Daugiabučių Sienų Renovacija: Viskas, Ką Turite Žinoti

Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos, neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Viena iš pagrindinių priemonių - daugiabučio sienų renovacija.

Priežasčių renovuoti pastato fasadą, įskaitant sienų, stogo apšiltinimą ar langų keitimą, yra tikrai daug, tačiau galima išskirti pagrindines tris:

• Šiluminės energijos pralaidumo sumažinimas: Daugiabutis iš išorės yra apdengiamas nauju termoizoliaciniu sluoksniu, o tai leidžia gerokai sumažinti šildymo sąskaitas.
• Sienų erozijos stabdymas: Būsto išorėje yra montuojama nauja sienų apdaila, kuri apsaugo pastatą nuo išorės poveikio - lietaus, sniego ar saulės spindulių, taip prailginant jo tarnavimo trukmę.
• Pastato estetinės išvaizdos pagerinimas: Atnaujinant daugiabutį, pastatas ne tik tampa energiškai efektyvesnis, bet ir vizualiai patrauklesnis, o parduoti ar išnuomoti butą renovuotame pastate yra gerokai lengviau.

Sienų Tipai ir Jų Remontas

Senesnės statybos daugiabučiai Lietuvoje gali turėti:

• Gelžbetonines sienas (tokių pastatų, statytų tarybiniais metais yra bene daugiausia)
• Mūrines sienas
• Monolitines sienas

Pagal statybinius normatyvus:

• Gelžbetoninius pastatus reikia kapitaliai remontuoti kas 25 metus
• Monolitinius - kas 50 metų
• Mūrinius - kas 75 metus

Sienų Šiltinimo Būdai

Kalbant apie sienų šiltinimą, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad yra du sienų šiltinimo būdai:

• Vėdinamos sienos: Tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą.
• Tinkuojamos sienos: Šilumos izoliacija tvirtinama tiesiogiai prie sienos ir padengiama tinku.

Vėdinamo fasado schema

Vėdinamos Sienos

Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro.

Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos - jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio.

Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universalias akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių.

Tarp karkaso elementų sumontuokite šilumos izoliaciją universalias akmens vatos plokštes ir nedegias apsaugos nuo vėjo plokštes arba naudokite vieno sluoksnio sprendimą su tam skirtomis akmens vatos plokštėmis.

Dviejų lygių karkaso principu įrengiamoje sistemoje šilumos izoliaciją įrengiame iš dviejų sluoksnių - apatiniam sluoksniui naudojamenedegias universalias akmens vatos plokštes, o ant jų įrengiame apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių arba iš vieno sluoksnio naudojant tam pritaikytas akmens vatos plokštes, pvz.

Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui, reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus.

Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės.

Ant universalaus akmens vatos sluoksnio įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš priešvėjinės akmens vatos. Tada užsandarinamos apsaugos nuo vėjo plokščių sandūros ir pastato kampai bei angokraščiai naudojant siūlių sandarinimo juostas juostas.

Laikanti sienos konstrukcija: blokai, plytos, betonas ir pan. Mediniai daugiabučiai taip pat gali turėti vėdinamą fasadą, tik apdailai dažniausiai naudojamos ne aukšto tankumo plokštės, o vidutinio tankumo cementinės dailylentės arba plokštelės.

Karkasas (gali būti medinis arba cinkuoto plieno). Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas.

Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija.

Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti.

Palyginti su tinkuojamais, vėdinami fasadai yra brangesni maždaug ketvirtadaliu. Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų kartu su rangovais išsirinkti karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą bandyti piginti karkaso sąskaita, o tai vėliau taps remontų priežastimi.

Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasai. Reikėtų žinoti, kad aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamojo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacinas medžiagas bei apdailos plokštes. Kadangi karkasas yra viena pagrindinių vėdinamo fasado dalimi, jis turi būti montuojamas atsakingai ir kruopščiai. Taip pat reiktų nepamiršti, kad šilumos izoliacija turi priglusti prie sienos paviršiaus. Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis. Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos.

Fasado Plokštės

Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų. Apsauga nuo išorės poveikio. Populiariausių fasado apdailos medžiagų atsparumas mechaniniam poveikiui.

Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų.

Aukšto slėgio celiuliozės laminato (kitaip - HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams.

Standarntinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus. Visi dažyti paviršiai padengti apsaugine plėvele. Kompozicinė medžiaga, naudojama plokščių gamybai, yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija. Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Jos gali būti tiek standartinių, tiek ir nestandartinių atspalvių, nes aliuminis palyginti lengvai ir paprastai dažomas. Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai. reiktų žinoti, kad tokio tipo plokštės yra lengvesnė ir tvirtesnė pastatų fasado apdailos medžiaga, lyginant su kitomis, esančiomis rinkoje todėl saugiai galima sumažinti tvirtinimo sistemos išlaidas. Aliumininė plokštė yra atspari atmosferos reiškiniams, todėl gali būti montuojama esant bet kokiam orui. Montavimo darbai nesudėtingi.

Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku - iki 80 metų.

Svarbūs Aspektai Renovuojant Sienas

• Statybos leidimas: Kai norite atnaujinti / renovuoti daugiabutį namą, būtina gauti statybos leidimą.
• ESO įrenginiai: Paslauga skirta klientams renovuojantiems daugiabučius namus, kuomet darbų atlikimui trukdo ESO elektros spintos, įmontuotos prie pastato sienų.
• Šilumos izoliacija: Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis.
• Sandarumas: Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norim efekto apšiltinimas neduos.
• Vėdinimas: Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei.
• Specialistų rekomendacijos: Besirenkant medžiagas, kuriomis bus apšiltinamas daugiabutis, būtina įsiklausyti specialistų rekomendacijų, nes kiekvieno daugiabučio apšiltinimas yra individualus.
• Pelėsis: Pelėsis gali susidaryti tik ant šaltos sienos, todėl, jeigu renovacija yra atlikta tvarkingai ir buvo apšiltintos visos daugiabučio sienos, stogas bei pakeisti langai, sienos bus šiltos ir viduje pelėsis kauptis nepradės.

ESO Įrenginių Atitraukimas

Dažnai projektuotojai, kurie ruošia projektą ir pateikia jį statybos leidimui gauti, pamiršta įtraukti techninius sprendinius dėl ESO elektros įrenginių atitraukimo ar apsaugojimo. Dėl šios priežasties statybos leidimo gavimas užtrunka, nes reikia papildomų pakeitimų projektui.

Jei klientui reikia atitraukti ESO įrenginius nuo sienos, elektros dalies projektą reikės parengti po statybos leidimo gavimo ir keliant namo renovacijos projektą į IS Infostatyba įrašyti pastabą: „Elektros spintos atitraukimas bus sprendžiamas atskiru projektu, vadovaujantis AB ESO nustatytomis bendrinėmis sąlygomis.

Pateikite projektą derinimui: Jūsų pasirinktam projektuotojui parengus projektą, pateikite projektą Bendrovei derinimui. Pateikiant būtina nurodyti priskirtą investicinį numerį.

Sudarykite sutartį darbų atlikimui: Bendrovė suderinusi Jūsų projektuotojo pateiktą projektą per 5 d. d., pateiks sutartį darbų atlikimui. Jei darbus vykdys ESO, jie bus pradedami po apmokėjimo už paslaugą.

Klaidų Vengimas ir Efektyvumas

Pastatų šiltinimo darbai pradedami turint konkrečius tikslus, tačiau, kaip rodo praktika, apšiltinant fasadus, nesvarbu, kuri sistema buvo pasirinkta - tinkuojama ar vėdinama - klaidų vis dar pasitaiko. Yra nustatyta, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarias pastato konstrukcijas. Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norim efekto apšiltinimas neduos.

Kadangi pastato siena nuolat patirs išorės veiksnių poveikius, reikia tinkamai sudėlioti pastato vėjo, garo ir termoizoliacija. Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei.

Kurios priemonės yra būtinos?

Daugiausia šilumos energijos daugiabutis praranda pro sienas (24 proc.), pro langus ir duris (33 proc.), pro stogą (7 proc.), grindis (5 proc.) ir pro vėdinimo šachtas (31 proc.).

Pirmoji priemonė - lauko sienų apšiltinimas. Jos yra apšiltinamos iš lauko pusės, uždedant ant sienų šilumai mažai laidžios medžiagos, tokios kaip mineralinė vata arba putų polistirolas ir užtinkuojant arba uždengiant specialios dangos lakštais. Kokybiškai atliktas sienų apšiltinimas padidina lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra prie sienos padidėja net 3-5 laipsniais.

Taip pat, kadangi daugelis gyvenamųjų namų vis dar turi prastos kokybės langus ir balkonų duris, pro juos į patalpas patenka daug šalto oro. Per nesandarius langų plyšius galima prarasti daug šilumos. Svarbu paminėti, kad rekomenduojama langus įsirengti su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema.

Kita priemonė - balkonų ar lodžijų stiklinimas ne tik mažina šalto oro skverbimąsi į butą, bet ir gerina garso izoliaciją. Tuo tarpu apšiltinus stogą, galima sutaupyti šilumos, o didelius pokyčius pajustų viršutinių aukštų gyventojai - žiemą būtų šilčiau, o vasarą netektų kankintis dėl per didelio karščio.

Ne ką mažiau svarbu yra apšiltinti ir pastato pamatus bei rūsio perdangą, nes kartu su atmosferos ir grunto drėgme į daugiabučio rūsį skverbiasi šaltis, taip pat atsiranda ir kitos problemos, pavyzdžiui pelėsis.

