Vieno šlaito stogo konstrukcija: įrengimas, reikalavimai ir medžiagos

Nuo senų senovės Lietuvoje statant namus buvo įrengiami šlaitiniai stogai. Kol nebuvo išrastos šiuolaikinės stogo dangos ir izoliacinės medžiagos, leidžiančios įrengti plokščiuosius sutapdintus stogus, šlaitinės stogo konstrukcijos buvo vienintelės, kurios leido patikimai apsaugoti pastatus nuo lietaus, sniego, krušos ir kitų atmosferos poveikių. Visų stogų konstrukcijos buvo medinės, jie būdavo dažniausiai keturšlaičiai arba dvišlaičiai su įvairiomis variacijomis.

Reikalavimai visų tipų (taip pat ir šlaitiniams) stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti.

Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.

Specifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi reikalavimai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą. Daugiausia jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvirtinimo prie pakloto nurodymais. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją. Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai. Banguoto plaušacemenčio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus. Plaušacemenčio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti pro stogo dangą per skyles plaušacemenčio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės turi būti sandarinamos.

Stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą. Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda ir sandarios. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinta.

Kas yra vienšlaitis stogas?

Vienšlaitis stogas yra stogo konstrukcija, kuri susideda iš vieno horizontalaus stogo paviršiaus, kuris pasilenka viena kryptimi nuo aukštesnio taško iki žemesnio. Tai yra paprasta stogo konstrukcija, kurios pagrindinė privalumų yra paprastumas, efektyvumas ir ekonominis naudingumas. Vienšlaitis stogas gali būti naudojamas įvairiems pastatams, įskaitant namus, garažus, sandėlius arba kitus statinius.

Pagrindinės charakteristikos:

• Efektyvumas: vienšlaičio stogo forma palengvina vandens nutekėjimą, taip užtikrinant geresnę stogo drenažo sistemą.
• Nuolydis: vienšlaičio stogo nuolydis yra nusistatytas viena kryptimi, kuris nulemia vandens nutekėjimą.
• Statiniai elementai: vienšlaičio stogo pagrindiniai statiniai elementai apima šakas (sijas) ir karnizus (galines sijas).
• Stogo dangos medžiaga: vienšlaičio stogo dangos medžiaga gali būti įvairi, tokia kaip skarda, metalas, šiferis, keraminės plytelės arba stogo dangos plokštės.
• Drenažo sistema: vienšlaičio stogo drenažo sistema yra svarbi, kad užtikrintų tinkamą vandens nutekėjimą nuo stogo.

Vieno šlaito stogo įrengimo etapai:

• Paruošimas: prieš pradedant dengti vienšlaičio stogą, svarbu atlikti tinkamą paruošimą.
• Hidroizoliacija: po paruošimo, stogo konstrukcija turi būti apdengta hidroizoliacine medžiaga, kad būtų užtikrintas stogo dangos vandeniui atsparumas.
• Stogo dangos montavimas: pagrindinė stogo dangos medžiaga, tokia kaip skarda, metalas, šiferis arba kitos plokštės, yra montuojama ant stogo konstrukcijos.
• Apsaugos ir baigiamieji darbai: po stogo dangos montavimo, būtina užtikrinti tinkamą apsaugą nuo vėjo, lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.

Vienšlaičio stogo priežiūra

Vienšlaičio stogo priežiūra yra svarbi, siekiant užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir geros būklės išlaikymą.

