Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) aktyviai dalyvauja kultūriniame šalies gyvenime, organizuodamas įvairius renginius, parodas ir edukacinius užsiėmimus. Šie renginiai skirti įvairioms amžiaus grupėms ir interesams, siekiant populiarinti meną ir kultūrą.
LNDM Prisijungimas prie "Vyresnio Amžiaus Žmonių Savaitės"
2025 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus prisijungia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotos „Vyresnio amžiaus žmonių savaitės“. Spalio 1-8 d. „Vyresnio amžiaus žmonių savaitėje“ dalyvauja šie LNDM ekspoziciniai padaliniai: Nacionalinė dailės galerija, Vilniaus paveikslų galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Radvilų rūmų dailės muziejus, Palangos gintaro muziejus, Prano Domšaičio galerija ir Laikrodžių muziejus.
"Senjorų Savaitės" Renginiai
Rugsėjo 29 d., pirmadienį, 12.30 val. vyks „Senjorų savaitės“ ekskursija - pasivaikščiojimas po parką „Birutės kalnas - legendos ir tikros istorijos“, o 14 val. rugsėjo 30 d., antradienį, 14 val. spalio 1 d., trečiadienį, 14 val. spalio 2 d., ketvirtadienį, 12 val. - „Senjorų savaitės“ paskaita apie emocinę sveikatą brandžiame amžiuje „Atmintis ir mąstymas: kaip palaikyti proto aštrumą kasdien“. Pranešėjas Eimantas Sakalauskas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologas; 14 val. 12 val. 13 val.
Edukaciniai Užsiėmimai ir Ekskursijos
- LNDM Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje, ekskursija po Antano Gudaičio kūrybos parodą „Kompozicijos“. Lankytojai bus pakviesti atrasti vieną brandžiausių ir kūrybiškai turtingiausių menininko laikotarpių - nuo 1959 m.
- LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje edukacinis užsiėmimas „Lėti pokalbiai apie meną naujoje Lietuvos XX a.
- LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje edukacinis užsiėmimas „Grafikos laboratorija. Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužinos apie kolografijos techniką ir kurs savitus atspaudus iš įvairių medžiagų.
- LNDM Laikrodžių muziejuje, Klaipėdoje, ekskursija po parodą „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų.
Edukacijos dalyviai, išklausę trumpų skirtingos muzikos įrašų, monotipijos ar koliažo principu kurs savo abstrakčius paveikslus, kuriuose atskleis pasirinktos muzikos esmę. Sluoksniuodami audinius, derindami spalvas ir faktūras, dalyviai ieškos darnios kompozicijos ir kurs savo koliažus.
Kontaktai pasiteirauti
- +370 659 58066, el. p.
- +370 46 410 421, el. p.
- (0 5) 243 1138, (8 5) 261 6764, el. p.
- +370 46 410417, el. p.
- +370 682 45314, el. p.
Atnaujinta Nacionalinės Dailės Galerijos Ekspozicija
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje ekskursija po atnaujintą XX a. Atnaujintoje Nacionalinės dailės galerijos nuolatinės ekspozicijos dalyje kviečia,a pažinti Lietuvos dailės istoriją nuo XX a. Dalyviai sužinos, kas ir kada išrado batikos techniką, margins audinius taip, kaip tai buvo daroma prieš kelis šimtus metų.
Ramutė Rachlevičiūtė | Moters-kūrėjos recepcija XX a. I pus. Lietuvos kultūroje. O. D. Kalpokienė
Šiaulių Miesto Kultūros ir Meno Premijos
Tradiciškai kiekvienų metų pabaigoje pagerbiami iškiliausi mūsų miesto kultūros žmonės. Būtent gruodžio mėnesį skelbiami Šiaulių miesto kultūros ir meno premijų laureatai, įvertinama geriausia kultūrinė edukacija, skiriamos stipendijos perspektyviausiems jauniesiems menininkams. Šiaulių miesto savivaldybė kasmet skiria keturias Šiaulių miesto kultūros ir meno premijas už miestui reikšmingą kultūrinę meninę veiklą ir pasiekimus.
