Vis sparčiau didėjant gamtos išteklių naudojimui, neišvengiamai didėja neigiamas žmogaus poveikis aplinkai ir sparčiai auga aplinkos teršimas. Naudojant visus gamtos išteklius daroma nemaža žala aplinkai.
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius yra valstybinių gamtos išteklių nuosavybės realizavimo forma.
Gamtos ištekliai ir jų naudojimas
Santykiniais pastoviais gamtos ištekliais yra laikomi tokie ištekliai, kuriuos naudojant jų bendras kiekis beveik nekinta, tačiau didėjant aplinkos užterštumui prastėja šių išteklių kokybė. Šių išteklių neįmanoma pakeisti kitais ištekliais. Tai yra oras, vanduo, dirvožemis ir pan. Dažnai santykiniais pastovūs ištekliai yra priskiriami atsikuriančių gamtos išteklių grupei, nes sumažinus aplinkos taršą šių išteklių kokybė pagerėja.
Išteklių išgavimas ir jų panaudojimas remiasi į kelias svarbias problemas - kaip juos išgauti kuo pigiau tuo pačiu nedarant žalos aplinkai. Nors šių laikų technika, eksploatavimo, gavybos ir apdorojimo metodai yra tobulinami, didelė dalis pasaulio šalių, pirmaujančių gamtos išteklių gavyboje, gamtos išteklius švaisto nerūpestingai.
Mokesčiai už gamtos išteklius Lietuvoje
Vadovaujantis 1991 03 21 Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie išgauna gamtos išteklius ir kuriems reikalingas gamtos išteklių naudojimo leidimas, moka mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Mokesčiai už gamtos išteklius mokami atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento nustatytus limitus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys gamtos išteklius, pirmus tris ketvirčius moka po ketvirtadalį metinės mokesčių sumos pagal nustatytus limitus arba planuojamą išgauti gamtos išteklių dalį. Metų pabaigoje mokesčių mokėtojai atlieka skaičiavimus pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1 dienos pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai.
Mokestį apskaičiuoja pats gamtinių išteklių naudotojas ir moka avansu lygiomis dalimis metinių mokesčių sumos. Mokestis įskaitomas į biudžetą, ekonominės sankcijos mokamos iš likutinio pelno į valstybinį gamtos apsaugos fondą. Šio mokesčio įstatymas priimtas 1992m. spalio 7d. Nr.
Bazinis mokesčio tarifas - 20% išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau negu LR Vyriausybės nustatyta kontrolinė kaina. Nuo 1996 metų liepos 1 dienos mokestis mokamas avansu lygiomis metinės mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal numatomą išgauti naftos ir dujų kiekį, dalimis kas ketvirtį ir kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautos naftos ir dujų kiekį ir iki vasario 1 dienos metinis apskaičiavimas pateikiamas valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai.
Lietuvos gamtos ištekliai
Lietuvos žemėje yra daug įvairių molių, kurie susikaupė per ilgus periodus. Statybos parūpinamos savo gamybos plytomis, čerpėmis, keramzitu. Dar vienas svarbus, didžiuliais kiekiais naudojamas gamtos turtas - žvyras. Labai svarbi Lietuvos gamtinių išteklių rūšis tai miškų augmenija. Jie užima beveik trečdalį šalies teritorijos. Atsodinami miškai sudaro vos kelis procentus visų miškų. Didelė dalis medienos yra išvežama i užsienį.
Valstybė pati parceliuoja savo turtą. Per pigiai parduoda. Aišku, verslininkai nori uždirbti, bet ar ne per didelis jų pelno ir žemės gelmių mokesčio skirtumas? Bet yra kaip yra.
