Mokytojų darbas yra kasdien kupinas iššūkių, galinčių paveikti emocinę gerovę, savivertę ir pasitenkinimą savo darbu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip palaikyti mokytojų emocinę sveikatą ir gerovę, remiantis Lietuvos ir tarptautine patirtimi.
Visuminis ugdymas ir jo svarba
Ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais. Darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas. Vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sričių įgyvendinimas (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Ugdymosi veiklose modeliuojamas integralus, vientiso pasaulio vaizdo kūrimąsi sąlygojantis vaikų ugdymosi procesas, užtikrinamas balansas ir dermė tarp atskirų ikimokyklinio ugdymo(si) sričių, tarp ugdymosi ir ugdymo procesų.
Fizinis aktyvumas ir jo nauda
Skatintinamas vaikų kasdienis judrumas, didinant judraus mokymosi galimybes. Mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėjo žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Vaikų judrus patirtinis ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Gimnastika lavina fizines savybes: lankstumą, koordinaciją, jėgą. Stiprėja kaulai, prajudinamas visas kūnas, gerėja mūsų refleksai ir motoriniai įgūdžiai. Sportas praverčia ir psichologinei būsenai. Vaikai, atėję į gimnastikos pamokas, atsipalaiduoja, stiprina pasitikėjimą savimi, lavina koncentraciją, išmoksta nugalėti baimes. Atliekant tam tikrus elementus (pvz. laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais), vaikams būna nedrąsu - jie bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan.
Mokytojų palaikymo ratai: tyrimo įžvalgos
Tyrimas, atliktas 2024-2025 m., siekė išsiaiškinti, kaip dalyvavimas „Mokytojų palaikymo ratuose“ (MPR) veikia mokytojų savijautą. Dalyvavo 156 mokytojai iš visos Lietuvos, įvairaus amžiaus, patirties ir ugdymo pakopų. Buvo vertinami keturi pagrindiniai aspektai:
- Asmeninių pasiekimų vertinimas
- Depersonalizacija (emocinis abejingumas)
- Emocinis išsekimas
- Psichologinė gerovė
Tyrimo rezultatai parodė, kad dalyvavimas MPR daro ilgalaikį teigiamą poveikį. Mokytojai, kurie MPR lankė antrus-trečius metus, patyrė didžiausią teigiamą pokytį - jų depersonalizacija sumažėjo net 40 %, emocinis išsekimas - 31 %, o asmeninių pasiekimų vertinimas šiek tiek pagerėjo (2 %). Pirmus metus dalyvavusių mokytojų grupėje taip pat pastebimas teigiamas poveikis.
Palyginus duomenis tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių MPR, rezultatai rodo, kad mokytojai, dalyvaujantys palaikymo ratuose, vidutiniškai jaučiasi geriau nei tie, kurie šia galimybe nepasinaudojo.
Pagrindinės tyrimo išvados
- MPR padeda išsaugoti geresnę savijautą, mažina perdegimo riziką ir stiprina emocinę gerovę.
- Ratuose mokytojai randa saugią erdvę dalintis patirtimi, gauti palaikymą ir įkvėpimą.
- Geresnę emocinę būklę turintys mokytojai yra kūrybiškesni, labiau įsitraukę ir kuria saugią aplinką mokiniams.
Tyrimas patvirtina, kad nuoseklus ir ilgalaikis emocinis palaikymas turi realios įtakos mokytojų gerovei. MPR suteikia galimybę mokytojams burtis į savarankiškus savitarpio palaikymo ratus ir stiprinti savo emocinę sveikatą palaikant vieniems kitus.
Psichikos sveikatos stiprinimas mokyklose
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Mokyklos misija - ne tik perteikti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami.
Remiantis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų patirtimi, psichikos sveikatos stiprinimas ugdymo procese gali tapti natūralia kasdienybės dalimi. Pavyzdžiui, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus, kad svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Dar svarbiau - atsipalaidavimo metodus išbando ir patys mokytojai. Taip kuriama aplinka, kurioje emocinis saugumas tampa ugdymo dalimi.
Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės ūgties dienoraštis - daugiafunkcis įrankis, padedantis mokiniams(-ėms) ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą.