„Kultūrai reikia tik kūrėjų ir žiūrovų, taip sukuriama pilnatvė, kuri pripildo mūsų gyvenimo erdvę, mūsų Šiaulius. Mūsų mieste nėra problemų surasti kam įteikti tokią premiją, atvirkščiai, sunku iš gausaus būrio kūrėjų išrinkti pačius aktyviausius ir labiausiai vertus“, - sakė E.
Įvertinta ir geriausia kultūrinė edukacija. Premija skirta viešosios įstaigos „Neatšaukti atidarymai“ vykdomam projektui „Virtuali platforma „Neatšaukti atidarymai / Not canceled opening“. Virtuali platforma „Neatšaukti atidarymai“ - tai virtuali parodų, renginių galerija bei inovatyvus renginių organizavimo būdas, leidžiantis plėtoti parodinę veiklą, kuri pasiekiama plačiajai auditorijai ir nepriklausoma nuo karantinų, geopolitinių grėsmių ar kitokių suvaržymų.
Nepriklausomai nuo vietos ir laiko, išnaudojant šiuolaikines interneto ir socialinių tinklų (feisbuko, jutubo) teikiamas galimybes, platformoje visuomenė supažindinama su profesionaliais, Lietuvoje ir užsienyje reziduojančiais lietuvių menininkais, jų kūryba, užtikrinamas nenutrūkstamas ryšys tarp kūrėjų ir žiūrovo. Virtualios platformos „Neatšaukti atidarymai“ populiarumas įrodė, kad reikalinga būtent tokia - moderni ir inovatyvi - kultūrinės edukacijos sistema, kuri sujungtų kūrėjus ir žiūrovus betarpiam bendravimui.
Per mažiau nei dvejus su puse platformos gyvavimo metų virtualioje galerijoje 635 menininkai, kūrėjai surengė ir pristatė 995 personalines parodas (daugiau nei 1 paroda per dieną!). Šiauliuose subrendo ir pirmuosius žingsnius profesinio pasirinkimo kelyje žengė daugybė dabar jau puikiai žinomų atlikėjų, menininkų, kultūros atstovų, kurie Šiaulius garsina ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Savivaldybės įsteigtos keturios stipendijos - puiki paskata ambicingai siekti tikslų kūrybiniame kelyje. Stipendijos bus mokamos nuo 2023 m. „Buvo sunkūs metai, iššūkių laikas, bet jūs ieškojote būdų savo saviraiškai, galimybės, kaip save realizuoti. Prisistatėte savo kūrybą visuomenei ir jumis patikėjo. Nuoširdžiai linkiu, kad tas puikus įdirbis virstų didele jūsų gyvenimo sėkme“, - kalbėjo A. Renginį vainikavo Martyno Levickio ir „Mikroorkéstra“ koncertas.
Nauji NT Projektai Vilniuje
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos objektų pasiūla visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, leidžia atrasti tinkamą variantą net ir pačiam išrankiausiam skoniui.
"Veikmės Parko Namai"
Tarp dviejų didžiųjų sostinės arterijų - Kalvarijų ir Geležinio vilko gatvių - esančioje Baltupių dalyje pagreitį įgauna 7 modernių daugiabučių projekto „Veikmės Parko namai“ statybos. „Ilgą laiką Baltupių miesto pusė buvo tarsi beveidė. Su šiuo mikrorajonu besiribojančios Santariškės ar Jeruzalė buvo žinomi gerokai labiau.
Sovietmečiu ši vieta buvo vystoma laipsniškai, vadinasi, nėra taip, kad visi daugiabučiai namai čia būtų arba aukšti, arba žemi. Nėra grūsties, nedusina vienas namas kito prie jo prilipęs. Baltupiai netapo stipriai urbanizuotu mikrorajonu ir išlaikė daug didelių erdvių. Šalia Jamonto parko, Didlaukio gatvėje kylančio projekto, kurio septyniuose namuose numatytas 245 butų ir 263 vietų automobiliams įrengimas, vystytojai orientuojasi į šeimas, kurioms svarbu darželiai ir mokyklos bei prekybos centrai.
