Atsakingas svetimo turto sugadinimas: teisinis reglamentavimas ir praktika Lietuvoje

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma turto sunaikinimu ar sugadinimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kokia atsakomybė už tai numatyta ir kokie veiksniai turi įtakos teismų sprendimams.

Turto sunaikinimo ar sugadinimo samprata

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, turto sunaikinimas - tai toks poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas, supjaustymas, suplėšymas, išpylimas, skerdimas, ištirpimas ir t. t. Sunaikintas turtas - kai netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį:

• Fiziškai sunaikinamas (sudeginamas).
• Praranda vartojamąsias savybes (maisto produktai).
• Lieka tik turto dalis (po gaisro - pamatai).
• Nors ir nepažeidžiamas - nustoja egzistuoti kaip turtas.

Turto sugadinimas - tai toks poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis tik iš dalies nuvertėja ar praranda savo naudingąsias savybes. Toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirti, Pavyzdžiui: sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys.

Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.

Nuosavo turto sunaikinimas ir sugadinimas nekvalifikuotinas pagal BK 187, 188 straipsnius, tačiau tam tikrais atvejais gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kitą BK straipsnį, pavyzdžiui, už viešosios tvarkos pažeidimą.

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai (tiesioginei ar netiesioginei). Motyvai gali būti įvairūs.

Svarbu pažymėti: Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinius padarinius, kurie nebuvo būdingi šiam veiksmui. Šis nusikaltimas gali būti kitų nusikalstamų veikų sudėtine dalimi.

Nusikaltimo sudėtis:

• Objektas: Nuosavybė.
• Dalykas: Svetimas kilnojamasis/nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai, išimti iš civilinės apyvartos. Išimtį sudaro turto sugadinimas, kuris sudaro savarankišką NV sudėtį. Pavyzdžiui: BK 280 str. - transporto priemonių, kelių sugadinimas; BK 303 str. - antspaudas; BK 127 str. - valstybinių simbolių išniekinimas.
• Objektyvioji pusė: Veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Nusikaltimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Pavyzdžiui: asmuo turi pareigą rūpintis turtu, bet nevykdo savo pareigų. Materiali nusikaltimo sudėtis. Būtinuoju požymiu yra padariniai - turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas.
• Baigtinumas: Nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe ar jis sugadinamas.

BK yra numatyti šie nusikaltimai, kurių sudėtys realizuojamos tyčia sunaikinant ar sugadinant turtą: turto prievartavimas (181 str.), viešosios tvarkos pažeidimas (284 str. 1 d.), riaušės (283 str.), teroro aktas (250 str.), eismo saugumo taisyklių pažeidimas (281 str.). Tais atvejais, kai turto sunaikinimas ar sugadinimas buvo vien tik šių nusikalstamų veikų padarymo būdas ar padarinys, veika paprastai nekvalifikuojama pagal BK 187 ar 188 straipsnį.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo

Atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo numatyta BK 188 straipsnyje.

Statistika

Elektros skirstomojo tinklo operatoriaus AB LESTO nuostoliai dėl technologinio turto vagysčių sumažėjo 39 proc., iki 415,6 tūkst. litų. Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp LESTO, TEO ir "Lietuvos geležinkelių" kartu su elektronikos supirkėjų asociacija EEPA ir antrinio perdirbimo įmonių asociacija APĮA davė teigiamų rezultatų.

Daugiausia LESTO vagysčių nuostolių priskiriama Panevėžio regionui, čia jų patirta už 93 tūkst. litų. Net 50 proc. visų dėl vagysčių patirtų nuostolių patiriama šešiuose rajonuose - Trakuose, Varėnoje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Biržuose ir Tauragėje.

Nusikaltėliai dažniau taikėsi į transformatorių aušinimo alyvą - jos vagysčių skaičius išaugo 15 proc., iki 208 atvejų. Vien per pusmetį dėl vagių padarytų pažeidimų sudegė net 42 transformatoriai.

Dėl vykdytų aktyvių prevencijos veiksmų LESTO išaiškinti elektros energijos grobstytojai turės kompensuoti 725,8 tūkst. Lt - ši suma 57 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (460,9 tūkst. Lt). Nustatytų neteisėto vartojimo atvejų skaičius išaugo 20 proc., nuo 294 vnt. iki 352 vnt.

LESTO nuostoliai dėl technologinio turto vagysčių:

Dažniausiai vagiami objektai:

Išaiškinti neteisėto vartojimo atvejai:

Bendradarbiavimas:

Lietuvos žemėlapis su savivaldybėmis

Draudimo aspektai

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.

tags: #ank #samoningas #svetimo #turto #sugadinimas