• Stogo valymas: periodiškai valykite stogą nuo lapų, šiukšlių ir kitų nuolaužų, kurie gali sukauptis ant stogo paviršiaus ir įtakoti jo drenažo sistemą.
• Tikrinkite stogo dangos vientisumą: reguliariai tikrinkite stogo dangą dėl įtrūkimų, pažeidimų ar kitų problemų.
• Tikrinkite stogo dangos užsandarumo būklę: patikrinkite, ar stogo dangos sandarinimas yra tvirtas ir nėra prasiskleidimo vietų, per kurias gali prasiskverbti vanduo.
• Šalčio ir ledo valymas: šaltuoju metų laiku būkite budrūs dėl ledo susidarymo ant stogo. Jei pastebite ledą, jis turėtų būti pašalintas, nes tai gali sukelti vandens sulaikymą ir stogo pažeidimus.
• Periodiniai patikrinimai: atlikite reguliarus stogo patikrinimus, ypač po stiprių audrų.

Vienšlaičio stogo medžiagos

Vienšlaičio stogo medžiagos gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, vietovės klimato sąlygų ir stogo dizaino.

• Skarda: tai viena iš tradicinių ir ilgaamžių vienšlaičio stogo medžiagų. Skarda yra natūrali medžiaga, kuri gali būti tvirtinama specialiais skardos nagais arba štampais.
• Stogo plytelės: tai dažniausiai naudojama vienšlaičio stogo medžiaga. Stogo plytelės yra įvairių formų (pvz., Tiesios, lenktos, su danga ir kt.) ir medžiagų (pvz., Keramika, cementas, metalas ir kt.).
• Metalas: metalinės stogo dangos, tokios kaip metalinės plokštės arba metalinės žvynelinės, taip pat gali būti naudojamos vienšlaičio stogo konstrukcijoms. Metalas yra tvirtas, atsparus korozijai ir lengvas.
• Stiklo pluošto armuotas plastikas (GRP): ši medžiaga taip pat gali būti naudojama vienšlaičio stogo konstrukcijoms. GRP yra stiprus, lengvas ir atsparus korozijai.
• PVC membranos: PVC membranos yra viena iš plastiškų stogo dangų galimybių. Jos yra atsparios vandeniui, ilgaamžės ir lengvai montuojamos.

Svarbu atkreipti dėmesį į medžiagų kokybę, atsparumą atmosferos sąlygoms, montavimo būdą ir gamintojo nurodymus.

Medienos impregnavimas

Dėl impregnavimo. Aš giluminį impregnavimą įsivaizdavau kitaip, nei atrodo nuotraukoje žemiau. Taip, yra kažkoks įsigėrimas. Bet atrodo tik kaip gerai pamirkytas. Tiesa, skirtingi gaminiai, kaip gegnės, mūrtašiai, grebėstai, greičiausiai važiavo iš skirtingų vietų, ir yra skirtingo apdirbimo. Gegnės - šviesios, gaminti tašai - tamsūs. Bet įsigėrimas pas visus panašus. Tik vėliau sužinojau apie impregnavimo klases. Pasirodo, 2 klasės impregnavimą galima atlikti tiek mirkant, tiek giluminiu būdu. Maksimali klasė yra 4, gaminiams, skirtiems sąlyčiui su vandeniu. Jei mano pirktas „giluminis“ impregnavimas buvo tik 2 klasės, nebeturėsiu prie ko kabintis. Šiuo metu laukiu atitikties deklaracijų su nurodytais impregnavimo būdais ir klasėmis.

Pamoka - prieš renkantis geresnį impregnavimo būdą nei mirkymas/dažymas, reikia nurodyti impregnavimo klasę ir įtraukti tai į užsakymą.

Dvitėjinės sijos

Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Kaip dažnai būna, atsiradus didesnei paklausai, atsiranda ir daugiau gamintojų, bet gaminių kokybė nebūtinai kinta tik į gerąją pusę, nes gamintojas gamintojui nelygus. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas.

UAB „Abelt", veikianti Anykščių rajone, dvitėjinių sijų gamybą pradėjo prieš šešerius metus, įsigijusi unikalias presavimo stakles. Įmonė mediniams dvitėjų sijų tašams, arba kitaip - flanšams, gaminti naudoja tik gerai išdžiovintą (iki 18 proc.) suomišką eglės medieną. Medienos atranka, specialūs klijai, speciali įranga ir gaminių kokybė, kai tikrinama kiekviena partija - visa tai leido įmonei gauti techninio įvertinimo sertifikatą. Sertifikuotos UAB „Abelt" dvitėjinės sijos gaminamos pagal individualius projektus, greičiau sumontuojamos, nesusidaro likučių.

