Lietuvos nacionaliniai parkai yra saugomos teritorijos, kuriose galioja specialūs žemės naudojimo ir teritorijų tvarkymo reikalavimai. Šie reikalavimai skirti išsaugoti vertingus gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius, biologinę įvairovę ir kultūros paveldą.
Saugomoms teritorijoms arba jų dalims, kuriose yra tarptautinės svarbos kraštovaizdžio kompleksų, buveinių, retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių ar jų bendrijų bei populiacijų, taip pat gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių), gali būti suteiktas tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusas ir (ar) jos gali būti įrašytos į tarptautinės reikšmės saugomų teritorijų sąrašus.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ - Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.
Natura 2000 teritorijos Lietuvoje
Teisiniai apribojimai ir reikalavimai
Valstybinių parkų teritorijose galioja įvairūs statybos apribojimai, siekiant išsaugoti kraštovaizdį ir gamtos vertybes.
Pavyzdžiui, draudžiama:
- Statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius sodybos žemėje.
- Statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
- Statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose), taip pat bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose teritorijose, išskyrus statinių statybą sodybos žemėje.
Valstybinių parkų teritorijose, kuriose statyba leidžiama, viename žemės sklype galima statyti vieną gyvenamąjį pastatą ir jo priklausinius.
Bet kuriems planams, programoms ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems Europos ekologinio tinklo “Natura 2000” teritorijų tvarkymui, bet galintiems jas reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais, programomis arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijoms įvertinimas, atsižvelgiant į šių teritorijų gamtosauginius tikslus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatumai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra valstybinis parkas, įsteigtas vertingiausiam gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir tausojamai naudoti. Šis nacionalinis parkas, įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, yra neatsiejama pasaulinio paveldo dalis.
Rengiant teritorijų planavimo dokumentus prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui.
Kuršių nerijos nacionalinio parko žemėlapis
Žemės sklypai Kuršių nerijos nacionaliniame parke gali būti išnuomoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išvadą dėl žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų žemės sklypo naudojimo apribojimų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio išvadą dėl sklypui taikomų paveldosauginių apribojimų.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančiuose kultūriniuose draustiniuose nauji statiniai naujose vietose (išskyrus laikinus ir nesudėtingus statinius) gali būti statomi tik šių draustinių tvarkymo planuose nustatytose vietose.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke esantys statiniai, pastatyti prieš 50 ar daugiau metų, kurie nėra įregistruoti Kultūros vertybių registre, gali būti rekonstruojami ar griaunami tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka juos ištyrus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad jiems nereikalinga teisinė apsauga.
Šiuos statinius įregistravus Kultūros vertybių registre jų tvarkomieji statybos darbai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais šiuos darbus reglamentuojančiais teisės aktais.
Kita veikla nacionaliniuose parkuose
Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose, biosferos rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes).
Taip pat draudžiama važiuoti ar statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus teisės aktų nustatyta tvarka specialiai tam įrengtas ir pažymėtas vietas (kelius, gatves, aikšteles ir pan.).
Veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos - biudžetinės įstaigos. Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, tvirtina valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio parko, biosferos rezervato lankymo taisykles, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
Kompensacijos už apribojimus
Privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams gali būti mokamos kompensacijos, kai dėl saugomos teritorijos įsteigimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėti rengti ar buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų.
Kompensacijos nemokamos už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose.
Kai naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos žemės sklypuose dėl to, kad nustatomos naujos ekologinės apsaugos zonos prie infrastruktūros ar kitų ūkinės veiklos objektų, su tuo susijusių nuostolių dydis ir jų atlyginimo tvarka nustatomi šių objektų valdytojų ir žemės savininkų ar valstybinės žemės, išsinuomotos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomininkų susitarimu.
Žemės naudojimo paskirties keitimo galimybės valstybiniuose parkuose
Žemės naudojimo paskirtį galima keisti tam tikrais atvejais:
- Valstybinio parko konservacinio prioriteto ir gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinėse zonose, kai valstybinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatyta galimybė keisti gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje esančios žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę.
- Valstybinio parko ekologinės apsaugos ir gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinėse zonose, kai valstybinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatyta galimybė keisti gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje esančios žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę.
- Valstybinio parko konservacinio prioriteto ir rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose, kai valstybinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba rekreacinio prioriteto funkcinės zonos specialiajame plane numatyta galimybė keisti šioje zonoje esančios žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties (rekreacinės teritorijos) žemę.
- Valstybinio parko ekologinės apsaugos prioriteto ir rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose, kai valstybinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba rekreacinio prioriteto funkcinės zonos specialiajame plane numatyta galimybė keisti šioje zonoje esančios žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties (rekreacinės teritorijos) žemę.
Kodėl saugoti nacionalinius parkus? | Sean Smith | TEDxSpokane
tags: #nacionaliniu #parku #zemes #naudojimo #ir #teritoriju