Namai – tai vieta, kur gyvena meilė: kas tai?

Namai - tai daugiau nei tik pastatas. Tai vieta, kurioje susipina meilė, saugumas, prisiminimai ir gyvenimo istorija. Tai vieta, kur jaučiamės savi ir kur galime atsipalaiduoti bei atgauti jėgas. Panagrinėkime, kas iš tiesų yra namai ir kaip meilė juose kuria ypatingą atmosferą.

Namai - saugi užuovėja

Daugelis žmonių tvirtina, kad namai yra vieta, kur jaučiasi saugiausi. Pojūtis „aš turiu namus“ labai artimas pojūčiui „aš turiu šeimą“. Šiais laikais, kai daugėja vienišių, laisvų santykių, neįteisintų santuokų, žmonės nori atsiremti bent jau į savo buto sienas. Tiksliau, į tai, kas teikia saugumo: įprasti daiktai, kvapai, mieli prisiminimai ir t. t.

Saviraiška per namų aplinką

Apsilankę naujo draugo ar pažįstamojo namuose, galime jį pažinti lengviau ir greičiau nei bendraudami: kokias mėgsta spalvas, kaip leidžia laiką, kas jam svarbu gyvenime, ar yra tvarkingas. Namai gali atskleisti netgi giliausius, plika akimi nematomus mūsų asmenybės bruožus, tarkime, tam tikrą konservatyvumą, permainų baimę. Gyvenimo istorija saugoma namų aplinkos.

Meilės paieškos ir jos vieta

Kažkas pasakys - meilė širdyje, sieloje, kitam artimesnė nuomonė, kad meilė - dovana iš aukščiau. Tačiau retai kas susimąsto apie ne apie meilės buvimo vietą, o apie laiką. Kur ji yra - praeityje, dabartyje, ateityje? Meilė dažniausiai „apgyvendinama” ateityje. Taip rašoma pasakose, kurių klausydamiesi, užauga vaikai. Visi princesę gelbstinčio herojaus nuotykiai yra vardan laimingo gyvenimo ir meilės ateityje. Susidaro įspūdis, kad meilė lieka kažkur priekyje, ateityje.

Jauname amžiuje meilės laukiama, tikima pasakomis. Retai žmonės iš pradžių ruošiasi mylėti, o paskui prisimena praėjusias meiles. Dabartis labai greitai bėga, meilė joje nesutelpa. Labai lengva fantazuoti, įsivaizduoti, piešti vaizduotėje laimingos ateities vaizdus. Prisiminkite, ką tokio nuveikėte per praėjusią valandą, ką galima būtų pavadinti meile jums artimam žmogui? Kas tai buvo? Galbūt ištarėte meilės žodžius? Kokius? Nes daugumai žmonių meilė labai greitai baigiasi. Jie linkėjo vienas kitam meilės artimiausioje ateityje, meilė atėjo ir tapo dabartimi. O dabartyje meilės nėra.

Meilės kasdienybė nepopuliari, dėl to ją retai rodo per televizorių, jos neapdainuoja rašytojai, režisieriai, poetai.

Kaip sukurti jaukius ir harmoningus namus?

Niekas taip puikiai nesugrąžina jėgų kaip poilsis namuose. Tačiau ne visada namų aplinka leidžia atsipalaiduoti ir jaustis komfortiškai. Jeigu jums namuose nejauku, galbūt būstas netinkamai apstatytas. Tačiau pakeisti namus, jų atmosferą, paversti juos ramybės ir atsipalaidavimo oaze galima ir be senųjų mokymų.

Daugiau erdvės!

Užgriozdintas butas - užgriozdintas protas. Daugelis mūsų iš tėvų ir protėvių paveldėjo įprotį nieko neišmesti. Tačiau kaupdami nereikalingus daiktus mes trikdome sveiką energijos cirkuliaciją, o tai vargina žmogų, sekina jo jėgas. Todėl kartkartėmis namuose būtina atlikti reviziją ir atsisveikinti su nenaudojamais ar neigiamas emocijas keliančiais daiktais.