„Dvitėjinės sijos stogui ar perdangai visgi yra konstrukcinis jungiamasis elementas, mes negalime rizikuoti prastesne žaliava ar netvirtomis jungtimis. Būtent dėl tos priežasties naudojame labai gerai išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą medieną. Tikriname, ar mediena atitinka standartą, kad nebūtų perdaug šakota, nes išdžiūvusios šakos iškrenta ir silpnina stogo konstrukciją. Neretai tenka matyti dvitėjinių sijų skelbimų su didelio šakotumo medienos flangais. Ne visi supranta, kad tai didelė rizika, kuri ateityje gali virsti nemenkomis išlaidomis. Juk stogas yra laikančioji konstrukcija. Sieneles įklijuojame su specialiais laikančiosioms konstrukcijoms skirtais poliuretano klijais, supresuojame. Abelt dvitėjinės sijos, kaip sako įmonės vadovas yra klasikinis konstrukcinis gaminys iš medienos, ir, nors rinkoje yra sijų modifikacijų iš kitų medžiagų, visgi medinės sijos stogo konstrukcijai yra priimtiniausia medžiaga, išbandyta ir nekelianti problemų. Daugelis besistatančių namus mano, kad dvitėjų sijų kaina didelė ir stogo konstrukcijos esmės jos nekeičia. Tai netiesa. Dėl aukščiau minėtų savybių dvitėjinės sijos ilgaamžiškesnės nei mediena, jos lengvesnės ir jų montavimas greitesnis.

Santvaros

Daugelis laikančiajai stogo konstrukcijai renkasi tradicines medines gegnes, kartais nė nežinodami, kad yra greičiau įrengiamų ir patikimesnių konstrukcijų. Santvaros - tai rėminė sijų konstrukcija, kurios elementai sujungti tarpusavyje, jų visuma sudaro laikančiąją stogo konstrukciją. Santvarinis stogas projektuojamas ir gaminamas naudojant programinę įrangą, kuri apskaičiuoja apkrovas ir, kaip žinia, neklysta. Taip suprojektuoti ir gamybos ceche surinkti stogo konstrukcijos elementai pagaminami tiksliau ir sumontuojami greičiau nei tradicinė gegnių konstrukcija. Taupomas stogdengių darbo laikas ir kaštai. O kartais ir pinigai medienai, nes reikia mažiau sijų tokiai pat laikančiajai galiai sukonstruoti.

Be to, santvarinė konstrukcija gali dengti platesnius nei 6 m tarpatramius, nes laiko didesnes apkrovas. Stogo konstrukcijos elementai ceche surenkami iki tokio lygio, kad būtų patogūs transportavimui. Santvaros gaminamos iš sausos, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovintos C24 klasės kalibruotos eglės medienos. Tokios medienos drėgnumas vienodas visame skerspjūvio plote, kiekvienas tašas įvertinamas pagal stiprumines savybes, kas yra labai svarbu stogo konstrukcijai.

Šlaitinio stogo sandarumas

Šlaitinis stogas yra karkasinė konstrukcija, jos sandarumą užtikrina vandens garų ir oro barjeras. Kad vanduo nepatektų į stogo konstrukciją, prieš stogo dangą iš viršaus klojama hidroizoliacinė plėvelė. Jų yra dvi rūšys: tik hidroizoliacinė (atlieka tik vandens nepralaidumo funkciją, viena iš jos rūšių yra antikondensacinė plėvelė) ir difuzinė, turinti hidroizoliacijos ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Hidroizoliacinė plėvelė ar membrana yra speciali plėvelė, skirta stogo konstrukciją papildomai apsaugoti nuo išorinio vandens patekimo. Kurią apšiltinamo stogo konstrukciją pasirinkti - apsisprendimo klausimas, abi jos patikimos.

