Kaip efektyviai ugdyti vaiko kalbą nuo pirmųjų žingsnių iki taisyklingos ir turtingos kalbos

Šiandien kalbėsime apie vieną iš svarbiausių tėvų užduočių - kaip stiprinti vaiko kalbos įgūdžius namuose. Kalbos įgūdžių stiprinimas yra svarbus procesas, kuris turėtų prasidėti kuo anksčiau. Nepaisant to, kad dauguma mūsų turi ribotai laiko, yra būdų, kaip padėti savo vaikams tobulinti kalbos įgūdžius net ir užimtame gyvenime. Įdomu?

Svarbiausi kalbos lavinimo elementai

Kasdieninis bendravimas su vaiku.
Ssmulkiosios motorikos lavinimas.
Sensorinių žaidimų naudojimas.
Kasdienio gyvenimo situacijų aprašymas. Vaikui svarbu suprasti ne tik atskirus žodžius, bet ir kaip juos naudoti teisingame kontekste.

Integruojant įvairius lavinimo metodus į vaiko kalbos įgūdžių stiprinimą, atkreipkite dėmesį į Montessori žaislus ir ankstyvojo lavinimo priemones. Montessori žaislai yra sukurti taip, kad skatintų vaiko smalsumą, savarankiškumą ir mokymąsi per patirtį. Jie padeda vaikui lavinti ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kalbos gebėjimus, nes daugelis jų reikalauja tikslumo, koordinacijos ir dėmesio. Ankstyvojo lavinimo priemonės taip pat yra itin naudingos, kai siekiame stiprinti vaiko kalbos įgūdžius nuo pat mažens. Šios priemonės gali apimti interaktyvias korteles, garsų atpažinimo žaidimus ar abėcėlės rinkinius, kurie padeda vaikui susipažinti su raidėmis ir garsais. Toks interaktyvus mokymasis skatina vaiko kalbos vystymąsi natūraliai, be spaudimo, ir leidžia jam atrasti kalbos pasaulį savo tempu.

Kūrybinės priemonės kalbos lavinimui

Mūsų patirtis rodo, kad dainavimas, deklamavimas ir skaitymas garsiai yra itin naudingi stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose. Skaitymas garsiai stiprina kalbos supratimo gebėjimus, lavina atmintį ir skatina vaikų koncentraciją. Vaikas ne tik išmoksta teisingai tarti žodžius ir tvarkingai formuluoti sakinius, bet ir supranta teksto struktūrą. Be to deklamavimo metu vaikas vysto savo emocinę raišką - nes bando perteikti eilėraštį ar pasakojimą kuo įtaigiau. Visais minėtais atvejais svarbu, kad užsiėmimai būtų smagūs ir įdomūs vaikui.

Smulkiosios motorikos lavinimas

Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai.

Spalvinimas: Vaikams patinka spalvinti, o tai puiki galimybė plėtoti tiesiogines koordinacijos įgūdžius.
Konstruktorius: Konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai.
Dėlionių dėliojimas: Dėlionių dėliojimas, lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.

Strategijos vaiko kalbos įgūdžiams stiprinti namuose

Stiprinti vaiko kalbėjimo įgūdžius namuose gali padėti kelios strategijos.

Naudokite kasdienes situacijas kaip mokymosi galimybes. Tai reiškia, jog bendrauti su vaiku kiekvieną dienos momentą: pietų metu, žaisdami ar tvarkydami kambarį.
Naudokite žaidimus lavinti kalbos įgūdžius. Ryškus pavyzdys yra "vaizdo žaidimai", tokiu būdu vaikas turi pasakyti, ką mato arba nupasakoti veiksmą.
Taisykite vaiko klaidas.
Pratimams skirta laisvalaikio praleidimo forma turėtų būti įtraukta į vaiko dienotvarkę.
Naudokite technologijas kaip papildomą įrankį mokymosi procese. Yra daugybė programų ir žaidimų, kurie skirti kalbos ugdymui.

