Pastatų sienų apšiltinimas yra būtinas, siekiant išsaugoti šilumą patalpose ir sumažinti šildymo išlaidas. Kadangi žiemos tampa vis šaltesnės, ši problema tampa vis labiau aktuali. Sienų šiltinimo efektyvumas labai priklauso nuo teisingai pasirinkto technologijų sprendimo, šiltintojų sąžiningo darbo ir sandarumo reikšmės supratimo.
Sienų Šiltinimo Būdai
Yra keletas pagrindinių sienų šiltinimo būdų: iš išorės, iš vidaus ir oro tarpo užpildymas. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.
Šiltinimas Iš Išorės
Apšiltinimas iš išorės turi ir pliusų, ir minusų. Šiltinant sienas iš išorės, šilumos izoliacija apsaugo sieną nuo kintančio atšilimo ir atšalimo, susilygina masyvo temperatūra, taip pat ilgėja konstrukcijos tarnavimo laikas. Tačiau vienas iš pagrindinių trūkumų apšiltinant sienas iš išorės, būtų tai, kad vadinamas “rasos taškas” (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės) pereina į apšiltinto sluoksnio vidų ir dėl to padidėja jo drėgmė. Dažniausiai pasitaikantis sienų apšiltinimo iš išorės būdas - naudojant putų polistirolą. Jo dėka pagerėja patalpų mikroklimatas, sumažinami apšildymo kaštai šaltuoju sezono metu, nes taupoma šiluminė energija dėl geros šiluminės izoliacijos, taip pat nesumažėja patalpų tūris. Dar vienas paprastas sienų šiltinimo iš išorės būdas yra su akmens vata. Efektyvi ir greita sienų iš išorės šiltinimo termovata sistema. Įrengiame prie sienų karkasą, kur bus tvirtinamos apdailinės medžiagos. Po to lygiu sluoksniu užpurškiama termovata (rekomenduojama šiltinti 10cm storio sluoksniu).
Šiltinimas Iš Vidaus
Sienas šiltinant iš vidaus, išsaugoma išorinė pastato apdaila, tačiau prarandamas naudingas plotas. Tai pat gali padidėti laikančiosios konstrukcijos drėgmė: per šiltinimo medžiagas, kurios dažnai būna laidžios garams, vandens garai praeina ir pasilieka tarp šaltos sienos ir apšiltinimo. Dar vienas niuansas, kad žiemą, atšalus orams, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausia nespėja išdžiūti ir jose pasilieka drėgmė. Todėl apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja. Vienas pagrindinių būdų, šiltinant sienas iš vidaus, tai yra putų polistirolo plokštės.
Oro Tarpo Užpildymas
Jeigu namo sienose nėra tuščių oro tarpų, tai geriausia šiltinti pastatą iš išorės (akmens vata, polistirolo plokštėmis). Jeigu namo sienos yra su tuščiu oro tarpu, tai vienareikšmiškai pirmiausia reikia užpildyti tuščius tarpsienius. Lietuvoje plačiai siūlomi sienų oro tarpo užpildymo būdai. Taigi, jei sienose yra oro tarpai, būtina sustabdyti oro konvekciją juose ir kokybiškai užpildyti tam skirta medžiaga.
Birios medžiagos, tai vienas iš seniausių tradicinių būdų. Jį galima naudoti tik masyviose sienose ir tai gaunamas tik dalinis apšiltinimas. Daugelis birių medžiagų gerai sugeria drėgmę, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapių sienų dalies (nes izoliacinė plėvelė nededama) jos sukrenta ir priešingai, kad išlaikyti šilumą, pačios gali virsti šalčio laidininku.
Ekovata - tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, kuri gali būti, kaip ir kitos birios medžiagos, apšiltinta su specialia pūtimo įranga arba rankiniu būdu. Teigiama, kad ekovata apšiltinus pastatų medines konstrukcijas, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų, pelijimo, o kilus gaisrus ši medžiaga apsunkina ugnies patekimą į vidų.
Tačiau vis dėlto pažangesnis būdas yra užpildyti sienų oro tarpus termoputomis. Ši technologija skirta tiek mūrinių, tiek medinių apmūrytų namų sienų šiltinimui.
Šiltinimo Medžiagos
Populiariausios šiltinimo medžiagos:
- Putų polistirolas
- Akmens vata
- Ekovata
- Termoputos
„Paroc“ Akmens Vata
„Paroc“ akmens vata ir plytos ar blokeliai yra pagaminti iš neorganinės kilmės, todėl viena kitą papildančių medžiagų. „Paroc“ akmens vata taip pat yra gaminama iš natūraliai gamtoje randamų vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vatos plokštė - tai svarbiausios sienos dalys. Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios ji gaminama. Kaip jau minėta, keramikos, silikato, akytojo betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos klasifikuojamos B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase.
„Paroc“ akmens vata, kuri gaminama iš nedegios žaliavos - uolienų, pasižymi itin aukšta (apie 1000 °C) lydymosi temperatūra. Taisyklingai įrengtos mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vienas svarbiausių kriterijų mūrą pasirenkant kaip laikančiąją sienos konstrukcijos dalį. Visos sienos ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat ir šilumos izoliacija. Statybos metu dėl technologinių procesų ir gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos.
