XIX a. antrojoje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio išgarsintas Plungės dvaro pastatų kompleksas - vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.
Plungės dvaro rūmai
Dvaro įsigijimas ir statybos
Plungės dvarvietę kunigaikštis Mykolas Oginskis įsigijo iš grafų Zubovų 1873 metais. Tais pačiais metais ėmėsi dvaro projektavimo bei statybų. Per šešerius metus Plungė pasipuošė neorenesansinio stiliaus gulbe. Dvaro pamate buvo įmūrytas fundacijos raštas, parašytas trejomis kalbomis - lotynų, lietuvių ir lenkų.
Architektūra ir išplanavimas
Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą. Plungės dvaras tai - efektingai atrodantis dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, o tai yra retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje.
Plungės dvaro žirgynas
Dvaro pastatai
Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija. Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
Dvaro interjeras
Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.
Plungės dvaro interjeras
Oginskių giminės įtaka
Plungės dvaro kūrėjas ir puoselėtojas Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Izabelė Lasocka, antroji - Marija de Neri. Su pirmąja žmona jis turėjo du sūnus, su antrąja - 3 dukras ir vieną sūnų.
Vedęs Mariją Skuževską, buvusią Austrijos imperatoriaus freiliną, Mykolas Oginskis į Plungės dvarą pritraukė ir Habsburgų dvaro skonio elementus. Su žmona jiedu apkeliavo visą Vakarų Europą ir klausėsi tuo metu žymiausių muzikos atlikėjų koncertų. Visa tai darė įtaką Plungės dvaro orkestro gyvenimui ir viso dvaro spinduliuojamai muzikinei kultūrai.
Neatsitiktinai Mykolas Oginskis išsaugojo žemaitukų veislę - aršių kovų už laisvę su kryžiuočiais simbolį. Prieš penkis tūkstančius metų, į Lietuvos teritoriją patekę kartu su baltų gentimis, ši veislė tapo mūsų pergalių ir stiprybės simboliu. XIX amžiuje žemaitukai atsidūrė ties išnykimo riba.
Plungės dvaras / Oginskio rūmai / Žemaičių dailės muziejus (2010)
Parkas ir jo ypatybės
Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys.
Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.
Dvaro parke matome už rūmus senesnį pastatą - Laikrodinės oranžeriją, kurios mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.
Laikrodinė-oranžerija
Parko vartai
Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.
Dvaras šiandien
Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849-1902) rūmų ir parko ansamblis laikomas vienu gražiausių XIX-XX a. sandūros rezidentinių dvarų kompleksų Lietuvoje. Nuo 1994 m. rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, reprezentuojantis XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios žemaičių dailę, o taip pat dvaro bei Oginskių istoriją.
Atvykę į Plungės dvaro sodybą, išvysite meistriškai suprojektuotus neorenesansinio stiliaus rūmus ir dvi oficinas, vieną gražiausių bei didžiausią žirgyną Lietuvoje, Florencijos stilių imituojančią vilą su oranžerija, taip pat skalbėjos, advokato bei du sargo namelius. Jūsų apsilankymą dvare akylai stebės monumentaliuose parko vartuose architekto Karlo Lorenzo įkurdinti Oginskių giminės senumą bei kilmę liudijantys viduramžių riteriai bei Žemaičių herbo simbolis - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbu.
Žemaičių dailės muziejus
Žemaičių dailės muziejus
Žemaičių dailės muziejus - pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos. Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų. Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos bei parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti.
Lankytojams
Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą.