Šiame straipsnyje panagrinėsime 1958 metais statytus namus Kalvarijų gatvėje Vilniuje, jų istoriją, gyventojus ir vietos reikšmę.
Kalvarijų Gatvės Istorija ir Aplinka
Kuriantis gamyklai, XX a. šeštajame dešimtmetyje dabartinė Kalvarijų gatvė dar buvo priemiestį primenantis plentas.
Gamykla įsikūrė palei Kalvarijų gatvę, anuomet vadintą Felikso Dzeržinskio gatve. Vardą ji gavo pagal vieną liūdniausiai pagarsėjusių komunistų revoliucijos Rusijoje vadų, garsėjusį žiaurumu.
Joje matyti jau stovintis 1954 m. pastatytas kino teatras „Tėvynė“. Pastatas stovi ir dabar, jame įsikūręs klubas „Legendos“.
Kitoje Kalvarijų gatvės pusėje nuo buvusios Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir dabar galima išvysti keletą senų, XX a. pradžią menančių trobų.
Būsto Problema ir Statybų Pradžia
Didelė dalis vilniečių keliomis šeimomis gyveno nuomojamuose ar giminių, nacionalizuotų namų butuose, bendrabučiuose. 1959 m. stogo virš galvos neturėjo 55 tūkst. Vilniaus gyventojų.
Tuo metu prasidėjo stambiaplokščių konvejerinių namų statyba. 1962 m. ji ėmė plėstis dešiniajame Neries krante, vėliau pakrikštytame Žirmūnais - pirmajame dideliame gyvenamajame masyve.
Komunizmo statytojas, komunistų partijos ir SSRS imperijos vadovas Nikita Chruščiovas žadėjo „auštančiame rytojuje“ kiekvienai „tarybinei“ šeimai dovanoti butą.
„Chruščiovkėmis“ pakrikštyti ankšti, neišvaizdūs, su kišeninėmis virtuvėmis (komunizme jos turėjo išnykti) būstai didžiajai daliai gyventojų, metų metais eilėje laukiančių „savajo kampo“, tapo didžiausia svajone.
Namai buvo statomi vietoj nugriautų medinių sodybų. Jų savininkai, negavę jokių kompensacijų, nenoriai kėlėsi į betoninius „urvus“, kai kurių naujakurių likimai susiklostė tragiškai.
Architektūra ir Gyvenvietės Formavimasis
Tai pasakojimas apie XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje pradėtą statyti individualių namų gyvenvietę, esančią dabartinės Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos teritorijoje ir priklausančią šiai seniūnijai.
Ant kelių namų iki šiol nepakeistų fasadų (daugiausia Deltuvos gatvėje) nurodomi 1959 ar 1960 metai. Tuo metu mediniai ar mūriniai namai čia buvo statomi pagal tipinius projektus.
Dabar daugelis jų renovuoti ar rekonstruoti.
Dabar šioje gyvenvietėje yra kelios, lygiagrečiai nutiestos gatvės: Anykščių, Deltuvos, Siesikų, Upytės ir Želvos.
Kadangi ši gyvenvietė yra šalia Ukmergės plento, kelios gatvės pavadintos Ukmergės rajono vietovių vardais (Deltuvos, Siesikų, Želvos).
Gyventojų Prisiminimai ir Bendruomeniškumas
Keletą dešimtmečių, ypač iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, čia gyventa labai bendruomeniškai. Žmonės, ypač artimesni kaimynai, kartu švęsdavo šventes, leisdavo laisvalaikį, palydėdavo kaimynus Amžinybėn.
Pasak vienos gyventojos, keletą dešimtmečių čia buvęs bendras šulinys visiems (Želvos gatvėje, dabar jo vietoje pastatyti namai). Tik kai kurie namai turėjo savo šulinius.
Kita moteris pasakojo, kad Siesikų gatvėje tryško šaltinis, iš kurio visi semdavę vandenį.
Šioje gyvenvietėje gyvena arba yra gyvenę įvairių socialinių sluoksnių žmonės, taip pat ir Lietuvoje žinomos asmenybės bei jų artimieji.