Vis dėlto, stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus, reikia nepamiršti apšiltinti vidinę balkono sieną. Balkonas yra nešildoma patalpa, todėl jeigu langai jame uždaryti, problemų kilti neturėtų. Tačiau norint kambaryje turėti gaivaus oro, langus dažnai tenka atidaryti. Tokiu atveju balkono temperatūra gali ir susilyginti su lauko temperatūra, o ant balkono sienos gali pradėti kauptis pelėsis. Dėl to, apšiltinti šią sieną yra itin svarbu.

Mediniai Daugiabučiai

Mediniai daugiabučiai - tylūs mūsų miestų liudininkai, menantys praeitį ir išsaugantys savitą architektūrinį veidą. Tačiau kartu jie dažnai slepia ir kitą realybę: šalti kambariai, pelėsio pažeistos sienos, didžiulės sąskaitos už šildymą. Ar tokį namą dar įmanoma prikelti naujam gyvenimui?

Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis dar stovi nemažai medinių daugiabučių, kurie yra tarpukario ar pokario laikotarpio statiniai, menantys šalies istoriją. Tačiau tokių namų gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis ir natūraliai pradeda svarstyti - ar tokį pastatą apskritai įmanoma renovuoti? Vis tik dalis medinių daugiabučių yra avarinės ar blogos techninės būklės, todėl prieš modernizaciją būtina įvertinti visą konstrukciją, pamatus, laikančiąsias sienas.

Tačiau dažniausiai pokyčiai yra įmanomi. O tai - labai gera naujiena, mat seni mediniai daugiabučiai yra gana problematiški. Pavyzdžiui, jie praktiškai neturi termoizoliacijos - žiemą juose šalta, o šiluma greitai išeina per sienas, stogą ir grindis. Jokie darbai renovacijos metu neatliekami padrikai bei skubotai. Prieš pradedant modernizaciją atliekama ekspertizė, kurios metu nusprendžiama, kurias pastato dalis būtina sustiprinti ar pakeisti.

Šiuolaikinės specialios technologijos leidžia apšiltinti medines sienas taip, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas, tačiau ženkliai pagerėtų šilumos izoliacija. Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad renovacijos metu pakeičiami vamzdynai, elektros instaliacija, įrengiama moderni ventiliacija. Atnaujinti mediniai daugiabučiai tampa energetiškai efektyvūs - šildymo išlaidos sumažėja kelis kartus. Renovacija pašalina pelėsį, drėgmę ir skersvėjus, užtikrina geresnį mikroklimatą.

Net ir senas, bet modernizuotas medinis daugiabutis tampa patrauklus pirkėjams ar nuomininkams. Pasitelkus tinkamus sprendimus, namo medinė architektūra išsaugoma, o kartais net paryškinama. Mediniai daugiabučiai - svarbi mūsų miestų istorijos ir architektūros dalis. Nors jų modernizacija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, specialistai įsitikinę: tinkamai parengus projektą, pasirinkus patyrusius rangovus ir pasinaudojus valstybės parama, tokie pastatai gali sėkmingai atgyti.

Daugiabučių Renovacija Lietuvoje: Statistika ir Perspektyvos

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę.

Šiuo metu Lietuvoje renovuoti 3197 daugiabučiai, ty, 8,9 proc. visų senųjų daugiabučių. Daugiausiai daugiabučių renovuota Birštone, Druskininkuose, Ignalinoje. Toliau - Palanga, Molėtai. Didžiųjų Lietuvos miestų lyderių sąraše nematome.

Štai keletas įdomių faktų apie renovaciją Lietuvoje:

• Iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priėmė paraiškas daugiabučiams atnaujinti.
• Apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs.
• Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus.

Žemiau pateikta lentelė iliustruoja energijos nuostolius per skirtingas daugiabučio dalis:

Ši informacija padės jums geriau suprasti, kur investuoti renovacijos metu, kad pasiektumėte didžiausią energinį efektyvumą.

Viename iš seminarų Lietuvos energetikos instituto ekspertas dr. Ramūnas Gatautis ironizavo, kad Lietuvoje daugeliu atvejų vykdoma eksperimentinė dalinė daugiabučių šiltinimo akcija. Jo nuomone, daugiabučio renovacija - didelė investicija, todėl turėtų būti visapusiška, kokybiška ir ilgaamžė.

KTU studentams dėstę kviestiniai architektai urbanistai Martynas Marozas ir Johanas de Wachteris iš Nyderlandų jau prieš kelis metus kalbėjo, jog „renovacija neturėtų būti vien fasadų tinkavimas ir dažymas persikine spalva, paverčiant namą šiek tiek „linksmesniu". Renovacija turėtų būti suprantama kaip gyvenimo kokybės pokyčiai - pirmiausia namo gyventojų, paskui bendruomenės, miesto. Modernizavimą reiktų pradėti nuo susitarimo su gyventojais, po to namo ir aplinkos, kvartalo sutvarkymo. Tiesa, jau kalbama apie kvartalinę renovaciją, jos užuomazgų yra mažesniuose miestuose. Atsiranda vis daugiau pavienių namų kompleksinės ar kapitalinės renovacijos projektų.

tags: #kuom #renovuojami #daugiabuciu #sienos