų nusistovėjusią aplinkos vizualinę struktūrą.
Visas norminis automobilių kiekis išdėstomas sklypo ribose: 3 vietos elektromobiliams ties pietine riba, 19 vietų - pastato rūsyje, požeminėje automobilių aikštelėje. Iš viso projektuojamos 22 vietos.
Skydinė Renovacija: Inovatyvus Būdas Atnaujinti Daugiabučius
Vienas iš miesto tikslų iki 2027 m. - gerinti gyvenamųjų rajonų aplinką ir gyvenimo sąlygas, pakeičiant sovietinės urbanistikos palikimą vakarietiškais standartais. Didelis šio pokyčio variklis yra savivaldybė - norime artinti mūsų gyvenamuosius rajonus prie 15-likos minučių miesto principo: investuojame į gatvių, pėsčiųjų ir dviračių tinklus; norime, kad kiemai būtų žali ir patogūs leisti laiką, o savo rajone gyventojai rastų visas jiems svarbiausias kasdienes paslaugas.
Modernizuojant daugiabučius skydais, šie konkrečiam pastatui gaminami gamykloje ir objekte montuojami nenaudojant pastolių. „Vėdinamo fasado rangos darbus perkeliame į gamyklą. Ten sumontuojamas rėmas, sudedama vata, įstatomi langai bei uždedama fasado danga. Tai reiškia, kad projekto kokybė ir procesai užtikrinami nuo brėžinio, medžiagos iki jų sumontavimo ir net atraižų, šiukšlių surinkimo, utilizavimo.
Statybos darbai taikant skydinę renovaciją sutrumpėja per pusę, tačiau, pasak „Atnaujinkime miestą" inžinierės Linos Kuksėnaitės-Česnulienės, kelio pradžia išlieka tokia pati - reikia įsivertinti, kad investicinio ir techninio darbų projektų rengimo bei statybos leidimo gavimo procesai išliks nepakitę.
Planuojama, kad pirmaisiais inovatyvia technologija atnaujintais daugiabučiais sostinėje taps Tuskulėnų g. 6 bei Antakalnio g. 91 esantys daugiabučiai namai. Atnaujinus pastatus gamykloje pagamintais skydais planuojama iš esamos F energinės klasės pasiekti ne mažesnę kaip A energinę pastato klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 73-74 proc. šiluminės energijos sąnaudų.
Kartu su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis planuojama atnaujinti pastato buitinių nuotekų, šaltojo vandentiekio sistemas, atlikti laiptinių remontą, įėjimus pritaikyti žmonėms su negalia. Bendra rangos darbų suma Tuskulėnų g. 6 esančiame name - 1,77 mln. eurų, Antakalnio g. 91 - 1,8 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pastebi, kad renovacijos spartai Vilniuje įtakos turi įvairūs veiksniai. Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai“, - teigia A. Bužinskas.
Anot VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovės Eglės Randytės modulinė renovacija - viena iš alternatyvų norint mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai. Be to, šiuo principu modernizuojant daugiabučius, skydai konkrečiam pastatui gaminami gamykloje. Tai reiškia, kad objekte jie montuojami nestatant pastolių ir fasado šiltinimo darbus galima atlikti kur kas greičiau.
Pasaulyje modulinė (skydinė) renovacija praktikuojama jau seniai. Puikių renovacijos pavyzdžių gausu Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Skydais atnaujinant pastatus siekiama mažinti įprastinės infrastruktūros poreikį, transportavimo ir logistikos mastą bei svarbiausia - taikyti į aukštesnio energinio efektyvumo standartą.
Vilniaus Justiniškių mikrorajono lopšelis-darželis „Justinukas“ duris atvėrė 1985 metais. Nuo statybos pradžios šis pastatas neatnaujintas, jo būklė prasta. Planuojama, kad po atnaujinimo lopšelis-darželis pasikeis neatpažįstamai: bus pasirūpinta jo bendra išvaizda, senais vamzdynais, apšvietimu, sutvarkytos vidaus patalpos, įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Ant darželio stogo taip pat numatoma įrengti saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į tokį projektą sieks apie 3,4 mln. eur. Jis bus įgyvendintas Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
Po atnaujinimo vaikų ugdymo įstaiga pasieks A energinę klasę, o bendras šilumos energijos sutaupymas sieks ne mažiau kaip 60 procentų. Dviejų bandomųjų pavyzdinių daugiabučių atnaujinimui - skirta apie 2,5 mln. eur. Vienas iš jų - statytas 1986 m., kitas - 1965 m. Abu pastatai seniai „reikalauja“ rūpesčio ir nuolatinės priežiūros.
Valstybės Parama Daugiabučių Renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų.
Lietuvos Banko Duomenys apie Kreditavimą
2025 m. pabaigoje kreditavimas Lietuvoje išliko aktyvus, o palūkanų normos - stabilios. Tai rodo, kad gyventojai ir verslas ir toliau pasitiki finansų sistema ir aktyviai naudojasi paskolomis tiek būstui, tiek verslo plėtrai. Lietuvos banko duomenys atskleidžia, kaip keitėsi paskolų rinka ir kokios tendencijos vyrauja.
Statybos ir Betono Pramonės Problemos
Statybos ir betono pramonė susiduria su sistemine problema - procesų fragmentacija, kuri neleidžia efektyviai valdyti nei išteklių, nei laiko, nei informacijos. Projektai vis sudėtingesni, reikalavimai tvarumui - vis griežtesni, o daugelis įmonių vis dar remiasi popieriniais dokumentais, žodiniais susitarimais.
Profesinio Mokymo Stiprinimas Lietuvoje
Lietuvoje ir toliau nuosekliai stiprinamas profesinis mokymas, siekiant geriau atliepti darbo rinkos poreikius regionuose. Vyriausybė patvirtino 2026-2027 m. preliminarų priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą, kuriame išlaikomas stabilus bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius, tačiau ryškėja orientacija į paklausias specialybes.
tags: #daugiabuciu #renovacija #tuskulenu #g