Viskas savo vietose

Mūsų energijos lygis ir su tuo susijusi dvasinė pusiausvyra priklauso nuo daugelio dalykų, netgi nuo to, kaip namie sustatyti baldai. Pavyzdžiui, masyvi spinta mažame kambaryje gali slėgti. Neverta baldais apkrauti valgomojo - bus sunkiau susitelkti į valgymo procesą.

Savas kvapas

Kvapas pirmasis pasitinka įžengus į namus. Mūsų uoslė iškart praneša, čia gera ir jauku ar nelabai malonu. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus psichiką itin palankiai veikia šviežios duonos, jazminų, levandų, apelsinų, mėtų aromatas. Šie kvapai ramina, pakelia nuotaiką. Žinoma, geriausia, kai namai dvelkia švara. Tad pirmiausia pasirūpinkite ja, o tada ir kitais uoslei maloniais kvapais.

Gėlės

Augalai namuose ne tik džiugina akį, bet ir grynina, drėgnina orą, švarina jį nuo teršalų, kuriuos skleidžia cheminės valymo priemonės, įvairios grindų ar baldų dangos medžiagos, tabako dūmai.

Šviesa

Mokslininkų įrodyta, kad ryški šviesa patalpose stimuliuoja ir aktyvina organizmo funkcijas, gerina žmogaus nuotaiką. Šviesiuoju metų laiku tai ne taip aktualu, tačiau rudenį ir žiemą tebūnie namuose kuo daugiau šviesos: rinkitės tinkamą apšvietimą, šviesias interjero, namų tekstilės spalvas.

Buities prietaisai

Televizorius, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, halogeninės lempos - šie puikūs žmonijos išradimai, deja, skleidžia sveikatai žalingas elektromagnetines bangas. Kartais pakanka paprastų būdų apsisaugoti - tiesiog nestatyti prietaisų arčiau kaip metras nuo vietos, kurioje miegate.

Patarimai pagal Fengšui

• Varvantys čiaupai virtuvėje ir vonios kambaryje - ženklas, kad šiuose namuose nesikaupia turtai. Jei norite pagerinti materialinę padėtį, būtinai juos sutaisykite.
• Pasirūpinkite, kad visada būtų uždarytos tualeto durys ir uždengtas klozeto dangtis.
• Vonios kambarį įrenkite paprastai, be jokių puošmenų. Šiai patalpai labiausiai tinka melsva ir žalia spalva.
• Materialinę gerovę pritraukia ir metalinės ar sidabrinės namų puošmenos.
• Meilę ir šeimyninę laimę neša kristalas, pakabintas ties langu.

Darbo vietos įrengimas

• Geriausia vieta dirbti - rytinė namo ar kambario pusė.
• Labai svarbu rasti tinkamą vietą rašomajam stalui. Niekada jo nestatykite prie pat lovos ir priešais laukujes duris.
• Kai sėdite prie stalo, už jūsų nugaros privalo būti siena, o langas - priešingoje rankos, kuria rašote, pusėje.
• Rašomojo stalo nederėtų apkrauti knygomis ir popieriais. Venkite atvirų lentynėlių ir knygų lentynų be durelių - jos skleidžia blogą energiją.

Miegamojo įrengimas

• Erdvė virš lovos privalo būti tuščia - jokių lentynėlių, sieninių šviestuvų, sijų, antraip gresia susirgti lėtinėmis ligomis.
• Čiužinys turėtų būti pakankamai aukštai nuo grindų, kad galėtų laisvai cirkuliuoti oras.
• Kuo greičiau atsikratykite po lova laikomų dėžių, pilnų senų drabužių ar laikraščių!

Namų aura

• Labai gerą aurą namuose sukuria vitražai.
• Stipriai veikia šviestuvai, kurių šviesa sklinda aukštyn.

Laimės ženklai ir prietarai namams

Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ.

• Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.
• Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
• Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
• Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį.
• Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
• Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.

Šiaudiniai "Laimės namai" Kardokuose

Pasak Kazlų Rūdos turizmo informacijos centro direktoriaus Udriaus Armalio, jų kraštas nuo seno garsėja savo amatininkais ir verslininkais, sugebėjusiais ir geležies rūdą išgauti, ir medienos apdirbimu verstis, ir pramonės dirbinių gamybą organizuoti. Turbūt šitaip reiktų pavadinti skyrių straipsnio, pasakojančio apie Aušros ir Rolando Augučių gyvenimą. Ėję vienokiu keliu, dirbę visai kitus darbus, Aušra ir Rolandas vieną gražią dieną viską pakeitė iš pagrindų - ir atsidūrė ten, kur dabar gyvena - Kardokuose.

