Moliūnų dvaro sodyba - tai istorinė vietovė, menanti įvairius laikus ir įvykius. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti Moliūnų dvaro sodybos istoriją, jos raidą ir reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.
Noriūnų dvaras
Noriūnų Istorija
Noriūnai - kaimas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs 8 km į pietvakarius nuo Kupiškio, ant Lėvens kairiojo kranto. Tai seniūnijos centras, kuriame 2021 metais gyveno 786 gyventojai. Noriūnai priklauso Lėvens kraštovaizdžio draustiniui, o per kaimą eina Panevėžio-Kupiškio plentas.
Dvaro Sodyba
XIX amžiuje Noriūnuose buvo įkurta dvaro sodyba, kurią sudarė rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas. Ši sodyba yra svarbus architektūros ir istorijos paminklas.
- Rūmai: Mūriniai, vienaukščiai su dviaukšte dalimi, pasižymintys neorenesansinėmis formomis ir ampyro dekoru. Pagrindinis fasadas puoštas portiku.
- Kumetynas: Akmeninis pastatas su vidaus kiemeliu, dekoruotas mėlynojo akmens mozaikomis.
- Svirnas: Dviaukštis akmeninis pastatas.
- Rūkykla: Cilindrinio bokšto pavidalo, pastatyta iš dolomito.
- Parkas: Rūmus juosia 10 ha parkas su vingiuotais takais, tiesia pagrindine alėja, Lėvens ir Krioklio upeliais.
Kaimo Istorija ir Vietovės Apylinkės
Tęsiant pasakojimą apie Kupiškio rajono kampelius, verta paminėti Kliuokmaniškį, kuris ribojasi su Panevėžio rajonu. Šis nedidelis kaimas, nors ir administraciškai padalytas per du rajonus, turi savitą istoriją ir gamtos objektų.
Banionių Akmuo
Šiame krašte yra paslaptingas valstybės saugomas gamtos objektas - Banionių akmuo. Oficialiai priklausantis Panevėžio rajonui, jis buvo rastas maždaug 1977 metais. Artojas, dirbdamas žemę, nuolat už jo užkliūdavo. Vietiniai pasakoja, kad norint jį iškasti, prireikė dešimties butelių degtinės ir galingo traktoriaus. Paaiškėjo, kad akmuo yra didžiulis - maždaug vieno kambario dydžio. Bandymai jį visiškai iškasti 1982 metais buvo nesėkmingi, net dešimčiai traktorių nepavyko. Aplink akmenį susidarė ežerėlis, tad buvo nutiestas lieptelis, kuris vėliau buvo nupūstas vėjo.
Sodyba
Kaimo Pavadinimo Kilmė
Neįprasto kaimo pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Spėjama, kad Valakų reformos metais XVI amžiuje, kai žemė buvo skirstoma kaimais, šioje vietovėje galėjo būti tokia pavardė, nuo kurios ir kilo pavadinimas.
Partizanų Kovos
Šiame krašte vyko aktyvios partizanų kovos. Šalia senosios Aleksandravičių sodybos yra paminklas iš šio krašto kilusiam partizanui Broniui Stašiui-Lapei, kuris žuvo šioje vietoje patekęs į pasalą. Netoliese gyvena jo sesuo Janina, o pusbrolis profesorius Algis Mickūnas, kilęs iš Banionių, dažnai apsilanko.
Pokario Metai ir Kolchozai
Po karo, sovietmečiu, žmonės iš vienkiemių buvo prievarta keliami į didesnes gyvenvietes. Melioracija ypač paveikė šį kraštą, sunaikindama nemažai mažų kaimų. Pasvalio rajono dalyje dabar yra tik viena Aleksandravičių sodyba, nors 1923 metais čia buvo penki ūkiai ir gyveno dvidešimt trys žmonės.
Dvarai Pasvalio Krašte
Pasvalio krašte yra nemažai dvarų, menančių praeities laikus. Štai keletas iš jų:
- Januškų palivarkas: Tai buvusios Joniškėlio dvarininkų Karpių valdos.
- Joniškėlio dvaras: Vienas stambiausių pastatų ir parko ansamblių Žiemgalos regione.
- Moliūnų dvaras: Pirmą kartą paminėtas 1568 m. Žygimanto Augusto privilegijoje Teterinui. Išlikę mažai prižiūrėti dvaro rūmai ir ūkiniai trobesiai.
- Toliūnų dvaras: Pirmą kartą paminėtas 1587 m.
- Škilinpamūšio dvaras: Priklausė vokiečių kilmės baronams Bistramams.
- Sokų dvaras: Sodybos fragmentai Mūšos upės kairiajame krante.
- Žilpamūšio dvaras: Dvaro sodybos fragmentai apie 12 km į šiaurę nuo Pasvalio.
- Pajiešmenių dvaras: Pastatai statyti XIX a. pab.-XX a. pr. Išlikusius dvaro rūmus pastatė baronas Liudvikas fon Ropas.
Gyventojų Prisiminimai
Vietiniai gyventojai prisimena, kaip sovietmečiu žmonės buvo keliami iš vienkiemių į didesnes gyvenvietes. Tai buvo daroma siekiant palengvinti valdymą ir sunaikinti nuosavybės jausmą. Tačiau nepaisant visų sunkumų, žmonės stengėsi išsaugoti savo kultūrą ir tradicijas.
Išvados
Moliūnų dvaro sodyba ir jos apylinkės yra svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Šios vietovės mena įvairius laikus, pradedant dvarų klestėjimu ir baigiant sovietmečio iššūkiais. Vietinių gyventojų prisiminimai ir pastangos išsaugoti savo paveldą yra neįkainojami. Tikimasi, kad ateityje bus skiriamas didesnis dėmesys šių vietovių priežiūrai ir išsaugojimui ateities kartoms.