Šiuolaikiniame ugdymo procese vis daugiau dėmesio skiriama bendravimo ir bendradarbiavimo svarbai. Tai skatina nagrinėti mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveiką, nes šis socialinis poreikis tiesiogiai susijęs su dvasinėmis žmogaus vertybėmis ir ugdymo kokybe.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija švietimo kokybę įvardija kaip vieną iš švietimo reformos prioritetų ir numato nemažai ugdymo modernizavimo ir švietimo kokybės kėlimo priemonių. Šis uždavinys prilyginamas efektyvumui, veiksmingumui, teisingumui, demokratijai. Švietimo reformų analitikas D. K. Adams (2005) išsako nuomonę, kad švietimo kokybės gerinimo procese privalo dalyvauti bendruomenė, turinti viešąją erdvę, skirtą dialogui, debatams, diskusijoms ir bendradarbiavimui.
Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai teigia, kad mokyklinio ugdymo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo ir mokinio konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, nuo pedagogo gebėjimo išsiaiškinti vaiko galimybes, poreikius ir jais grįsti ugdymo procesą. Teigiama, kad ugdytojai daro įtaką formuojant vaiko komunikacinę kultūrą, dvasines vertybes, požiūrį, elgesį ir savigarbą. Svarbu kurti palankią atmosferą mokykloje, kurioje mokiniai jaustųsi turintys vertę ir prasmę. Šilti mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai, pagrįsti abipuse meile, atvirumu, pagarba, išklausymu, įsijautimu, supratimu, yra mokymo ir mokymosi sėkmės pamatas.
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje dominuojantys tokie reiškiniai kaip ekonominis sunkmetis, staigus informacinių technologijų vystymasis, visuotinis susvetimėjimas, konkurencija ir psichologinė įtampa turi įtakos bendravimo ir bendradarbiavimo problemoms visuomenėje ir švietimo sistemoje. Todėl kai kurie autoriai teigia, kad mokytojo ir mokinio bendravimas nėra kokybiškas. Mokytojo ir mokinio bendravimo kokybė yra vienas iš komunikacinės kultūros bei švietimo kokybės reiškinių, todėl jį galima efektyvinti taikant bendruosius švietimo kokybės valdymo principus. Kita vertus, kaip ir daugelį kitų kultūros reiškinių, taip ir mokytojo ir vaiko komunikacinę kultūrą determinuoja įvairios aplinkybės (kontekstai), jis tampa daugialypis ir sunkiai pamatuojamas.
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti mokytojo ir mokinio santykių svarbą ir įtaką ugdymo kokybei, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir žymių švietėjų idėjomis.
Tyrimo metodologija
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų kontentanalizė, nestandartizuota mokinių ir mokytojų apklausa raštu, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Tyrime dalyvavo 45 Akmenės rajono Ventos gimnazijos mokytojai ir 124 mokiniai (tyrimo dalyvių imtis - 169 respondentai).
Hipotezė
Iškelta hipotezė pasitvirtino: žinant mokinių ir mokytojų komunikacinės kultūros būklę ugdymo institucijoje ir įvertinus jos įtaką ugdymo procesui, galima keisti mokinių ugdymo kokybę.
Tyrimo rezultatai ir analizė
Apklaustų mokinių nuomone, bendraudami su mokytojais jie tampa geresniais, o jei mokytojai su jais elgiasi gerai, tai jie stengiasi geriau mokytis. Tyrimo rezultatai atskleidė pagrindines priežastis, trukdančias konstruktyviam mokinių ir mokytojų bendravimui.
Mokinių požiūris į mokyklą ir mokytojus
Tyrimas parodė, kad mokiniams mokytojas daugiausiai yra ugdytojas (60,4%). Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų (58,2%) mano, kad mokytojas yra informacijos teikėjas. Tik penktadalis (20,9%) mokinių nurodė, kad mokytojas jiems gali būti ar yra draugas. Pasitaikė ir nuomonių (14,3%), kad mokytojas yra priešas. Vadinasi, mokinius ir mokytojus sieja daugiausia tik formalūs santykiai: mokymas, informavimas, ugdymas ir tik retesniais atvejais šie santykiai yra draugiški ir šilti.