Miško vertę puikiai suvokia ir Jungtinės Karalystės visuomenė. Iškilus sunkumams, šioje šalyje buvo parengtas panašus į Lietuvos biudžeto skylių kamšymo planas, o tarp įvairių priemonių numatytas ir miškų privatizavimas. Tačiau britų visuomenė pasirodė esanti pilietiška, o žiniasklaida itin audringai reagavo ir plačiai informavo visuomenę apie miškų išsaugojimo kampaniją. Pagaliau premjeras buvo priverstas atšaukti jo paties pristatytą miškų privatizacijos idėją...
Kelių fondas
Siekiant sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir modernizuoti, bei funkcionavimui užtikrinti įsteigtas LR kelių fondas.
Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) apskaičiuoja ir perveda į iždo sąskaitą “Kelių fondas ir jo atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)” patys mokėtojai kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos:
- įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir jų neturinčios, taip pat juridiniai asmenys, kurie verčiasi nekomercine veikla, bet gauna pajamų iš ūkinės - komercinės veiklos (išskyrus tuos, kurie verčiasi prekybine veikla, dujų realizavimu ir bankus), - 0,5 proc.
- įmonė, kurios verčiasi dujų realizavimu, - 0,1 proc.
- bankai - 1 proc.
- prekybos įmonės - 0,3 proc.
Įmonės ir asmenys, kurių pajamos (įplaukos) iš prekybinės veiklos (iš jos - ir viešojo maitinimo) sudaro daugiau kaip 50 proc. Visų realizavimo pajamų (įplaukų), moka 0,3 proc.; mažiau kaip 50 proc. - žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įįmonės, jeigu pajamos už realizuotą produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 proc. - kūrybinės sąjungos, jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50proc. - įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc.
Kiti mokesčiai
Transporto priemonių savininkų metinio mokesčio mokėjimą už naudojimąsi keliais kontroliuoja susisiekimo ministerija. Mokestį moka krovininių transporto priemonių savininkai ir specialių transporto priemonių savininkai.
Metinio mokesčio tarifas transporto priemonių savininkams už naudojimąsi keliais krovininėms transporto priemonėms priklauso nuo bendrosios masės ir svyruoja nuo 100 iki 1000 Lt. Mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą LR teritorijoje mokamas kiekvieną kartą įvažiavus į šią teritoriją LR muitinės įstaigose. Mokestis neimamas už transporto priemones, vežančias labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntas.
Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fiziniai ,cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčių tarifai nustatomi už kiekvieną teršalų toną.
Transporto priemonės su veikiančiais neutralizatoriais neapmokestinamos. Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šių mokesčių mokėtojai.
Žemės mokestis
Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal 1992metų birželio 25 d. Nr. I- 2675 LR žemės mokesčio įstatymą. Šio mokesčio objektas yra privati žemė, o mokėtojai - jos savininkai.
Žemės mokesčio tarifas - 11,5% žemės kainos. Apskaičiuojant žemės mokestį žemės kainai taikomi koeficientai.
Mokesčio lengvatas už apsauginių miškų gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę, už istorijos ir kultūros paminklų žemę nustato LR Vyriausybė.
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos atitinkamos tarnybos pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai ir juridiniams asmenims iki balandžio 1d. ir rugsėjo 1d.
Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.
Fiziniams asmenims žemės mokesčio sumas apskaičiuoja mokesčių inspekcija ir paštu išsiuntinėja mokėtojams pajamų deklaracijas bei mokėjimo kvitus.
Nuo žemės mokesčio atleidžiami I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai jų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Šiems asmenims priklausančios žemės sklypo dydis turi neviršyti savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.
Šio mokesčio nutarimas priimtas 1993m. rugpjūčio 3d. Nr. 602 ir jo vėlesni pakeitimai bei papildymai ir LR žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas 1998m. kovo 24d. Nr.
Žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomavę valstybei priklausančios žemės ar vandens telkinį. Pasibaigus valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčiai žemės nuomos mokestis nemokamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties nutraukimo. Sutartis tarp nuomininko (naudotojo) ir nuomotojo yra pagrindas mokėti žemės nuomos mokestį.
tags: #mokestis #uz #valstybinius #gamtos #turtus