„Paroc“ akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų šiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamąjį oro tarpą, tad sienos visada bus sausos ir šiltos. Žmonės tai vadina kvėpuojančiomis sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių.
Individualių namų sienoms šiltinti Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojamoji sistema, kai prie mūro sienos klijuojama šilumos izoliacija, ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 °C ir daugiau. Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių, tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomų įtempių, o laikui bėgant, jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. „Paroc“ akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, veikiamos temperatūros, jos nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Tinkuojamųjų sienų šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuotųjų plaušų plokštes „Paroc Linio 80“. Jų storis gali būti iki 450 mm, tad jos puikiai tinka ne tik B, bet ir A ar aukštesnės klasės pastatų sienoms šiltinti. Šios plokštės yra sertifikuotos ir įtrauktos tarp populiariausių tinkuojamųjų fasadų sistemų, turinčių Europos techninius įvertinimus ir ženklinamų CE ženklu. Vertikaliai orientuotųjų plaušų plokštės prie šiltinamo paviršiaus yra klijuojamos visa plokštuma. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio bei sienos vientisumą.
Termoputos
Mūrinius ir medinius - apmūrytus namus šiltiname nuo 1994 m. Mūrinių namų, taip pat ir medinių - apmūrytų namų sienų tarpus užpildyti termoputomis galima ištisus metus, jeigu namas yra šildomas. Termoputos džiūna ir šaltu laiku, o drėgmė šildymo sezono metu dėl slėgio iš vidaus yra pašalinama į lauko pusę. Oro tarpų užpildymą žiemos metu pristabdo tik techninės atlikimo galimybės, nes putų gamybai naudojami komponentai maišomi su vandeniu.
Pastatų sienų su tuščiu oro tarpu šiltinimas termoputomis RAIDPUTA
Sienų Šiltinimas Su Oro Tarpu: Patarimai Ir Rekomendacijos
Šiltinimas iš lauko būtų visiškai neefektyvus, jeigu tarp mūro ir karkaso išliktų oro srautai, kurie pro mažiausius nesandarumus išnešiotų šilumą. Pirmaeilis uždavinys šiuo atveju - užpildyti sienų oro tarpus termoizoliacine medžiaga, kuri būtų ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, per laiką nesuslūgtų.
Užpildžius termoputomis oro tarpus, po to namą galima šiltinti papildomai iš išorės bet kokiomis medžiagomis. Šiltiname namus daniškomis termoputomis, THERMO-LUN technologija, nuo 1994 m. Šios putos yra ilgaamžės, neįgeriančios vandens.
Jei pasirenkama užpildyti tik vieną tarpą, reikėtų pirmiausia šiltinti oro tarpą, esantį arčiau patalpos vidaus. Ilgametė darbo patirtis rodo, kad užpildant vidinį oro tarpą, apie 30% užsipildo ir išorinis tarpas.
Buvo padaryta esminė klaida, šiltinant namą iš išorės ir paliekant tuščius oro tarpus. Visada pirmiausia turi būti užpildomi tarpsieniai, o po to, pagal reikalą, šiltinama iš išorės. Tarpsieniuose vyksta intensyvūs oro srautai, kurie išnešioja šilumą per įvairius nesandarumus stogo ir sienų sandūrose.
Mūrinį namą šiltindami iš lauko ir palikdami tuščius oro tarpus tikrai padarysite klaidą. Pirmiausia užpildykite oro tarpus ir žiūrėkite koks efektas. Jei namo fasado nereikia atnaujinti, išorinio šiltinimo gal visai atsisakysite.
Medžiagų Palyginimas
Apžvelkime populiariausias medžiagas oro tarpui užpildyti:
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| „GluePoras“ (polistireno granulės su klijais) | Nesiplečia, džiūdamos nesitraukia, sudaro vienalytę masę, neįgeria vandens, puiki šiluminė varža. | Reikalingas galingas kompresorius, gali būti brangiau nei kitos alternatyvos. |
| Ekovata (celiuliozė) | Biri, smulkiaplaušė, užpildo visus tarpus. | Sugeria drėgmę, gali sušlapti vidinės plytos, gali atsirasti rasos taškas, gali sukristi ir atsirasti tuščios ertmės. |
| Termoputa (karbamido formaldehido putos) | Nebrangios, lengvai naudojamos. | Svarbus teisingas komponentų paruošimas, netinkamai paruošus dūlėja ir sukrenta, garindama drėgmę skleidžia formaldehidus, sugeria vandenį. |
Rasos Taškas
Rasos taškas - temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas.
Termoizoliacine medžiaga užpildytas oro tarpas yra tarsi barjeras tarp šaltos išorinės ir šiltos vidinės sienų. Šiuo atveju "rasos taškas" bus šiltinimo medžiagoje ir laukinei sienai jokios įtakos neturės. Kai oro tarpas tuščias, šaltos mūrinės sienos vidinis paviršius tiesiogiai ribojasi su šiltu patalpos oru ir ant jos gali pradėti kondensuotis drėgmė. Šiuo atveju "rasos taškas" yra ant vidinio sienos paviršiaus.