Rolandas seniau dirbo Kauno kriminalinėje policijoje. Išdirbo tenai aštuonerius metus ir gana aukštose pareigose, bet policijoje prasidėjus reformoms, nusprendė - užteks. Ir įstojo studijuoti…menotyrą. Aušra, turėjusi renginių organizatorės diplomą, darbavosi Kybartų kultūros namuose ir mokyklose. Šioje aukštojoje ir susitiko dvi giminingos sielos. Užsimezgusi draugystė perėjo į meilę, abu pradėjo svajoti apie šeimą ir bendrus namus.

Tiesa, savam būstui įsigyti reikėjo nemažų pinigų, o perspektyva skolintis iš bankų jaunų žmonių visai neviliojo. Keliai nuvingiavo į Airiją. Ši šalis nepasitiko su rožėmis - abu atsidūrė nelegalių migrantų pozicijose, mat tuo metu Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai. Dirbo įvairiausius darbus, kokių tik pasitaikydavo rasti. Tik gerokai vėliau Aušra įsidarbino šeimoje, kur prižiūrėjo tris berniukus, o po to ir į vaikų darželį dirbti buvo priimta. Tačiau svajoti apie sugrįžimą į tėvynę Aušra ir Rolandas nesiliovė. Nenustojo mąstyti ir apie savus namus Lietuvoje. Tiesa, kur įsikurs grįžę, tikrai nežinojo.

Rolandą tąsyk vis dažniau aplankydavo mintys apie ekologišką būstą. Iš pradžių tos mintys sukosi apie rąstinį namą, tokį, kokius tradiciškai statydindavosi mūsų seneliai ir proseneliai. Mediena - natūrali medžiaga, mediniai trobesiai visiems atrodo šilti ir jaukūs. Tačiau vėliau širdin ėmė skverbtis abejonės: medis, žinoma, ne dirbtinė medžiaga, natūrali, tačiau kiek jų reikia iškirsti, norint pasigaminti statybai reikalingos žaliavos! O kiek dešimtmečių medis auga, kol pasiekia kirtimui reikiamą storį? Pusšimtį, o gal ir daugiau metų.

Pradėjęs šia tema domėtis giliau, vyriškis prisiminė Airijoje matęs šiaudinių namų. O ką - šiaudai juk tikrai ekologiška medžiaga, jų galima užsiauginti kasmet, tai tau ne medis. Ieškodamas konkrečios informacijos šia tema, Rolandas Augutis puolė tyrinėti interneto gelmių, ieškoti specialios literatūros. Taip likimas jį suvedė su įdomiu žmogumi - architektu Petru Devižiu, kuris, pasirodo, laikomas šiaudinių namų statybos pradininku. Iš Petro Devižio Rolandas sužinojo daugybę su tokių namų statyba susijusios informacijos.

Nors ir buvo girdėję, kad šiaudinį namą, sutelkus padėjėjų būrį, galima pasistatydinti per trejus vasaros mėnesius, Augučiai per tokį trumpą laiką apsisukti su statybomis neįstengė. Namas kilo pamažu: nuo gegužės mėnesio pabaigos iki šalčių užklupimo, o vėliau - jau nuo kitų metų pavasario iki rudens. Taip, šiaudai - šilta medžiaga, tačiau ne vieni, o derinyje su kitų statybinių priemonių mišiniu. Kad vėjas kiaurai neperpūstų, juos reikalinga derinti su molio tinku. Į tą tinką, be molio, dar beriamas žvyras, smulkinti šiaudai ir… karvės mėšlas. Pasirodo, pastarasis labai sušvelnina tinko košę, ji tampa plastiška, nešiurkšti. Taigi, šitokiu būdu pagamintas tinkas būdavo keliais sluoksniais tepamas ant šiaudų ryšulių, atlikusių plytų vaidmenį.

Paklausėme, ar šiaudiniame name vėliau nesijautė karvių mėšlo kvapo. „Ne, jis pranyko, vos sienoms pradžiūvus, - atsakė Rolandas Augutis“.

