Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra tiesioginis mokestis, imamas nuo nekilnojamojo turto savininkų - tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Šis mokestis taikomas pastatams, statiniams, taip pat ir žemės sklypams, jei šalyje nėra atskiro žemės mokesčio. Lietuvoje kasmet NT mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tačiau Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų apie 500 tūkst. gyventojų.
Kam tenka mokėti nekilnojamojo turto mokestį?
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau, nustatant, ar už turtą reikia mokėti mokestį, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį.
Apmokestinamas turtas:
- Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos).
- Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija nustatytas ribas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.
Neapmokestinamas turtas:
- Faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama sutartis.
- Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
- Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės.
- NT, esantis kapinių teritorijoje.
- Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
- Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
- Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
Kaip apskaičiuojama nekilnojamojo turto mokestinė vertė?
Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei.
Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras, taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Mokestinę savo nekilnojamojo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį.
Turėkite omenyje, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Fiziniams asmenims taikomi progresiniai tarifai:
- 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
- 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
- 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.
Savivaldybės gali nustatyti ir kelis diferencijuotus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto paskirtį, techninės priežiūros būklę, buvimo vietą, t. p. mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį).
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:
- 0,7 proc. tarifas: viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams (patalpoms) ir pastatams (patalpoms), naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje tenkinti.
- 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį, faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, ir statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų.
Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Pavyzdys, kaip apskaičiuoti mokestį:
Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR. Turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus). Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai:
- 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
- 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
- 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.
Kitokie mokesčio tarifai nustatyti asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia.
Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Kaip ir kada reikia sumokėti nekilnojamojo turto mokestį?
Mokestį fiziniai asmenys nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) - po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir rugsėjo 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).
Svarbūs patarimai ir rekomendacijos
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę.
- Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
- Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
- Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį.
- Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.
Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą?
Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį?
Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
Kur rasti tikslią savo NT vertę?
Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą?
Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje?
Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo?
Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.
Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.
Nauja redakcija Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
- neviršijančiai 50 000 eurų, bus taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.
Šis įstatymas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas.
Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų.
Pagrindinės sąvokos
- Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniam gyvenamojo pastato (patalpų) poreikių tenkinimui.
tags: #mokestis #uz #nekilnojama #turta