Nuosavybės teisė yra vienas pagrindinių civilinės teisės institutų, reguliuojančių asmenų santykius dėl materialinių vertybių. Nuosavybės teisės įgijimo momentas yra svarbus nustatant, kas turi teisę disponuoti daiktu, kokios teisės ir pareigos tenka savininkui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), nuosavybės teisės įgijimo momentas priklauso nuo įvairių aplinkybių, įskaitant daikto rūšį (kilnojamasis ar nekilnojamasis), sandorio pobūdį (pirkimas-pardavimas, dovanojimas ir kt.) ir kitas teisines aplinkybes.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
.Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisinis perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie asmens teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.);
- Paveldėjimas;
- Įgyjamoji senatis;
- Naujo daikto pagaminimas;
- Bešeimininkio daikto įgijimas;
- Radinio įgijimas;
- Lobio įgijimas;
- Kiti įstatymo nustatyti pagrindai.
Nekilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas
Pagal CK 4.100 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikro sandorio teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 straipsnis).
Pavyzdžiui, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl buto nuosavybės, teismas nustatė, kad sutartis neturi jokios juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturėjusio tam jokios teisės (pagal AB "Statyba" įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Be to, sutartyje nurodyta nerealiai maža kaina. Todėl butas buvo parduotas kitam asmeniui.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Kilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas
Kalbant apie kilnojamuosius daiktus, nuosavybės teisė paprastai pereina nuo daikto perdavimo momento, nebent sutartyje numatyta kitaip. Tačiau, jei kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas (CK 4.96 str.). Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Jeigu asmuo pagamino naują daiktą iš svetimos medžiagos, jis tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, tas asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam (CK 4.55 str.). Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.
Įgyjamoji Senatis
Asmuo, kuris sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai ir atvirai valdo nekilnojamąjį daiktą kaip savo nuosavybę dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą trejus metus, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str.). Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę. Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Bešeimininkis Daiktas
Jeigu daiktas neturi savininko arba savininkas nežinomas, arba savininkas atsisakė nuosavybės teisės į tą daiktą, toks daiktas laikomas bešeimininkiu (CK 4.57 str.). Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 str.).
Radinys
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiam, jeigu jis yra žinomas (CK 4.62 str.). Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad tas sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui (CK 4.63 str.).
Lobis
Lobių paieška svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte draudžiama (CK 4.65 str.). Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymus visuomenės poreikiams.
Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimo momentas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įstatymų nuostatų. Svarbu atsižvelgti į daikto rūšį, sandorio pobūdį ir kitas teisines aplinkybes, kad būtų galima tinkamai nustatyti, kada įgijėjas tampa teisėtu daikto savininku.