Ieškant būsto, dažnai kyla klausimas - ar geriau rinktis butą, namą ar kotedžą? Šis klausimas keliamas dažnai, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra. Individų gyvenimo sąlygos priklauso nuo grupės veiksnių, kuriuos įtakoja socialiniai, ekonominiai, fiziologiniai faktoriai. Panagrinėkime kiekvieno varianto privalumus ir trūkumus.
Gyvenimas Bute: Privalumai ir Trūkumai
Gyvenant bute, dažnai būna ankšta, trūksta vaizdingumo per langus, poilsinės lauko erdvės, mažylių žaidimo vietos, medžių ošimo, o gal upės tėkmės. Tų “smulkmenų”, kurios tiesiog namus verčia “svajonių namais”. Tačiau butas butui nelygus.
Privalumai:
- Patogi vieta mieste (dažnai).
- Geras susisiekimas.
- Artumas kultūriniams renginiams.
- Lengviau išnuomoti nei namą.
- Likvidesnis turtas.
Trūkumai:
- Dideli buto eksploatavimo kaštai 1-am kv. m.
- Aukšta buto 1-o kv. m. įsigijimo kaina.
- Sunkumai pasistatyti automobilį.
- Neturėjimas savo lauko, savo erdvės.
- Priklausomybė nuo lifto (viršutiniuose aukštuose).
- Galimas triukšmas iš ventiliacinės šachtos.
Dažnai girdime, kaip ieškantys naujo buto žmonės pabrėžia „tik ne pirmas ir ne paskutinis aukštas“! Ne paslaptis, kad pirmame ir paskutiniame aukšte esantys butai pasižymi specifinėmis charakteristikomis, kurios gali tapti galvos skausmu arba maloniu priedu juose gyvenantiems. Jeigu name nėra techninio aukšto arba palėpės, o stogas nėra gerai apšiltintas, yra didelė tikimybė, kad paskutiniame aukšte esantys butai vasaromis kais, o žiemomis - šals. Viršutiniuose daugiabučių aukštuose gyvenantys žmonės yra labiau priklausomi nuo lifto negu jų žemiau gyvenantys kaimynai.
Namas ir butas
Gyvenimas Name: Privalumai ir Trūkumai
Namas imponuoja savo privatumo bei erdvės požiūriu. Nelieka parkavimo problemos. Namas paprastai būna erdvesnis ir ergonominis, nes projektuojamas pagal savininko pageidavimus. Didelis namo privalumas - šviežias oras. Tačiau, jei didelis užimtumas, tikrai reikia gerai pagalvoti, ar verta tarnauti tam namui.
Privalumai:
- Privatumas.
- Individualių poreikių atitikimas.
- Išskirtinis būstas.
- Didesnė kiemo teritorija.
- Šviežias oras.
- Galimybė reguliuoti šildymą.
Trūkumai:
- Didelės pradinės investicijos.
- Didesni išlaikymo kaštai.
- Poreikis rūpintis namo priežiūra.
Vienas iš didžiausiųjų namo privalumų - galimybė įsirengti būstą būtent pagal savo poreikius - gali tapti ir trūkumu. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas. Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo. Nusprendus persikelti į namą, reikia išspręsti vieną galvosūkį. Pirkti jau pastatytą ar statyti patiems? Pirmuoju atveju bus išvengiama sklypo paieškos bei gana ilgo ir varginančio statybų proceso. Kita vertus, nors ir ilgiau užtrukęs, individualiai sau sukurtas ir įgyvendintas projektas džiugins kur kas labiau.
Kotedžas: Tarpinis Variantas
Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui. Pagrindinis kotedžų privalumas, lyginant su nuosavais namais, yra mažesnės pradinės investicijos. Neretai, šiek tiek toliau nuo miesto centro nutolusius kotedžus galima įsigyti ir už buto kainą. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo.
Privalumai:
- Saugumas.
- Mažesnės pradinės investicijos.
- Mažesni išlaikymo kaštai.
- Galimybė sumažinti aplinkos priežiūros ir infrastruktūros kaštus.
Trūkumai:
- Mažiau privatumo.
- Nepritaikyta visiems individualiems poreikiams.
Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas. Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Dėl šios priežasties, sprendžiant persikelti į kotedžą, svarbu nusiteikti ir kompromisų bei bendro sutarimo paieškoms.