Kad patekusi drėgmė turėtų galimybę išgaruoti, stogo konstrukcijoje formuojami oro tarpai. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės. Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo", neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą.

Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu - šildoma gyvenamoji erdvė. Visi kaip vienas plieninės dangos pardavėjai pabrėžia, jog tokiose patalpose lietaus keliamo triukšmo nebus girdėti, jei bus tinkamai įrengta termoizoliacija. O plaušinės struktūros medžiaga puikiai sugeria garso bangas. Didžiausiais šilumos ir garso izoliacijos efektyvumas bus pasiektas, jei stoge įrengta „sluoksniuota konstrukcija“ - t.y., susidedanti iš dviejų ar trijų termoizoliacinių ir garsą sugeriančių sluoksnių.

Galvojant apie stogo garso izoliaciją, reikia atsižvelgti, ar gamintojas savo izoliacijos gaminiams deklaruoja garso sugerties koeficientą, kuris nusako medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją. Koeficientas žymimas raide α (alfa) ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos. Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą stogui turėtų lemti šios medžiagos savybės: deklaruojamas šilumos laidumo λD koeficiento dydis, laidumas vandens garams, degumo klasė, akustinės savybės, matmenų stabilumas (šlaitiniams stogams svarbus parametras dėl įkaitimo), montavimo patogumas.

Stogo dangų pardavėjai pagal projektą paprastai sukomplektuoja visas reikalingas stogui įrengti medžiagas, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemas, kraigo ir vėjalenčių detales, plėveles ir kt. Termoizoliacinių medžiagų pardavėjai pagal projektą parenka reikiamas medžiagas, turi parengę standartinių, dažniausiai naudojamų mazgų brėžinius, konsultuoja tiek architektus, tiek statytojus, sprendžia netipinius atvejus. Kai kurių gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą.

Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis. Jeigu stogo apkrovos didesnės, ant laikančiųjų sienų turi būti suformuotas monolitinis 15-20 cm aukščio žiedas. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai strypai. Ant žiedo viršaus klojama hidroizoliacija, ant jos montuojamas medinis mūrtašis (murlotas), kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo.

Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis. Monolitinis žiedas ir apšiltintas mūrtašis ant laikančiųjų mūro sienų. Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas - įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas - pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje.

Stogo apšiltinimas poliuretano putomis

Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Taigi, jei apsisprendėte turėti šiltą ir sandarų stogą, apšiltintą poliuretanu, jūsų uždavinys yra pasirinkti profesionalus, kurie dirba su geros kokybės putomis. Rinkoje šiltintojų ir poliuretano putų yra įvairių, pigesnių, brangesnių, visi jie žada kokybę. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, su kokiomis putomis dirba apšiltintojai, ar jie savo interneto svetainėje pateikia oficialias poliuretano putų deklaracijas.

Tai svarbu dėl to, kad poliuretano putų kokybė lemia jų ilgaamžiškumą, atsparumą karščiui, dėl kurio prastesnės kokybės putų sluoksnis dėl temperatūros gali suskilinėti. Purškiamos poliuretano putos gali būti uždarų ir atvirų porų arba didesnio ir mažesnio tankio. Atvirų porų poliuretano putos yra elastingos ir geriausiai tinka stogų apšiltinimui, uždarų porų poliuretano putos yra atsparesnės gniuždymui.