„Veikmės Parko namuose“ įrengiamų būstų dydis svyruoja nuo 37 iki 105 kv. metrų. Tiesa, Ž.Žudys pabrėžia, jog jo atstovaujame projekte yra vos keli nedideli, „pusantriniai“ 37 kv. „Tokių „pusantrinių“ turime tik keletą, tačiau net ir juose virtuvę su svetaine ir miegamąjį skiria siena. Nėra taip, kad ir valgai, ir su draugais sėdi, ir miegi toje pačioje patalpoje.
Nesinorėjo „užkišti“ Baltupių: kad ir mažas būstas, jame dažniausiai apsistoja du žmonės, ir tai reiškia dvi mašinas bei galimą nuomininkų kaitą. O tai šiek tiek nesąžininga kitų gyventojų atžvilgiu, kurie trijų-keturių kambarių butuose ketina nugyventi visą savo gyvenimą. Anot NT specialisto, net ir investicijai praktiškiausi didesnės kvadratūros objektai: „Norint išnuomoti ar parduoti savo būstą reikia turėti omenyje, kad, jeigu vieno kambario butų tame objekte yra daug, tuomet aplinkui dar dešimt žmonių nuomos, o kiti dešimt - pardavinės.
„Mes sukuriame pagrindą kokybiškam, komfortiškam vilniečio gyvenimui. Dabar, kai notariniai sandėriai pasirašyti ir didelė dalis mūsų būstų jau turi naujus šeimininkus, pamažu ryškėja šio kvartalo gyventojo portretas. Tai daugiausia - jaunos, fainos šeimos. „Veikmės Parko namuose“ dominuoja kombinuota šildymo sistema, t.y. miesto tinklai, tiekiantys karštą vandenį, derinami su geoterminiu šildymu, kuriam užtikrinti kiekvienam namui iškasti šeši gręžiniai.
„Energinė A+ klasė gali būti traktuojama skirtingai. Yra du pagrindiniai dalykai. Pirma - pastato sandarumas, kurio darbai atliekami, kuomet pastatas jau 100 proc. baigtumo ir jame veikia visos inžinerinės sistemos. Nuo pastato sandarumo priklausys ir šiluma namuose, nepralaidumas vėjui ir aplinkos triukšmui. Antra - privalomas būsto vėdinimas, kuris gali būti trijų rūšių. Natūralus vėdinimas - tai kuomet atidarai langą ir leidi įeiti šviežiam orui iš lauko, o bute įrengta ištraukimo anga. Mūsų projekte veikia priverstinė vėdinimo sistema be oro pašildymo, jį patalpose atnaujinanti visą parą ir prisitaikanti prie gyventojų poreikio, reaguojanti į drėgmę patalpose.
Jeigu žmonių namuose daugiau arba kas nors maudosi ir skleidžiasi daugiau drėgmės, sistema keičia orą intensyviau. Šviežias oras į namus patenka pastoviai, išstumdamas iškvėpuotą iš patalpos. Mažiausių būstų kainos „Veikmės Parko namuose“ prasideda nuo 75 tūkst. eurų, didžiausių - keturių kambarių - nuo 158 tūkst.
„Jeigu domitės bet kokio objekto pirkimu, ateikite apžiūrėti jį ne kartą ir ne du. Lyginkite kainas: pagal tai, ar maža ji, ar didelė, priklauso ir lokacija, ir būsto kokybė, jo įrengimo medžiagos, išliekamoji vertė. Nuvykite ir apžiūrėkite brangiausią butą, analogiškai - pigiausią ir daugmaž per „viduriuką“ esantį. Analizuokite, ką siūlo vienas ar kitas vystytojas, pasidomėkite ir juo pačiu, kaip įmone, ankstesniais jos darbais. Įsiklausykite, ką jums pasakoja vystytojai, visų pirma, ar jie patys tiki savo kūriniu.