Bendravimo kokybė
Mokiniai buvo prašomi įvertinti savo ir mokytojo tarpusavio bendravimą balais, nuo labai blogai iki labai gerai. Dauguma mokinių (42,9% mergaičių ir 34,1% berniukų) teigė, kad su mokytojais sutaria vidutiniškai: nei gerai, nei blogai. Tik 23,4% mergaičių ir 11,4% berniukų nurodė, kad su mokytojais sutaria labai gerai.
Mokytojo gebėjimas išklausyti mokinį yra labai svarbi savybė. Tyrimas parodė, kad 40,9% mergaičių ir 36,4% berniukų yra patenkinti tuo, kaip mokytojai su jais bendrauja. Tačiau 42,9% mergaičių ir 40,9% berniukų teigė, kad mokytojai kartais išklauso mokinius.
Tyrimas atskleidė, kad mokiniai yra labiau patenkinti mokytojo bendravimu tada, kai mokytojas išklauso mokinį. Pavyzdžiui, iš 37 mokinių, kuriuos mokytojas išklauso, daugiau nei pusė (51,4%) yra patenkinti tuo, kaip mokytojai su jais bendrauja. Tuo tarpu iš 11 neišklausomų mokinių, tik 2,9% yra patenkinti mokytojo bendravimu, o likę 33,3% - nepatenkinti arba patenkinti tik kartais (12,2%).
Pasitikėjimas mokytojais
Deja, neretai mokiniai bijo prieiti prie mokytojo, pasitarti, pasipasakoti. Tyrimas parodė, kad tik 18,7% mergaičių ir 18,2% berniukų teigė, kad jie kalbasi su mokytoju apie savo bėdas ir pasitiki juo. Dauguma mokinių (46,2% mergaičių ir 43,2% berniukų) atsakė, jog apie save kalbėti išvis negalėtų ar nenorėtų. Tai rodo, kad mokiniai nėra linkę būti atvirais su mokytojais ir nepasitiki jais taip, kad galėtų atsiverti ir prabilti apie savo nelaimes, išsikalbėti.
Tačiau 42,9% mergaičių ir 29,5% berniukų pripažino, kad jie norėtų turėti tokį žmogų mokykloje, su kuriuo galėtų kalbėtis apie savo bėdas. Vadinasi, mokiniams reikalingas paskatinimas ir padrąsinimas iš mokytojų, jie nori pasitikėti savo mokytojais ir draugiškai bendrauti, nori bendravimimo ne vien pamokų metu.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad mokinių ir mokytojų santykiai dažnai apsiriboja formaliu bendravimu. Mokiniai norėtų šiltesnių ir draugiškesnių santykių su mokytojais, tačiau ne visada jaučiasi saugūs atsiverti ir pasitikėti jais.
"Kaip sukurti norimus santykius arba juos pagerinti?"
XIX a. pab. - XX a. pr. švietėjų įžvalgos apie pedagoginius santykius
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Lietuvos švietėjai, kultūros veikėjai P. Višinskis, V. Kudirka, J. Šliūpas taip pat aptarė pedagoginio bendravimo ir santykių problemą. Tačiau ypač daug dėmesio pedagoginiam bendravimui skyrė Lietuvos moterys švietėjos, pedagogės, rašytojos M. Pečkauskaitė, G. Petkevičaitė - Bitė, S. Čiurlionienė - Kymantaitė.
Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana
M. Pečkauskaitė nerimavo, kad mokytojai dirba formaliai, nenuoširdžiai nesirūpina parengti vaikus gyvenimui, nenori nuoširdžiai bendrauti su jais ir nesidomi jų bendravimu ir tarpusavio santykiais mokykloje. Ją piktino ir tėvų bendravimas su vaikais: vaikas girdi iš mažens visokius piktžodžiavimus, melus, mato neapykantą, piktumą. M. Pečkauskaitė teigė, kad tokio bendravimo priežastys yra mažas dėmesys vaikų mokymui ir auklėjimui. Ji pasmerkė autoritarinę muštro pedagogiką, jos žalą dorovinei vaiko brandai, nes auklėtojas autokratas atimą iš vaiko teisę atsiskleisti. Pedagogė rekomendavo gerbti vaiką kaip žmogų, tikėti jo gerosiomis savybėmis, diegti norą būti geresniam, skatinti jo savigarbą.