Taip pat rekomenduojame tėvams reguliariai stebėti vaiko pažangą ir skatinti jį tobulėti. Tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už vaiko kalbos įgūdžių lavinimą. Pirmiausia, vaikas mokosi per kopijavimą - jis stebi ir atkartoja tėvų veiksmus. Todėl kasdienis aktyvus bendravimas su vaiku yra esminis dalykas jo kalbos įgūdžiams lavinti. Antra vertus, kūrybiniai metodai taip pat gali būti labai naudinga priemonę lavinant kalbą. Filmai ar knygos padeda lavinti kompleksinius kalbos įgūdžius, tokius kaip klausymo ir skaitymo suvokimą. Galiausiai, būtina pabrėžti, kad tėvų vaidmuo nėra tik teikti vaikui galimybę mokytis, bet ir stebėti jo pažangą bei skatinti ją individualiu tempu.

Tėvų vaidmuo ir individualus požiūris

Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir plėtoja savo kalbos įgūdžius skirtingu greičiu. Todėl ypač svarbus yra kantrumas ir nuoseklumas - tai padeda vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai mokantis naujo. Visa tai rodo, kad tėvų vaidmuo stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose yra neatsiejamai svarbus. Vaikystė yra svarbus laikotarpis, kai vaikai mokosi kalbos. Kalbėkite su savo vaiku taip daug, kaip tik galima, imituokite skirtingus garsus ir stebėkite jų reakcijas.

Kiekvieno amžiaus grupės atveju svarbu prisiminti, kad lavinimas yra nuolatinis procesas. Tėvų vaidmuo stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose yra neįkainojamas. Kasdienis bendravimas, kūrybinės veiklos ir individualus požiūris į vaiko pažangą - tai pagrindiniai elementai, kurie padeda mūsų vaikams tobulėti. Skatinant dialogą, skaitydami knygas, žaisdami, piešdami ir rašydami, mes ne tik laviname vaiko kalbinius gebėjimus, bet ir stipriname tarpusavio ryšį.

Kada kreiptis į specialistus?

Sunkumai vaiko smulkiosios motorikos raidoje gali atsispindėti sunku laikytis linijų piešiant ar spalvinant, iškirpti kažką, taip pat netaisyklinga rašysena. Tėvų vaidmuo vaiko kalbos raidoje yra lemiamas. Sunkumus galima pastebėti remiantis internete prieinamomis lentelėmis, tačiau geriausiai juos pastebi tėvai ir darželių auklėtojos. Vaiko kalbėjimą galima skatinti modeliuojant teisingus garsus ir žodžius. Kalbos vėlavimo požymiai gali būti tam tikrų garsų tarimo sunkumai, ribotas žodynas arba sunkumai sudarant sakinius.

Specialūs poreikiai ir lavinimo metodai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbos įgūdžių lavinimas gali skirtis priklausomai nuo vaiko individualių poreikių. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimų ar yra diagnozuotas Aspergerio sindromas, kalbos lavinimo metodai gali būti pritaikyti atsižvelgiant į šių būklių specifiką. Supratimas apie pirmuosius autizmo požymius gali padėti tėvams laiku atpažinti ir pradėti taikyti tinkamus lavinimo metodus, siekiant gerinti bendravimo ir kalbos įgūdžius. Renkantis priemones kalbos įgūdžių stiprinimui, svarbu atsižvelgti į geriausius lavinamuosius žaislus, kurie skatina vaiko mokymąsi per žaidimą. Tokie žaislai yra ne tik smagūs, bet ir padeda lavinti įvairius įgūdžius, įskaitant kalbą, motoriką ir socialinius gebėjimus.

Logopedo patarimai

Darželio „Mažųjų akademija“ logopedė-logoterapeutė Meda Bugenytė pataria, kaip lavinti vaikų kalbą namuose. Anot jos, per žaidimus, atlikdamas įvairius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingai tarti garsus.

Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio „darbinę“ aplinką. Geriausia būtų susėsti ant kėdučių prie staliuko priešais veidrodį - taip vaikas šiek tiek mažiau judės, tačiau tinka ir sutūpti ant kilimėlio. Pasiūlykite atžalėlei kartu pažaisti, nepabrėžkite, kad „dabar eisime mokytis „kalbėti“.
Pradėkite žaidimą nuo naujos, bet vaikui lengvai įveikiamos užduotėlės. Tai gali būti pratimas smulkiajai motorikai lavinti. Tarkim, suverti sagutes ant virvutės ar sudėti keletą indelių vienas į kitą. Tai suteiks vaikeliui pasitikėjimo savimi ir sužadins smalsumą. Būtinai pagirkite už konkretų darbelį: „Puikiai suvėrei sagutes.“ Nekritikuokite, jei nepavyksta. Pirmą savaitę žaiskite apie 10 min. per dieną, kitą - po 15 min. Taip ilginkite laiką iki 30 min.
Kalbėkite šiek tiek aukštesniu nei įprasta balsu ir lėčiau, pabrėžta intonacija (prašymo, nustebimo, teigimo, nepritarimo). Į tai, ką jūs pasakysite ir pateiksite neįprastai, kitaip nei vaikas pratęs girdėti, jis labiau atkreips dėmesį ir įsimins. Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma, pavyzdžiui, „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“
Visada kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais: „Ar tu nori valgyti?“, o ne: „Nori niamnia?“ Arba: „Tau skauda?“ vietoj „Tau popa?“
Skatinkite vaiko norą kartoti, tarti žodelius. Niekada nesakykite, kad ne taip pasakė, neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus taisyklingai. Pagirkite vien už norą ir pastangas. Kol vaikiukas mažas (2-3 m.), svarbiausia motyvuoti kalbėti, suteikti jam pasitikėjimo savimi, kad moka ir gali pasakyti.
Visuomet atsakykite į atžalos klausimus, net jei klausia tik pirštu ar žvilgsniu. Papildykite, patikslinkite klausimą, pavyzdžiui, „Tu klausi, kas čia?“ (palaukite pritarimo žvilgsniu, gestu ar garsu) ir atsakykite: „Čia bitė.“
Kasdien kalbėkite su vaiku, o ne vaikui. Skaitykite jam knygas. Sakydami, ką veikiate, palaukite jo atsakymo - pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias padėtis, kur mažajam reikėtų pasirinkti atsakant. Nekalbėkite su vaikais tik mažybiniais žodžiais, kai jis išaugęs iš kūdikystės.

Žaidimai ir užduotys kalbos lavinimui

"Ko trūksta?": Išdėliokite ant stalo keletą žaisliukų, paprašykite vaiko juos įsidėmėti (žaisliukus suskaičiuokite, paklauskite kuris yra pirmas, paskutinis, vidurinis). Nupieškite piešinėlių, kuriuose trūksta kokios nors svarbios detalės (kiškiui - ausies, lapei - uodegos).
"Kur pasislėpė kiškutis?": (po kilimu, ant kėdės, prie stalo ir t.

Pasakojimų kūrimas

Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų pasakojimus sunku suprasti nežinant įvykių, apie kuriuos kalbama. Iš pradžių galima mokytis apibūdinamojo pasakojimo, lyginant du daiktus. Pavyzdžiui, „Ant stalo yra bananas ir obuolys. Bananas yra pailgos formos, geltonas. Jis auga šiltuosiuose kraštuose, o obuoliai auga ir mūsų šalyje. Obuolys yra apvalus, raudonas. Bananas minkštas, o obuolys kietas.

Galima išdėlioti paveikslėlių seriją ir papasakoti juose pavaizduotą istoriją. Paskui paveikslėliai sumaišomi, o vaikas prašomas juos sudėti teisinga tvarka ir papasakoti pasakojimą. Paprašykite jums pasekti gerai žinomą pasaką, papasakoti daug kartų matytą filmuką. Jei sekasi labai sunkiai, padėkite vaikui klausimais: „Kas buvo toliau? Ką jis pamatė?

Vaikai mėgsta kurti, todėl pažaiskite žaidimą „Tęsk toliau“. Kiekvienas žaidėjas paeiliui sugalvoja 3-4 sakinius, pakreipdamas pasakojimą norima linkme ir sako „Tęsk toliau“, leisdamas pasakoti kitam žaidėjui. Pasakojimo pavyzdį turėtų pateikti tėveliai, vyresni broliai ar sesutės. Papasakokite, ką veikėte darbe, ką matėte teatre, parodoje, sužinojote skaitydami knygą.

Informacinių technologijų įtaka kalbos raidai

Turbūt gana gerai dabartinę situaciją apibūdina 2022 metais išleisto filmo pavadinimas „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“). Jeigu Jūs nuo mažens dar greičiausiai neaugote su keliais skirtingais ekranais, kurie bet kurią akimirką pasirengę parodyti būtent tai, ko norisi, o ne nuobodžią TV reklamą, savaitgaliais nesilankėte interaktyviuose muziejuose, kur viską galima paspausti ir valdyti, Jūsų nesupo iš mažų aparatėlių sklindantys keliaujančių ar toli gyvenančių artimųjų balsai, tai šiuolaikiniai vaikai jau užauga su viskuo iškart ir visur. Kur tik pasisuksi ekranai, informacija, muzika, naujienos, žaidimai, patarimai ir judesys.