Statybos Iššūkiai ir Gyvenimo Būdas
Žiūrint šių dienų akimis, taip pat plačiau pasidomėjus individualių namų statybų Lietuvoje istorija pokario metais, akivaizdu, jog vadinamieji „privatininkai“, taip pat ir individualių namų savininkai, visų pirma rizikavo atsidurti „pažangios socialistinės visuomenės“ paraštėse.
Sunkiausia buvo nugalėti praktines kliūtis, iš kurių svarbiausios buvo statybinių medžiagų trūkumas bei prasta jų kokybė. Trūko visko - cemento, kalkių, plytų, santechnikos įrenginių, tinkamos medienos.
Todėl statybos vyko lėtai. Jose dalyvaudavo praktiškai visi šeimos nariai, kiekvienas pagal savo išgales.
Kol statėsi namus, nemaža dalis šeimų gyveno anksčiau susiręstuose sandėliukuose, pagalbiniuose kiemo statiniuose.
Dažniausiai šeimose „savųjų“ teisėmis gyvendavo vyresniosios kartos giminės atstovai (namų šeimininkų tėvai) arba namų šeimininkų broliai ir (ar) seserys, tačiau dažniausiai brolių ar seserų vaikai.
"Sigma" Gamyklos Įtaka ir Pokyčiai
Daug vilniečių dar mena laikus, kai didelė Žirmūnų dalis buvo pramonės rajonas, čia veikė net kelios tūkstančius darbuotojų turėjusios įmonės.
Būtent Žirmūnuose prieš beveik 60 metų gimė ir „Rūta“ - pirmasis lietuviškas kompiuteris.
„Sigmos“ pastatai stovi ir dabar, tačiau skaičiavimo mašinų čia jau niekas nebekonstruoja.
„Sigmos“ istorija prasidėjo 1954 m. Tais metais SSRS Ministrų Tarybos nutarimu buvo nutarta įkurti Vilniaus kasos aparatų gamyklą, kurios statyba prasidėjo 1956 m.
Metų pabaigoje iškilo laikinas gamyklos kontoros pastatas, o 1957 m. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmieji kasos aparatai.
Jau 1959 m. gamyklos profilis pasikeitė - ji tapo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla.
1959 m. prasidėjo gamyba. Gamykloje buvo pagaminta pirmoji išorinių 80 stulpelių perfokortų įrenginių serija.
1961 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje surinkta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina - Maskvoje sukurta EV80-3M. Tiesa, ši mašina buvo amerikietiškos mašinos IBM 604 kopija.
1962 m. Skaičiavimo mašinų konstravimo biuras sukūrė pirmąją lietuvišką elektroninę skaičiavimo mašiną - elektroninį atsitiktinių procesų analizatorių EASP-S, kuris buvo gaminamas 1964-1967 m.
Na, o 1963 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje sukurtas pirmas Lietuvoje antros kartos (tranzistorinis) kompiuteris EVP80-2, gavęs „Rūtos“ vardą. Jo procesorius galėjo atlikti 2500 operacijų per sekundę. Jis taip pat buvo ir sukurtas, ir surenkamas Lietuvoje.
Tokios mašinos stovėjo skaičiavimo centruose, universitetuose, institutuose.
Iki 1966 m. veikusi kaip atskira įmonė, tais metais Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla tapo susivienijimo dalimi.
1983 m. susivienijimo „Sigma“ įmonėse dirbo apie 12 200 žmonių.
Žlugus Sovietų Sąjungai, 1991 m. iširo ir „Sigmos“ susivienijimas. Bet jau 1994 m. bendrovė buvo privatizuota, tapo akcine bendrove ir gamybinę veiklą nutraukė.
Bendrovė „Vilniaus Sigma“ egzistuoja iki šiol, bet dabar ji užsiima patalpų komercinei veiklai nuoma „Vilniaus Sigmos“ teritorijoje ir elektros darbais.
2017 m. bendrovėje dirbo 25 darbuotojai - šimtus kartų mažiau negu XX a. Milžiniški, kelių šimtų metrų ilgumo cechų pastatai stovi ir dabar. Juose įsikūrę daug smulkių įmonių ir verslų.
Pramonė iš šios teritorijos visiškai nedingo - dalyje cechų ir dabar veikia gamybine veikla užsiimančios įmonės.
Tad pasivaikščiojus tarp „Sigmos“ teritorijoje esančių cechų iki šiol pro langos galima išvysti stakles, girdėti įrenginių ūžimą ir užuosti pramonės rajonui būdingą specifinį kvapą.