Gabrielė Petkevičaitė - Bitė
G. Petkevičaitės - Bitės įsitikinimu, tautos egzistencijos pagrindas - aukštos dorovės asmenybės ugdymas. Tik būdamas aukštos vidinės kultūros, žmogus elgiasi dorai, sugeba bendrauti su kitais, tarnauti tautai, gerbia tradicijas ir kultūrą. Mokyklos uždavinys - ugdyti dorą žmogų, mokyti bendrauti su kitais ir su juo tinkamai bendrauti. Pedagogė kvietė visą Lietuvos visuomenę kurti tokias mokyklas, kuriose būtų palankios sąlygos vaiko ugdymui. Pirmiausia vaikai turi būti lavinami gimtąja kalba.
Sofija Kymantaitė - Čiurlionienė
S. Čiurlionienė kritikavo to meto mokyklą už silpną auklėjamąjį poveikį augančiam jaunimui. Ji buvo įsitikinusi, kad mokykla demoralizuoja sielą, gimdo nepasitikėjimą savimi ir kitais. Pedagogė ugdymo procesą suprato kaip mokytojo ir mokinių tarpusavio sąveiką, t.y. bendrą gyvenimą ir bendrą dvasinį augimą. Nagrinėdama pedagoginio bendravimo ir santykių klausimus, ji pirmiausia akcentavo kiekvieną vaiko individualumą ir individualų jo ugdymą. Labai gerbdama kiekvieno mokinio asmenybę S. Čiurlionienė troško, kad besikuriančioje Lietuvos mokykloje būtų puoselėjamos sąlygos vaiko prigimčiai atsiskleisti.
Šių švietėjų mintys ir idėjos pabrėžia humaniškų santykių su vaiku formavimo svarbą ir būtinybę gerbti kiekvieno vaiko individualumą.
Visuotinės kokybės vadybos principai
Visuotinės kokybės vadybos filosofija teigia, kad organizacija, taikanti visuotinės kokybės vadybos principus, nuolat tobulėja, įtraukdama į tobulinimo veiklą visus darbuotojus ir siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius. Deja, švietimo sistemoje pasigendama švietimo kokybės valdymo principų, orientuotų į ugdymo proceso dalyvių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ne tik kaip mokiniai ir mokytojai atsižvelgia į tarpusavio bendravimą, bet ir kaip patys pedagogai vertina savo turimas kompetencijas, vadybinius sugebėjimus bei požiūrį į ugdymo kokybės gerinimą. Tyrimo praktinį reikšmingumą nusako tai, kad mokymo(si) proceso ribas reikia plėsti taip, kad jis būtų orientuotas į holistinį asmenybės ugdymą. Komunikacinė kultūra ugdyme leidžia atkreipti išskirtinį dėmesį į asmenybės emocinius išgyvenimus, jo dorovines nuostatas, vertybes.
Pagal šį principą pabrėžiama mokinio ir mokytojo lygybė, kiekvieno jų vienoda vertė (Vabalas-Gudaitis, 1983). Santykis humanizmas akcentuoja žmogaus laisvę ir nepriklausomybę, siekiamybę save analizuoti, realizuoti ir tobulėti. Tyrime remtasi ir fenomenologine ugdymo teorija, kuri teigia, kad daiktai ir reiškiniai yra kintantys ir neegzistuoja be subjekto. Atmetus išankstinius bei stereotipinius sprendimus, galima objektų ir reiškinių prasmes interpretuoti išryškinant matomas ir nematomas jų ypatybes.
Svarbiausi aspektai kuriant gerus mokytojo ir mokinio santykius
- Abipusė pagarba: Gerbkite mokinio nuomonę ir jausmus, o mokinys turi gerbti mokytojo patirtį ir žinias.
- Atviras bendravimas: Būkite atviri ir nuoširdūs, skatinkite mokinius reikšti savo mintis ir jausmus.
- Empatija: Stenkitės suprasti mokinio perspektyvą ir jausmus.
- Palaikymas: Palaikykite mokinio pastangas ir skatinkite jo tobulėjimą.
- Pasitikėjimas: Kurkite pasitikėjimo atmosferą, kurioje mokinys jaustųsi saugus atsiverti ir pasidalinti savo problemomis.
- Teigiamas požiūris: Būkite optimistiški ir skatinkite mokinį tikėti savo galimybėmis.
Lentelė: Mokinių pasitenkinimas mokytojų bendravimu priklausomai nuo išklausymo
| Ar mokytojas išklauso mokinį? | Patenkinti mokytojų bendravimu | Kartais patenkinti | Nepatenkinti |
|---|---|---|---|
| Taip | 51,4% | 34,1% | 33,3% |
| Ne | 2,9% | 12,2% | 33,3% |