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad kalbos vystymosi vėlavimo atvejų skaičius tarp vaikų didėja. Kas gali trukdyti vystytis kalbai:

Pasyvus informacijos naudojimas: nors naujos technologijos ir skaitmeninis turinys suteikia didelį informacijos kiekį, dažnai ši informacija yra pateikiama pasyviai (pvz.: video žiūrėjimas), o ne aktyviai bendraujant. Tai gali riboti vaikų kalbos vystymąsi, nes kalbos įgūdžiai dažniausiai lavinami per aktyvų bendravimą ir pokalbius su kitais žmonėmis. Žiūrėti, nereiškia mąstyti apie žiūrimą turinį.
Trumpesnis dėmesio laikotarpis: per didelė informacijos gausa, ypač iš skirtingų šaltinių, gali sukelti dėmesio fragmentaciją. Kai vaikai pratinami greitai peršokinėti nuo vienos informacijos prie kitos, jie gali turėti sunkumų išlaikant dėmesį ilgesniam pokalbiui ar gilesnei diskusijai, kas yra būtina kalbos ugdymui.
Per didelės stimuliacijos poveikis: vaikai, nuolat susiduriantys su dideliu informacijos srautu, gali patirti per didelę stimuliaciją, kas gali sukelti sunkumų susitelkiant ir apdorojant kalbą. Tai gali apsunkinti naujų žodžių ir gramatinių struktūrų įsisavinimą.
Paviršinis mokymasis: informacijos gausa gali skatinti paviršinį mokymąsi, kai vaikai greitai peržiūri informaciją, bet nesigilina į jos turinį (lyg keliautum nuo vieno video prie kito nei vieno nepažiūrėdama iki galo).

Žinoma, yra ir dar daugiau įvairių aspektų, kurie gali trukdyti vystytis kalbai apimant genetinius, kultūrinius, socialinius ar fizinius aspektus. Todėl svarbu atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai ir įvertinti pilną kontekstą. Bet ką daryti jau dabar, jeigu stebint vaiką kyla nerimas dėl jo kalbos vystymosi ar norisi nelaukiant sunkumus rodančių ženklų sąmoningai skatinti kalbos vystymąsi?

Žaidimai ir veiklos kalbos lavinimui

Istorijų kubeliai (pavyzdžiui, Rory‘s Story Cubes): ant kiekvieno kubelio yra skirtingi šeši paveikslėliai, juos išmetus galima gauti vis skirtingas istorijų galimybes.
Komiksų kūrimas ir vaidinimai: jeigu vaikui ir jums patiems patinka piešti, galite kurti įvairius komiksus bei apie juos papasakoti. Ką nupiešiau, kas vyksta, kas ką sako, kuo baigiasi. Dar geriau, jei komiksą galima suvaidinti su namuose turimų žaislų figūrėlėmis.
Paveikslėliai ir emocijos: istorijų kūrimui puikiai padeda ir įvairūs paveikslėliai, ypač abstraktūs ar netikėti, nebūtinai vaizduojantys tik vieną galimą istorijos variantą.
Pasakų kūrimas vaikščiojant ar važiuojant automobiliu: kartais tiesiog vaikščioti gali būti truputį nuobodu, tad pakvieskite vaiką kurti istorijas apie matomus daiktus, žmones, įvykius, įterpti pastebimas emocijas, naujus negirdėtus žodžius.
Kalbėjimas apie save, savo dieną, įspūdžius: kartais daug tikimės iš vaikų, užduodame klausimus apie dieną, bet viskas, ką gauname „nežinau“, „nepamenu“. Pradėkime nuo savęs - papasakokime apie savo dieną, skatinkime vaiką klausti, pasidomėti ar pasitikslinti.
Stebimo ar skaitomo turinio aptarimas: aptarkite su vaiku tai, ką matėte, skaitėte ar žaidėte - kas patiko, nepatiko, kas galėjo būti geriau, kas įsiminė, kuris veikėjas sužavėjo, o kuris sukėlė pasišlykštėjimą, kokie jausmai kilo, kokias mintis iššaukė.
Žodžių aiškinimo ir spėliojimo žaidimai (pavyzdžiui, Alias): konkurencingas žaidimas gali sukelti įtampą ir konfliktus, tad būkite drąsus keisdami taisykles.
Knygų skaitymas garsiai, tyliai, vienas kitam, žaisliukams, augintiniams ir t.t.