Jeruzalės Apylinkės: Istorija ir Kultūra
Jeruzalė - Vilniaus miesto dalis į šiaurę nuo miesto centro, esanti dešiniajame Neries krante, Verkių regioninio parko pietinėje dalyje.
Kaip pažymi kalbininkas Jonas Jurkštas, vietovardis Jeruzalė yra svetimybė, atėjusi per bažnyčią. Priemiestis taip pramintas XVII a.
1661 m. Vilniaus vyskupu įšventintas Jurgis Bialozoras sumanė įsteigti Vilniaus Kalvarijas - kaip padėką Dievui už krašto išvadavimą nuo maskvėnų.
Vyskupas iš Verkių dvaro teritorijos išskyrė 7 valakus žemės. 1662-1669 m. buvo pastatyta Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir 35 medinės Kryžiaus kelio koplytėlės - Kristaus keliui Jeruzalėje pakartoti.
1962 m. sovietų valdžios įsakymu beveik visos Kalvarijų koplyčios (išskyrus 4, stovinčias arčiausiai bažnyčios) buvo susprogdintos, o 1963 m. - galutinai sugriautos.
1990-2002 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, koplyčios atstatytos.
Vilniaus Kalvarijos - architektūrinis-urbanistinis ansamblis, neturintis lygių Europoje. Unikalus šio ansamblio bruožas - itin glaudus ryšys su Vilniaus miestu ir jo architektūrine bei dvasine erdve.
Šalia Kalvarijų bažnyčios, yra kapinės. Manoma, kad jos įsteigtos XVII a. antroje pusėje kartu su bažnyčia.
XVII-XVIII a. sandūroje Kalvarijų teritorijoje, ant Neries kranto, Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio iniciatyva iškilo dar vienas sakralinių statinių ansamblis, vadinamas Trinapoliu - trinitorių vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia (Verkių g. 70), veikusi kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija.
Jeruzalės teritorijoje yra iki šių dienų išlikęs klasicistinis buvęs Verkių dvaro sodybos administracinis pastatas (Jeruzalės g. 45), statytas XVIII a. pabaigoje.
Gyvenamojo Būsto Paieška Šiandien
Jei vis dažniau pagalvojate „noriu parduoti namą“ arba ieškote, kur patogiai įsikurti su šeima, Capital.lt yra ta vieta, kurioje lengvai surasite sau tinkamiausią variantą.
Parduodami namai skirtinguose Lietuvos regionuose:
- Parduodu namą Kaune - čia pirkėjai dažniausiai ieško namų šalia žalumos ar arti miesto centro.
- Parduodu namą Panevėžyje - puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina ramesnį gyvenimo ritmą ir ieško būsto už patrauklią kainą.
- Parduodu namą Marijampolėje - aktualu šeimoms, norinčioms erdvės ir patogaus susisiekimo.
- Parduodu namą Alytuje - čia vilioja gamta, ramybė ir prieinamos būsto kainos.
- Parduodu namą Vilniuje - paklausa sostinėje išlieka itin aukšta, ypač prestižiniuose rajonuose.
- Parduodu namą Kauno rajone - populiaru tarp šeimų, kurios nori suderinti miesto patogumus ir užmiesčio ramybę.
- Parduodu namą Vilniaus rajone - dažnai pasirenkamas kaip kompromisas tarp gamtos artumo ir patogaus susisiekimo su miestu.
Capital.lt portale parduodamo namo paieška yra paprasta ir patogi. Filtruokite pagal savivaldybę, miestą, mikrorajoną, kambarių skaičių, plotą ar kainą. Taip pat galite rinktis namo paiešką pagal gatvę, statybos metus ar įrengimo būklę.
Namų pardavimų statistika Lietuvoje:
| Miestas | Vidutinė kaina (€) | Populiarumas |
|---|---|---|
| Vilnius | 250,000 | Aukštas |
| Kaunas | 180,000 | Vidutinis |
| Klaipėda | 150,000 | Vidutinis |
| Panevėžys | 100,000 | Žemas |
Nesvarbu, ar parduodate namą, ar ieškote naujų galimybių įsigyti būstą, CAPITAL komanda padės Jums surasti tinkamiausią variantą.