Dvibučiai Namai: Bendradarbiavimas su Kaimynais
Šiai dienai Lietuvoje jau yra pastatyta nemažai dvibučių namų. Gyvenimas tokiame name gali turėti vien tik privalumus, jei gerai sutariate su kaimynais. Bet... jei su kaimynais visiškai nesutariat, tuomet gyvenimas tokiam name gali turėti vien tik trukūmus. Jei nori nama remontuoti(stogo keitimas ar fasado keitimas, tvoros tverimas), reikia kaimyno sutikimo, o jei jis nesutinka? Jei kaimynui uzsidegs zidinys, tai sudegs ne tik jis, bet ir musu dalis.
Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.
Svarbūs Aspektai Renkantis Būstą
Greta aukščiau pateiktų argumentų svarbu įvertinti dar keletą būsto įsigijimo aspektų. Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus. Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien!
Pirmiausia, reikia aiškiai žinoti jūsų ateities planus. Jei esate jauna šeima su 2 mažais vaikais, jūsų ateities planai bus kiek kitokie, nei greitai pensijinio amžiaus sulauksiančios poros su penkiais vaikaičiais, atvažiuojančiais per šventes ir vasaros atostogas. Pastebiu tendenciją - 50-60 metų šeimos pradeda labai aktyviai domėtis buto pirkimu. Iki tol gyvenę erdviame name jie svarsto galimybę grįžti „ant betono“. Kodėl? Priežastis labai paprasta - mažiau iššūkių su namo priežiūra ir išlaikymu.
Iš investicinės pusės, labiau apsimoka butas. Pasiūla didesnė keletą kartų, nei namų, tačiau kaina už kvadratinį metrą kur kas didesnė. Namas labiau tinkamas, kai šeima yra gausi - bent 4-5 asmenys. Vaikams augti užmiestyje yra kur kas geriau - tyras oras, gamta, daug judėjimo, saugu. Gyvenimą name arba bute dažniausiai renkasi asmenys , sulaukę tam tikro gyvenimo tarpsnio, ir jų pasirinkimas tuo metu jiems atrodo geriausias, patogiausias, prieinamiausias.
Nekilnojamojo Turto Paskirties Svarba
Nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
Tokios patalpos dažniausiai santykinai yra pigesnės nei analogiško ploto butas tame pačiame projekte, tačiau kiekvienu atveju svarbu yra ne tik tiksliai išsiaiškinti, kokios paskirties yra įsigyjamas būstas, tačiau ir įsivertinti, su kokiais sunkumais ar papildomomis išlaidomis gali tekti susidurti ateityje, įsigijus poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą.
Nekilnojamojo Turto Mokesčiai
Įsigytos negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo, be kita ko, įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Kaip pirkti paveldėtą namą, stovintį ant neišpirktos žemės?
Kyla klausimas: norime pirkti namą, kuris yra paveldėtas, bet stovi ant neišpirktos žemės. Nuo ko pradėti tvarkyti dokumentus? Ar tą žemę privalo išsipirkti paveldėtojas ir po to parduoti ją mums ar mes galime pirkti nekilnojamąjį turtą ir po to išsipirkti žemę?
Pirmiausia reikėtų kreiptis į NŽT dėl sąlygų išpirkti žemę po namu, (neaiški situacija) gali būti tiesiog nesutvarkyta žemė, nuo meto, kai žemė buvo perkama kvitais ir t.t. Tai turėtų padaryti paveldėtojas, su notaro išduotu paveldėjimo liudijimu, be to reikėtų atkreipti dėmesį, ar esami statiniai yra užregistruoti, paveldėjimo etapu, ar tik užvesta paveldėjimo byla.
Tokiam sklypui išpirkti turi būti gautos sąlygos iš NŽT, projektas, atlikti geodeziniai matavimai, o tada tik atliekama pirkimo procedūra. Tai yra maždaug apie 1 metų laikotarpyje, tvarkomi dokumentai, kaina gali siekti nuo 500 eurų iki 1000 eurų, priklauso nuo situacijos.
Labai didelio skirtumo nėra, kas išsipirks žemę po namu. O ją po pastatais gali išsipirkti tik pastatų savininkas. Tad gavus iš NŽT neprieštaravimą, kad galimas pastatų pirkimas, stovinčių ant valstybinės žemės - pastatus nusipirkti ir žemės išsipirkimo procedūras inicijuoti gali naujasis šeimininkas, o gali ir nepardavus pastatų - tas procedūras atlikti ir dabartinis savininkas. Čia, kaip sakoma - skonio reikalas. Turtą galite išpirkti iš valstybės, reikia tik sužiūrėti viską atidžiai kieno vardu daryti pirkimą, kad būtų pigi pirkimo kaina. Siūlau pasikonsultuoti su dokumentais.