Dusetų parapijos istorija yra menkai tyrinėta, tačiau yra keletas išsamesnių darbų skirtų Dusetų bažnyčios ir parapijos istorijai nušviesti.
Šiame straipsnyje panagrinėsime istorinius Dusetų parapijos aspektus, remiantis įvairiais šaltiniais ir tyrimais.
Šaltiniai ir istoriniai faktai
Bene plačiausiai Dusetų parapijos istorija yra nušviesta Broniaus Kviklio kraštotyriniame veikale „Mūsų Lietuva“, kuriame, beje, yra netikslumų ir apsirikimų.
Tačiau „Mūsų Lietuvos“ straipsnis apie Dusetas, rašytas etnografo Antano Mažiulio, yra vertingas, nes jo autorius rėmėsi Dusetų bažnyčios archyvo dokumentais, sudegusiais Antrojo pasaulinio karo metais.
Taip pat vertinga informacija pateikta Algimanto Miškinio „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ II knygoje, kur daugiausia vietos skirta valstybės reikšmės kultūros vertybės statusą turintiems urbanistikos paveldo objektams aprašyti.
Kazys Misius ir Romualdas Šinkūnas „Lietuvos katalikų bažnyčios“ pateikia kuklių žinių ir apie Dusetų bažnyčią, apibūdindami ją kaip neoromantinę, šiek tiek istoristinę.
Leokadijos Lukošiūnaitės - Malcienės knygoje „Dusetos“ bandyta nubraukti užmaršties dulkes nuo Dusetų miestelio ir jo apylinkių praeities.
Laimos Raubiškienės knyga „Pašauktas mylėti artimą“ skirta Zarasų kunigo dekano Vytauto Kapočiaus 25 - sioms kunigystės metams, kurioje randame daug ir apie Zarasų dekanatą, jos parapijų istorijas, nemažai vietos skirta Dusetų parapijai.
Pasinaudota F. Sliesoriūno veikale „1830 - 1831 metų sukilimas Lietuvoje“ pateikta medžiaga apie Dusetų parapijiečių dalyvavimą sukilime.
Lietuvių Katalikų mokslo akademijos leidinyje „Panevėžio vyskupija“ pateikta medžiaga apie visus Lietuvos dekanatus, įskaitant Zarasų dekanatą, kuriam nuo 1926 m. priklauso Dusetų parapija.
Lietuvos archyvuose apie Dusetų parapiją ir bažnyčią dokumentų beveik nėra, tačiau įvairiuose LMAB RS fonduose esama dokumentų, susijusių su Dusetų dvaru, bažnyčia bei miesteliu.
Svarbių dokumentų yra LVIA, ypač didelis Pliaterių fondas F. 1276 Ap. 1., kuriame yra daug svarbių su Dusetomis susijusių dokumentų.
Su Dusetų dvaru susijusių dokumentų, ypač XIX amžiaus, yra LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 1045 - 1046, 1456 - 1460 ir kt., taip pat 1782 metų Antazavės ir kitų Dusetų dvaro palivarkų inventorius LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 1046.
Dusetų dvaro inventorių, Pliaterių sutarčių ir kitų dokumentų esama įvairių pavietų teismų knygose.
Su Dusetomis susijusių dokumentų yra Lietuvos valstybiniame istoriniame archyve: F. 438. Ap. 37. B. 85. P. 18 nurodoma, kad Kavolių kaimo valstietis Jonas Grigėnas buvo lietuvių kalbos mokytojas ir 1864 m.
Žinių apie Dusetas,yra Ukmergės pilies teismo aktuose(VUB) archyve, taip pat apie Lauryną Rudaminą Dusetiškį.
Krikščionybės įtaka
Krikščionybė į Lietuvą atkeliavo gerokai vėluodama, o buvusi pagoniškoji lietuvių kultūra daugeliu atžvilgių buvo žemesnė už kaimyninių slavų, lenkų, rusų, priėmusių krikštą X amžiaus antroje pusėje.
Oficialiai Lietuva buvo pakrikštyta karaliaus Mindaugo 1251 metais, tačiau dėl Livonijos ir Kryžiuočių ordinų, kurie buvo monopolizavę teisę krikštyti Lietuvą kardu ir ugnimi, nuolatinių karų Lietuvoje krikščionybė negalėjo reikiamai išsiskleisti.
Nepaisant to, kad krikščionys kryžiuočiai žudė vyrus, į vergiją varė moteris ir vaikus, degino sodybas, Lietuvoje laisvai veikė ir turėjo savo bažnyčias krikščionys.
Kartu su katalikybe buvo plačiai atvertos durys į Lietuvą ir lenkų įtakai, nes patys lietuviai neturėjo nei kunigų, nei išsilavinusių pasauliečių.