"P9" Projektas Markučiuose
Antrojo naujos statybos darbų projekto durys lankytojams šeštadienį atsivers viename žaliausių miesto rajonų - Markučiuose. „Pasaka tampa realybe!“ - skelbia projekto „P9“, esančio nedidelėje, sparčiai atsinaujinančioje Manufaktūrų gatvėje, vystytojai UAB „PRODO“. Ši pramonės objektų užgožta teritorija Markučiuose atgimsta naujais moderniais pastatais ir tvarkoma žaliąja zona, o prie Vilniaus centro privalumų įpratę, tačiau gamtos išsiilgę gyventojai projekte „P9“ gali rinktis nuo vieno iki penkių kambarių butus ir apartamentus tarp 33,26 iki 97 kv.
Šiame kvartale taip pat aptvertas uždaras vidinis kiemas su jame įrengtomis vaikų žaidimų aikštelėmis, o visi butai, apartamentai ir biurų patalpos turi balkonus arba terasas. Šalia „P9“ nutiestos pagrindinės miesto transporto linijos, netoli - ne tik istorinė Vilniaus miesto dalis, bet ir geležinkelio bei autobusų stotys.
"Vilnelės Slėnis"
Tarp dabartinių Pakraščio ir Manufaktūrų gatvių kylančiuose šešiuose gyvenamuosiuose namuose bus įrengtas 221 butas, kurių plotas sieks nuo 35 iki 107 kv. „Vilnelės slėnio“ projekto idėja, kurios autoriai - UAB „Vilniaus architektūros studija“ architektai - paremta modernios architektūros ir gamtos integracija. A+ klasės energinio naudingumo kvartalo namai pastatyti iš surenkamojo gelžbetonio gaminių yra šilti, ilgaamžiai ir estetiški.
Po jais bus įrengtos požeminės automobilių saugojimo aikštelės, kuriose suprojektuotos 222 automobilių parkavimo vietos, dalis jų, su šalia įrengtomis pakrovimo stotelėmis, skirtos elektromobiliams.
"Žvėryno Vakarai"
„Žvėryno vakarai“ - dar vienas naujos statybos NT objektas sostinėje, laukiantis lankytojų artėjantį savaitgalį. Unikalų A+ klasės daugiabutį projektavo vienas šalyje labiausiai vertinamų architektų Algirdas Kaušpėdas, kurio kūrinyje pažangiausios pasaulio inovacijos dera su pagarba tradicijoms ir natūralumui, o jo viziją išpildė didžiulę patirtį sukaupusi, beveik 2 mln. kv.
„Žvėryno vakaruose“ sutikti tobulus rytus ir palydėti tobulus vakarus galima 35 - 100 kv. m ploto būstuose, pro kuriuose esančius panoraminius langus atsiveria kvapą gniaužiančios sostinės panoramos - vaizdai į Gedimino pilį, Konstitucijos pr. Iš būstų, kurių kainos prasideda nuo 88 tūkst. eurų, pėsčiomis per keletą minučių pasiekiama viskas, ko tik gali prireikti patogiai sostinės žmogaus kasdienybei - prekybos centrai „Panorama“, „Europa“, „CUP“, verslo, sporto, pramogų bei laisvalaikio centrai, gydymo įstaigos, Nacionalinė dailės galerija, bankai, Neries pakrantė ir žaliasis Vingio parkas.
Kiekviename „Žvėryno vakaruose“ esančiame bute įdiegta individuali „SmartHouse“ sistema, leidžianti valdyti namus iš bet kurios pasaulio vietos. Ant iki smulkmenų apgalvoto projekto daugiabučio namo stogo netgi įrengta saulės elektrinė.
"Neries Slėnis"
Sparčiai besiplečiančiame Balsių mikrorajone, Želmenų gatvėje, kyla uždaras kotedžų kvartalas „Neries slėnis“. Dviejų tipų 94 - 130 kv. Šį šeštadienį, vasario 8 d., nuo 11 iki 15 val.