Šeimininkas noriai vardijo šio ekologiško namo pranašumus, lyginant su kitais. Pirma, šiaudiniame name niekada neišsausėja oras, jame lengva kvėpuoti, nedžiūsta nei nosies gleivinė, nei vazoniniai augalai. Antra, jame tikrai šilta, net žiemą gali vaikščioti basas. Šilumą išlaiko molis, kuriuo aptinkuotos visos sienos. Trečia, išlaikyti šiaudinį namą nėra brangu: šeimininkai jį apkūrena malkomis. Namo viduryje stovi didžiulė krosnis, ir jos skleidžiamos šilumos pakanka abiems namo aukštams.

Onos Nosevičienės nuotr. „Tai - ne tik namas. Taip sutartinai teigė abu Augučiai. Ir tą pajaučia kiekvienas, besisvečiuojantis pas juos. Į akis tikrai krinta savitas būsto išplanavimas. Interjeras čia nesuskaidytas jokiomis durimis, yra tiesiog viena didelė patalpa. Pasak ponios Aušros, tai atitinka šeimos narių vidinę nuostatą - būti bendroje erdvėje. Tokią formą Augučiai pasirinko neatsitiktinai: mat apvalūs pastatai visuomet esti šiltesni. Juose nuolat cirkuliuoja oras, o iš lauko pučiantys vėjai neatsimuša į plokščias sienas.

Augučių šiaudinukas - nedidelis, vos 90 kv. metrų pločio, užtat turi du aukštus. Jį puošia spalvingi vitražai, įvairūs simboliai. Gamtai artima, pilnatvės jausmo kupina gyvenimo filosofija, tvirta pasaulėžiūra - štai kas būdinga šiems jauniems žmonėms.

Jie niekad nenorėjo, kad jų atžalos augtų daugiabučiame name, neturėdami savojo kiemo, asmeninės erdvės žaidimams. Gal šią jų filosofiją dar sustiprino visame pasaulyje tapęs populiariu anastazijiečių judėjimas, raginęs žmones būti kuo arčiau gamtos ir kuo toliau nuo triukšmingos civilizacijos? Šio judėjimo iniciatoriai idėjų semiasi iš Vladimiro Megre knygų, o tos idėjos - elementarios, nusakančios, kad žmogaus laimei nedaug tereikia. Tik - šiek tiek žemės, savo namelio su sodu ir tvenkinuku, kuriuos galėtų palikti savo vaikams.

Aušra ir Rolandas priklausė Kaune esančiam anastazijiečių klubui, kurio nariai troško surasti švarios gamtos kampelį netoli nuo šio miesto. Kažkuriam iš bendruomenės narių patiko Kardokai, kaimas Kazlų Rūdos seniūnijoje. Įsigijo čia sklypą, vėliau pasivadindamas įsikurti ir Augučius. Šį kaimą žmonės vadina unikaliu: jame pristatyta daugybė šiaudinių namų, o kiti dar tebeauga.

„Ir žmonės tikrai tokius stato ne iš taupumo, - sako Rolandas Augutis. - Ekologinė statyba nėra jau tokia pigi, kaip gali kai kam pasirodyti. Ypač dabar, kai visos žaliavos brangsta, ir darbo jėga taip pat. Tiesiog žmonės nori gyventi švarioje, ekologiškoje aplinkoje, o neretas - ir savo pačių rankomis pasistatytuose trobesiuose.

Dabar Augučių sodyboje jau auga antras gyvenamasis namas. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ darbuotojai mus, žurnalistus, supažindinę su šia puikia šeima, svečiavimosi Augučių šeimoje laiką derino gerokai iš anksto. Nes į Kardokų kaime esančią jų sodybą nuolat atvyksta žmonių, norinčių „laimės pasisemti“, mat savuosius namus Augučiai taip ir vadina - „Laimės namai“.