1569 m. pasirašyta Liublino unija sudarė sąlygas lenkų kalbai įsigalėti Lietuvoje, virsti bajorų šnekamąja ir literatūrine kalba.
Katedrų konkursas – romaninis laikotarpis | DW dokumentinis filmas
Dusetų miestelio ištakos
Žaliais pušynais ir baltais beržynėliais apkaišytame, mėlynom ežerų akim padabintame šiaurės vakariniame Zarasų rajono pakraštyje, ant gražuolio Sartų ežero kranto stovi Dusetų miestelis.
Miestelio vardas kilęs nuo Dusetos upės vardo, kuris žinomas jau iš XIII a. Mindaugo dokumentų.
Istoriškai Dusetų dvaras žinomas jau XV a., kada jis buvo Radvilų valda.
Dusetų apylinkės jau nuo senų senovės gyvenamos ir minimos 1259 m. Mindaugo dokumente.
Kiti nurodo, kad 1392 m. Sėlos žemių ribų nustatymo dokumente Dusetos paminėtos šalia dabartinės Lietuvos teritorijoje esančių vietovių, upelių ežerų (Užpalių, Sartų, Šventosios, Malaišių).
Pastaruoju metu Dusetų pradžia dažniau siejama su kaimu, priklausiusiu Radviloms (Radvilų dvarui); šiame dvare apie 1519 m. buvusi pastatyta bažnyčia, minimas ir miestelis.
Ankstyviausia žinia, tiesiogiai siejanti Radvilas su Dusetomis, užfiksuota 1508 m. spalio 6 d. Žygimanto Senojo privilegijoje, kuria ši Užpalių valsčiaus valda su Sartų ežeru padovanota LDK maršalui ir Slonimo laikytojui Jonui Mikalojui Radvilai.
Dusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvila, Dorohyžo seniūnas ir Slonimo valdovas buvo dievobaimingas ir rūpinosi savo šeimos išganymu.
Kada tiksliai buvo pastatyta bažnyčia, tyrėjų nuomonės nesutampa, tačiau manoma, kad bažnyčia ir parapija įsteigta Vilniaus vyskupu 1508 - 1519 m. esant Albertui Radvilai, o paminėta 1522 m. Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše.
Taigi steigiant (statant) bažnyčią, Dusetos turėjusios būti ne visai menka gyvenvietė.
Pastatas iškilo kaip ir kitose linijinio plano kaimavietėse, Sartų ežero rytų krante išsitęsusios gyvenvietės pietų gale - priešais kitoje ežero pusėje plytėjusią dvaro sodybą.
Kaimavietė susidarė Sartų ežero krante nuo Užpalių į Zarasus ėjusiame kelyje.
Sartų ežeras
Ūkinė veikla
Nėra patikimų duomenų apie Dusetų gyvenvietės ūkinę veiklą bažnyčios steigimo (statymo) metu.
S. Aleksandrovičius nuo 1520 m. Dusetas laiko miesteliu, o pradedant kun. Strelčiūnu daug kas, remdamiesi 1530 m. sausio 13 d. „Dusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvilas, Didysis Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos maršalas, Dorohyžo seniūnas ir Slonimo valdovas, vadovaudamasis dievotumu ir rūpindamasis savo ir savo šeimos išganymu, pastatęs miestelyje iš medžio Švč. Trejybės, Švč. P. Marijos Snieginės, Šv. Kryžiaus, Devynių tūkstančių kareivių ir kitų Šventųjų garbei bažnyčią“ - rašo kunigas kanauninkas Petras Strelčiūnas savo knygoje „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija“ 1931 m. , kuriai medžiagą ėmęs beveik išimtinai iš senų Dusetų bažnyčios inventorių (inventorinių sąrašų), rašytų lenkų ir lotynų kalbomis.
Teisėtai ar neteisėtai, tačiau klebono smuklėse, Dusetų miestelyje, buvo pardavinėjama degtinė, kas duodavo bažnyčiai nemažai pajamų.
Tiktai vėliau apie 1730 - sius metus tarp klebono ir grafo Ferdinando Pliaterio sudaryta sutartis, pagal kurią, jei klebonas atsisakytų smuklių , grafas pasižadėjo kasmet klebonui mokėti po 15 taliarų, pridėti dar žemės ir atiduoti du ežerus : Malatinį ir Pakalnių .
Visa bažnytinė žemė su jurisdika, palivarku, sodžiais ir vienkiemiais sudarė 30 valakų ir ribojosi su Malatinėlės upe, Jaskoniškių mišku, Ilgio ir Čiaunio ežerais ir su Markūnų kaimo lauku.
Antakalnio palivarke ir Dusetų klebonijoje buvo du bravorai.
Kartu su žemėmis bažnyčiai buvo perduoti ir žmones su jų sodybinėmis žemėmis - dūmais.