Pasvalio Petro Vileišio Gimnazijos Dailės Galerija
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija turi savo Dailės galeriją ir tai daro mokyklą unikalią, ypatingą. Paveikslai, piešiniai, ekslibrisai, skulptūros ir vitražai, eksponuojami įvairiose gimnazijos erdvėse, kuria išskirtinę socialinę ugdymosi kultūrą. Tai ilgo ir nuolatinio darbo bei rūpesčio rezultatas. Dailės galerija įkurta 1975 metais, nors jos ištakos siekia 1931 metus, kai atsirado pirmasis paveikslas.
Solidžios kolekcijos pradžia tapo 1972 metais gimnazijos 50-mečio proga 1958 metų abiturientų laidos auklėtinio poeto Mykolo Karčiausko padovanoti 30 profesionalių dailininkų darbų. „Mąsčiau, kad abiturientams nebeverta pirkti krištolinių vazų, geriau, palikdami mokyklą, padovanotų po paveikslą.“ (iš Mykolo Karčiausko prisiminimų). Būtent M. Karčiausko ir iškilaus pedagogo Romualdo Paškevičiaus rūpesčiu 1975 metais pirmą kartą eksponuojami sukaupti paveikslai pavadinti Mažąja paveikslų galerija. Nuo 2004 m. vadinama Dailės galerija.
Joje 3 paveikslai, įrašyti į Kultūros paveldo registrą. Įspūdingiausias paveikslas - Petro Kalpoko „Vakaras“, nutapytas 1926 metais, mokinių tėvų dovana. Ne mažiau garsūs Antano Žmuidzinavičiaus „Nemunas ties Jurbarku“ (1931 m.) ir Jono Šileikos „Kauno Linksmakalnis“ (1938 m., mokinių tėvų ir mokytojų dovana). Savita istorija ir menine verte išsiskiria skulptoriaus Vinco Grybo bareljefas „Petras Vileišis“ (1930 m., autoriaus dovana).
Galerijoje yra daug žymių dailininkų kūrinių: A. Martinaičio, A. Galdiko, V. Kisarausko, V. Jucio, R. Čarnos, M. Vilučio, L. Gutausko, A. Petrulio, A. Každailio, G. Didelytės, S. Veiverytės, A. Švažo ir kt. lietuvių menininkų, taip pat ir užsienio lietuvių - Ž. Mikšio, A. Vaičaičio, V. Simankevičiaus ir kitų. Dauguma meno kūrinių į galeriją pateko Mykolo Karčiausko dėka: arba jis pats padovanodavo, arba jo iniciatyva dovanojo patys dailininkai, kraštiečiai, kiti svečiai.
Ilgą laiką galerijos priežiūra ir sklaida rūpinosi gimnazijos muziejaus vadovė Janina Miežianskienė (galerija įforminta kaip muziejaus dalis). Jos iniciatyva 2000-2011 m. įgyvendinta daug projektų. Nuo 2018 m. eksponatų priežiūra, estetišku jų eksponavimu, metrikavimu ir katalogo pildymu rūpinasi mokytoja-konsultantė Regina Grubinskienė, prižiūrinti ir muziejų. 2019-2021 m. pertvarkytos paveikslų ekspozicijos gimnazijos erdvėse (koridoriuose, kabinetuose, aktų salėje).
2000 m. galerijos 25-mečiui vyko meno šventė-pamoka „Kurkime, puoškime, garsinkime“: svečiavosi 11 dailininkų, Vilniaus dailės akademijos studentai su dėstytoju Algirdu Dovydėnu - jie vedė pamokas; atidaryta moksleivių ir studentų vasaros plenero darbų paroda. Galerijos gausinimą meno kūriniais paspartino 2002 m. gimnazijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos dailininkų sąjunga (buvo atvykę svečiai - LDS pirmininkas V. Krutinis, dailininkas A. Petrulis, poetas M. Karčiauskas).