Pasak šeimininkų, jie neorganizuoja jokių specialių „laimės sėmimosi pamokų“, tiesiog paprasčiausiai leidžia žmonėms atsipalaiduoti, mėgautis supančia gamta ir ramybe, klausytis medžių ošimo ir paukščių čiulbesio, vaikštinėti basiems po švelnią žolę, kvėpuoti tyru oru… Leidžia pasijusti savimi, negalvoti apie rūpesčius, neskubėti. Taip, būtent mokytis šokti įvairių pasaulio tautų šokių - čia pat kieme, pievelėje. Didelio dėmesio sulaukia vegetarinio maisto gaminimo pamokos (beje, šeimininkų iškeptų pyragėlių su daržovėmis ragavome ir mes - tikras skanėstas!). Vaikai su malonumu įsitraukia į medinių amuletų gamybą arba į laimės aptvarėlių pynimą, mokosi atpažinti žoleles, piešia. Svečiai būtinai apžiūri neįprastą namą ir jo interjero ypatumus.

„Laimę mes suvokiame nevienodai. Gimtieji namai - tai šiluma, tai prieplau­ka, kurioje visada esi laukiamas, jautiesi saugus, sušildytas artimųjų meilės. Nereikia kariauti, namai - ne mūšio lau­kas. Nors juose kartėlio daugiausia, bet ir laimės daugiausia. Visur kitur esi svetimas, tik namuose - savas. Kaip bitės renka medų, taip ir žmogus ku­ria savo namus neskubėdamas, metų me­tais. Ir tai natūralu, nes namai - tai jo nu­eito kelio atspindys.

Tebūna Jūsų namuose ir vaikų krykštavi­mas, ir ramybės prie knygų valanda, tebūna Jūsų namai pilni gyvenimo sau. Kurti namus - tai nebūtinai statyti namą. Kad namas virstų namais, kartais reikia visai nedaug: matyti ir girdėti, kuo ir kaip gyvena namiškiai. Laikyti savo sūnų - nors jam tik penkeri - sau lygiu. Paklausti, ko jis nori. Kartais iš mažo žmogaus mes galime išmokti daugiau nei iš išminčiaus. Galbūt iš pasakos išminties, pasakytos tyliu mamos balsu, jis būdamas suaugęs, vis dar sem­sis tvirtybės?

Ar ne geriau maži, bet šilti ir jaukūs namai? Namai, kurių akys sklidinos meilės ir supratimo? Tokie namai nuolat kvies pareiti.Tebūnie Jūsų namai jaukūs, tesklando juose kvapai, kurie ir po daugelio metų at­gaivins upes prisiminimų, tegul namuose netrūksta dėmesio ir meilės gyvenantiems kartu.

Namai - tai ne konkreti vieta. Tai, ką pažįsti ir mėgsti, nebūtinai turi būti sukalta vinimis, nebūtinai privalo turėti stogą ir tvirtus pamatus. Mes galime priprasti ir pamėgti vinis ir stogą, bet kai kur nors išvyksime, be mūsų žinios bus pakeistas jų išdėstymas, grįžę pasipiktinę klausime, kokia čia lentų krūva. Namai - tai tam tikra visuma, kuri mums yra brangi, kurioje jaučiamės saugūs tokie, kokie esame.

….Beveik galėčiau lažintis, kad prieš mums pasirenkant gyvenimą šioje žemėje, kažkur buvo nustatyta mums žinoma ir mėgiama tvarka. -Richard Bach „Palikę užuovėję”…Žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu - namai.

[K. Vonegutas]…mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys - namų ilgesys. Neteisk žmonių pagal tai, kur jie gyvena.

Biblijinės įžvalgos apie namus

Biblijoje namai minimi ne tik kaip fizinė erdvė, bet ir kaip dvasinė bendruomenė, kurioje gyvena meilė, tikėjimas ir viltis. Štai keletas Biblijos citatų, kurios atskleidžia namų svarbą:

• Psalmynas 127:1: Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai.
• Jono 14:2: Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs.
• Kolosiečiams 3:14: O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis.

Šios citatos pabrėžia, kad tikrasis namų pagrindas yra Dievas ir meilė. Be šių vertybių, namai gali tapti tik tuščia erdve.

Laimės ir sėkmės ženklai namuose

Lentelė su laimės ir sėkmės ženklais, kurie gali padėti sukurti jaukią ir harmoningą atmosferą namuose:

tags: #namai #tai #vieta #kur #gyvena #meile