TŪM programa ir psichikos sveikata
TŪM programa apima tiek įvairias vadinamąsias „minkštąsias“ veiklas - įvairūs mokymai, dirbtuvės, stažuotės, tiek „kietąją“ dalį - infrastruktūros gerinimas, naujų erdvių įrengimas, priemonių įsigijimas ir t.t. Didelė dalis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų kuria ramybės erdves, kur mokiniai gali pabūti vienumoje, nusiraminti ar tiesiog atgauti emocinį balansą. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias.
TŪM programoje dalyvaujančiose savivaldybėse pedagogams(-ėms) organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis. Tuo pačiu plečiamos ir mokytojų profesinės kompetencijos - nuo individualios pažangos vertinimo iki socialinio-emocinio ugdymo, lyderystės, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo.
Mokinių gerovės užtikrinimas
Vaikai ir jaunuoliai mokykloje praleidžia daug laiko, taigi tai svarbi vieta, kurioje formuojama bendra jų savijauta, apimanti socialinius, fizinius ir emocinius aspektus. Mokinių sveikata ir gerovė prisideda prie jų sugebėjimo pasinaudoti kokybišku mokymu ir išnaudoti visą mokymosi potencialą.
2014-2016 m. vykdytas Europos Sąjungos programos „Daphne“ lėšomis finansuojamas projektas, kurio metu ENABLE metodika buvo integruota daugiau nei 100 mokyklų, ir ja galėjo pasinaudoti daugiau negu 15 000 mokinių iš šešių šalių. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jaunuolių krizių įveikimo gebėjimams didinti, derinant socialinį ir emocinį mokymąsi (SEL) su tarpusavio paramos strategijomis.
Projektas „Atidumas“ daro teigiamą poveikį visose šiose srityse, ir jis jau aktyviai naudojamas nemažame skaičiuje mokyklų. Tai praktika, kuri padeda susitelkti į dabarties akimirką, pripažinti ir priimti kito asmens jausmus bei mintis ir fizinius pojūčius.
Įmonių dėmesys darbuotojų gerovei
Ryški įmonių personalo valdymo tendencija - darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas darbo vieta priklauso nuo to, kiek organizacija skiria jiems dėmesio ir kaip sprendžia žmonių gerovės klausimus. Pastaraisiais metais darbuotojų gerovės kryptyje bene labiausiai dominuoti pradėjo emocinės sveikatos tema.
Įmonės ieško naujų būdų, kaip prisidėti prie darbuotojų gerovės, o tuo pačiu ir kelti motyvaciją, darbuotojų tikėjimą ir pasitikėjimą savo įmone. Kai kuriose įmonėse atsiranda ir naujų pareigybių - žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovai (-ės). Ši tendencija, tikėtina, šiais metais ir ateityje tik stiprės.
Muziejai taip pat gali prisidėti prie darbuotojų gerovės. Siūlomi grupiniai užsiėmimai, ekskursijos po parodas ir kitos veiklos, kurios gali būti pritaikomos įvairioms įmonėms, atsižvelgiant į jų poreikius ir tikslus.
Praktiniai patarimai mokytojams
Pradinių klasių mokytoja Ana Pečiulienė sako, kad mokytojui tenka susitvarkyti ne tik su emociniu krūviu dirbant su vaikais, bet ir bendraujant su tėvais, administracija, reikia daryti ir kitus darbus.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip mokytojai gali pasirūpinti savo gerove:
- Dalyvaukite mokytojų palaikymo ratuose.
- Išbandykite atsipalaidavimo technikas.
- Ugdyti savirefleksiją.
- Raskite laiko ramybės erdvėms.
- Stiprinkite bendruomeniškumą.
- Kreipkitės pagalbos į psichologus, jei jaučiate poreikį.
Svarbu prisiminti, kad mokytojo gerovė yra neatsiejama nuo mokinių gerovės. Rūpindamiesi savimi, mokytojai gali sukurti saugesnę ir palankesnę aplinką mokiniams.
| Rodiklis | MPR lankantys 1 metus | MPR lankantys 2-3 metus | MPR nelankantys |
|---|---|---|---|
| Depersonalizacija | -16% | -40% | Be pokyčių arba šiek tiek pablogėjo |
| Emocinis išsekimas | -11% | -31% | Be pokyčių arba šiek tiek pablogėjo |
| Asmeninių pasiekimų vertinimas | +2% | Šiek tiek pagerėjo | Be pokyčių arba šiek tiek pablogėjo |