2004 m. Lietuvos dailininkų sąjungos salėje Vilniuje surengta gimnazijos Dailės galerijos paveikslų paroda. Tų pačių metų liepos 15 d. paroda atidaryta Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje (dalyvavo grupė gimnazijos mokytojų, Seimo nariai A. Pulokas, R. Juknevičienė, dailininkas A. Dovydėnas, kiti žymūs kraštiečiai).
2005 m. gimnazijoje vyko šventė „Kūrybos versmės“, skirta Dailės galerijos 30-mečiui (dalyvavo galerijos mecenatas M. Karčiauskas, 14 dailininkų bei dailės mokytojai, Kauno kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ atstovai - svečiai vedė pamokas gimnazistams, salėje veikė teatralizuota „Dailės studija“ (režisierius G. Kutkauskas); pristatyta knyga „Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Dailės galerija“).
2005-2006 m. m. įgyvendintas projektas „Kelias į meno pasaulį“ (vyko susitikimai su dailininkais Vilniuje, muziejaus vadovės J. Miežianskienės ir dailės mokytojos L. Stravinskienės vadovaujamas dailės pleneras Balsių malūne, viktorina moksleiviams ir kt.). 2006-2007 m. įgyvendintas projektas „Gimnazijos dailės galerijos menas - langas į pasaulio ir visuomenės pažinimą“ (moksleiviai lankėsi ekslibrisų parodoje Vilniuje, Lietuvos dailės akademijoje, susitiko su žymiais dailininkais; gimnazijoje atidaryta skulptoriaus A. Grušo darbų paroda, gimnazistai rengė interviu su dailininkais; 2007 m. pavasarį surengta Dailės diena (dalyvavo mecenatas M. Karčiauskas, dailininkai ir kt. svečiai).
Nuo 2008 m. iki 2011 m. vykdytas projektas „Meninė viešuma pilietiniame ugdyme“. Gimnazijoje pristatyta buvusio gimnazisto ir mokytojo, architekto Jono Navako tapybos darbų paroda, dalyvavo ir autorius, kuris 4 savo paveikslus padovanojo Dailės galerijai.
2015 m. paminėtas Dailės galerijos 40-metis - vyko šventė „Meno jėgos palytėti“ (konferencija „Menas augina, lavina, taurina“, kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė dailininkai). 2020 m. minint 45-metį organizuotos „Meno dienos“: tai integruotos pamokos, kūrybinės dirbtuvės, mokinių darbų parodos, Mokinių atstovybės performansas (paveikslai paslėpti po juodomis skraistėmis), klasių konkursas „Paveikslai atgyja vaizdais“.
Kas penkeri metai (2005, 2010, 2015, 2020 m.) išleidžiamas naujas Dailės galerijos katalogas. Nuolat supami gerosios meno kūrinių auros gimnazistai tampa dvasiškai turtingesni, kūrybiškesni, patys mokosi puoselėti dvasines vertybes. Prieš pusšimtį metų išsakyta M. Karčiausko mintis tapo gražia tradicija - atsisveikindami su mokykla abiturientai dovanoja meno kūrinį.
„Literatūra, menas, kultūra sukuria ypatingas socialines formas. Net ir tokią, gal svarbiausią, - nacionalinę valstybę.“ (M.
Eduardo Balsio Kūrybos Paroda
Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), daina „Elektrėnų žiburiai“ (1964), muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir daugelis kitų - tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir reginiais. Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria E. Balsio kūrybą tarp jo kartos kompozitorių.
Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje E. Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes.
Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais, todėl, apžvelgiant E. Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, rašiusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui bei estradines dainas, taip pat mėgusį fotografuoti ir filmuoti. Parodos ekspozicija, sudaryta iš itin įvairių eksponatų ir grindžiama E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.
Parodos kuratorės - Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, parodos architektai - Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas, kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė. Paroda veikė iki 2019 m. gruodžio 1 d. Tai vienas iš E. Balsio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių.
tags: #nacionalines #dailes #galerijos #patalpu #dydis