Dvikalbystė ir kalbos lavinimas

Šiais laikais nebestebina nei dvikalbės šeimos, nei dvikalbiai vaikai. Gyvenimas yra dinamiškas: mes daug keliaujame, bendraujame su įvairių kultūrų atstovais, sukuriame mišrias šeimas, kuriose kalbame keliomis kalbomis. Net ir viena kalba kalbantys tėvai neretai savo vaikus leidžia į dvikalbį darželį ar mokyklą. Egzistuoja nuomonė, kad vaikui svarbu gerai išmokti vieną kalbą, o tik tada imtis kitų. Juk tik tvirtas gimtosios kalbos pagrindas gali nutiesti kelią į papildomų kalbų mokymąsi. Anot jų, net suaugęs dvikalbis žmogus kartais patiria sunkumų: painioja žodžius, dažnai neteisingai taria. Be to, be galo sunku yra persijungti iš vienos kalbos į kitą. O ką jau kalbėti apie vaiką.

Vis daugiau jaunų tėvų laikosi nuomonės, kad vaikai yra ypač gabūs, todėl gali nuo mažens be vargo išmokti net ir sudėtingas užsienio kalbų konstrukcijas. Anot jų, kalbų mokymasis treniruoja smegenis ir kognityvines funkcijas. Tokie vaikai plačiau suvokia mokomąsias programas, ilgiau išlaiko dėmesį, geriau mokosi. Be to, kuo daugiau kalbų žmogus moka - tuo daugiau jo smegenyse susidaro neuronų jungčių. Moksliniai tyrimai parodė, kad vaikai, kurie vaikystėje yra skatinami mokytis ir pažinti, turi aukštesnį emocinį intelektą, platesnę pasaulėžiūrą, be to, jie labiau pasitiki savimi. Tokie vaikai supranta, kad tam, kad pasiektų rezultatą, turi stengtis ir kad jų gyvenimas priklauso tik nuo jų pačių.

Be abejo, kiekvienas atvejis yra individualus. Kiekvienas vaikas turi savo unikalius gebėjimus ir talentus. Vieniems geriau sekasi matematika ir tikslieji mokslai, kitiems - menai ir kalbos. Todėl nereikia nusiminti, jei jūsų vaikas mokosi kiek lėčiau, nei kaimynų vaikai. Galbūt jam geriau seksis matematika, o gal jis taps garsiu fiziku ir padarys atradimą, kuris pakeis žmonijos suvokimą apie pasaulį? Kiekvienas turi savo greitį ir ritmą.

Svarbu yra ne tai, keliomis kalbomis kalbėti mokote vaiką, o tai, kaip taisyklingai tai darote. Jei vaikas nuo mažens girdės neteisingą tartį ir laužytą kalbą - jis tikrai tą atkartos. Juk vaikai geriausiai mokosi per pavyzdį. Todėl, bendraudami su savo atžalomis, nemaišykite kalbų. Kalbėkite arba viena, arba kita kalba, bet taisyklingai. Jei mama yra lietuvė, o tėtis - arabas, tegul mama kalba su mažyliu lietuviškai, o tėtis - arabiškai. Jokiu būdu nesigėdykite savo gimtosios kalbos. Kitaip perduosite palikuoniui savo gėdos ir nepilnavertiškumo jausmą, kuris taps jo našta ir gyvenimo nesėkmių priežastimi. Juk norite, kad jis būtų stiprus ir pasitikėtų savimi, tiesa? Tuomet ugdykite jo savigarbą ir emocinį stabilumą. Pratinkite prie minties, kad pasaulis yra jam atviras nepriklausomai nuo to, kuria kalba jis kalba.

Kada sunerimti dėl vaiko kalbos raidos?

Kada tėvams laikas sunerimti, kad jų mažylis nekalba? Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau.

Kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai labai skiriasi. Vieni mažyliai, sulaukę dvejų metukų, taria keletą žodelių, o kiti jau kalba sakiniais. Jei vaikas pradeda kalbėti vėliau, gali būti, kad jis tiesiog vėlyvukas ir spės pasivyti savo bendraamžius. Kai kurie vaikai kas keletą dienų ištaria po naują žodį, kiti - žodžius „taupo“. Jie gali kelias savaites nieko naujo nepasakyti, o tada žodžiai pradeda lietis. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai augantys dvikalbėse šeimose. Labai svarbus kalbinis skatinimas, kurį vaikas gauna iš jį supančių žmonių - tėvų, brolių, seserų, senelių. Kūdikį kalbinantys žmonės yra svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai. Jų kalba yra dažniausiai girdima jautriausiu vaiko kalbos raidos laikotarpiu.

Ką galėtų daryti tėvai, norėdami, kad jų vaikas pradėtų anksčiau kalbėti?

Nuo pat pirmų dienų bendraudami su savo mažyliu ne tik sukursite artimus ryšius, bet ir padėsite jam sėkmingai augti ir tobulėti.
Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.
Padėkite vaikui suprasti pažįstamų daiktų pavadinimus, t. y. vienu metu rodykite ir aiškiai tarkite konkretaus daikto, žaislo pavadinimą, šeimos nario pavadinimą, įvardykite atliekamus veiksmus.
Parodykite vaikui, kad supratote jo mintį ir palydėkite tai taisyklinga kalba, pakeisdami ir išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį.
Vaikščiodami, valgydami, žaisdami kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia: „Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus“.
Vaikams patinka žiūrėti savo ir kitų šeimos narių nuotraukas. Vartydami nuotraukų albumus aiškinkite, ką vaikas veikė.
Žaiskite su lėlėmis, mašinomis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais.
Skaičiuokite su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai.
Įsiklausykite į aplinkos garsus (vėją, lietų, medžių ošimą), laukinių paukščių balsus: kar kar (varna), ga ga (gandras); automobilio (žžž), traukinio (tuku tuku) skleidžiamus garsus; naminių gyvūnų ir paukščių balsus: miau (katė), au au (šuo), mū mū (katvė), kakariekū (gaidys), kut kuda (višta).
Skambinkite, barškinkite, grokite su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais).
Paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turės rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.

Kalbos raidos etapai

Kada galima sakyti, kad vaikui nėra kalbos raidos sutrikimo?

0-1 mėn. fiksuoja žvilgsnį ties judančiu daiktu, seka barškutį iš vieno šono į kitą, girdimi gerkliniai garsai e - eche, e - rrhe.

2-3 mėn. kūdikiai pradeda vograuti (taria kelias balses kartu), čiauškėti (kartoja skiemenis): aaa, aaou, ba, de-de, gu-gu-gu, agu. Dažniausiai čiauškėjimas laikomas garsinės kalbos pradžia. Čiauškėdami mažyliai taria įvairiausius garsus, tačiau jie dar nėra tikrieji gimtosios kalbos garsai. Pamažu kūdikis pradeda reaguoti į aplinkinių kalbą, jos intonaciją. Pasuka galvytę į kalbantįjį, šypsosi.

6-10 mėn. kūdikiai mokosi suprasti kalbą. Pažindami vis daugiau juos supančių daiktų ir girdėdami jų pavadinimus, sieja daiktus su žodžiais. Mimika, gestais ir garsais atkreipia dėmesį į save ar į daiktus, prašo, reiškia emocijas. Nuo 7 mėn. vaikai pradeda mėgdžioti mamos tariamus garsus. Kasdien mėgdžioja vis daugiau ir įvairesnių gimtosios kalbos garsų.

10-12 mėn. vaikai pereina nuo čiauškėjimo prie pirmųjų prasmingai tariamų garsų. Konkrečiam objektui, veiksmui įvardyti mažyliai pradeda tarti garsų junginius, vienskiemenius žodžius, žodžių santrumpas. Vartydamas knygeles, vaikas atpažįsta ir parodo jam pažįstamus daiktus, objektus. Apie pirmąjį gimtadienį mažylis jau geba ištarti nuo kelių iki keliolikos trumpų žodžių: do reiškia duok; nio - noriu; opa - pakelk, paimk; am - valgyti ir pan.

1 m.-1 m. 6 mėn. mažyliai taria pavienius skiemenis, primenančius žodžius py, niam, au ir panašius, jungia juos į dviskiemenį žodį: mama, tete, dėde.

tags: #mokykime #vaikus #taisyklingos #vaizdingos #ir #turtingos