Atvirų porų poliuretano putų vandens garų varžos faktorius µ - 3,3 (pagal EN 12086), o tai reiškia, kad medžiaga yra šiek tiek laidi oro garams, patekę į medžiagą jie pasišalina, šis procesas liaudiškai vadinamas „kvėpavimu“. Akmens vatos vandens garų varžos faktorius yra 1, vadinasi, ši medžiaga yra labiau laidi garams ir geriau juos pašalina. Kita vertus, stogo konstrukcijos apšiltinimui vandens garų varžos faktorius nėra labai svarbus, išskyrus padidintos drėgmės patalpų stogus. Stogo apšiltinimas poliuretano putomis greitas, nedidelio namo šlaitinį stogą galima apšiltinti per kelias valandas.

Stogo apželdinimas

Apželdinimo svoris yra nuo 80 iki 120 kg/m2, jeigu bendras dangos storis yra nuo 10 iki 20 cm su termoizoliacija. Lengvoms stogo konstrukcijoms galima pasiekti svorį apytiksliai iki 50 kg/m2. Iš vienos pusės augalams reikalinga talpa šaknims, iš kitos pusės vasaros metu plonesnis sluoksnis greičiau subyra ir sumažėja dirvos drėgmės rezervai. Reikia priminti, kad šlaitinių stogų apželdinimas yra atlieka mas ekstensyviai. Apželdinimas stogo su 200 šlaitu problemų nesudaro, tačiau būtina vandens nuvedimo sistemą prie pat krašto. Jeigu stogo šlaitas 200 - 300, imanomi specialūs laikikliai stogo paviršiuje. Stogams su didesniu kaip 30 šlaitu, pvz.: cilindriniams stogams, būtini specialūs projektai.

Jeigu stogą reikia panaudoti kaip intensyvų sodą - substrato sluoksnis nuo 30 iki 50 cm. Organinių elementų dalis substrato sudėtyje didesnė. Apželdinimo svoris - 250 kg/m2 ir daugiau, todėl reikia atsižvelgti į susidariusią apkrovą (gėlių dėžės, dides ni krūmai ir t.t). Intensyviam apželdinimui kaip substratas naudojama stogo dirva. Atitinkamai nuo sluoksnio storio galimos įvairiausios vegetacinės formos. Apželdinti žemės stogai jau senai pasulyje nėra laikomi egzotika, atvirkščiai, apželdinimas yra ekologiškai efek tyvus, masyvus stogo paviršiaus apsauginis elementas. Leidžiant statybos taisyklėms ir vystantis statybos programoms, šie stogai yra taip išplitę, kad jų skaičius viršija iki šiol įprastą grunto užbėrimą.

Šiuos privalumus suteikia teisin gai suprojektuotas plokščio stogo apželdinimas, tačiau daug nemalonumų, jei šis darbas atliktas neprofesionaliai. Todėl architektai, projektuotojai, inžinieriai, stogo meistrai, sodininkai paprastai nenaudoja “šablono” tipo metodo stogo apželdinimui. Stogo apželdinimui neturi įtakos pagrindinė dirva ir jos vandens bei maitinimo medžiagų cirkuliacija, bet nežiūrint į tai yra būtinos ilgalaikės sąlygos vegetacijai. Savaime suprantama, stogo apželdinimas negali pabloginti pagrindinės stogo funkcijos, t.y. vandens nepralaidumo ir ter moizoliacijos.

Vieno šlaito stogo palyginimas su dvišlaičiu stogu

Vienšlaičio stogas yra vienas iš populiariausių stogo tipų, tačiau svarbu palyginti jį su kitais, pvz., dvišlaičiu stogu, siekiant geriau suprasti jų skirtumus.

Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo, gegnės, grebėstai. Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų, priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos (blokelių atsparumo gniuždymui) bei stogo apkrovų. Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai.

Stogo ploto apskaičiavimas

Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių. Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją. Pavyzdyje vartotas terminas „c“ yra ne kas kita, kaip ilgosios stogo kraštinės C ir stogo pločio A horizontalioje projekcijoje santykis (kai C suradimui naudojamasi kampo kosinusu). Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą. Žinoma, skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų. Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc.

Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį. Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo.

tags: #namas #vienos #puses #stogas