Mokesčiai žemės ūkio subjektams Lietuvoje

Žemės ūkis Lietuvoje yra svarbi ekonomikos šaka, kuriai taikoma specifinė mokesčių sistema. Ši sistema apima įvairius mokesčius, lengvatas ir reguliavimo mechanizmus, skirtus skatinti žemės ūkio veiklą ir užtikrinti jos tvarumą. Straipsnyje aptariami pagrindiniai mokesčiai, tenkantys žemės ūkio subjektams, taip pat lengvatos ir naujausi pakeitimai, įsigalioję 2026 metais.

Žemės mokestis

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei.

Žemės mokesčio pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso Lietuvos teritorijoje esanti privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.

Žemės mokesčio mokėjimo terminai

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.

Žemės mokesčio mokėjimo būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą, žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu: naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis, tokiomis kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
• Apmokant žemės mokestį paštu: užpildant ir išsiunčiant mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
• Per banko skyrius: tiesiogiai banko skyriuje.
• Alternatyvūs metodai: kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui, įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.

• Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
• Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus.
• Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
• Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams.
• Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė padauginta iš koeficiento 0,35. Kitaip tariant, mokestis skaičiuojamas nuo gerokai mažesnės vertės nei rinkos kaina ir ši lengvata neturi galiojimo datos pabaigos. Mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, 2015-2017 m. negali viršyti 0,29 Eur už vieną arą. Žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Nuo 2026 m. žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai tenka susidurti su reikšmingais mokesčių ir apskaitos pokyčiais. Patikslintas žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintus atskirus progresinius 15 ir 20 proc. GPM tarifus nutarta taikyti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Individualios veiklos apmokestinimas: didesnis GPM tarifas, kredito formulių pokyčiai, informavimo apie veiklos pradžią pokyčiai. Taip pat VMI informavo, kad nuo 2026 m. žemės ūkio veiklos ir tokioje veikloje naudojamo turto pardavimo pajamoms, priskiriamoms individualios veiklos pajamoms, taikomi atskiri progresiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai, įvedamas specialus pajamų mokesčio kreditas, o šios pajamos neįskaičiuojamos į bendrąsias metines pajamas, apmokestinamas 20, 25 ir 32 proc. tarifais.

Taikomas 5% individualios veiklos mokesčių tarifas (kaip kirpėjoms ir kt. veikloms, kurios nepriskiriamos laisvosioms profesijoms.

Pajamų priskyrimas pajamoms iš žemės ūkio veiklos

Pajamos iš žemės ūkio veiklos, tai pajamos:

• iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
• pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo;
• pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Kol nėra prievolės registruotis PVM mokėtoju, ūkininkams taikoma kompensacinio PVM tarifo schema - kompensacinis PVM tarifas yra 6%. Tarkime, ūkininkas pardavė derlių už 80.000 Eur. Kadangi jis nėra PVM mokėtojas, sąskaitą už ūkininką išrašo perdirbėjas taikydamas 6% kompensacinį tarifą (80.000 x 6 lygu 4.800 Eur). Ši suma ūkininkui sumokama kaip kompensacija. Taigi, dalis anksčiau ūkininko perkant prekes, įrangą ir pan.

Svarbu paminėti, kad VMI yra pateikusi 2 PVMĮ įstatymo straipsnių komentarų pakeitimus:

• PVMĮ 97 ir 98 str. komentaro pakeitimą, kuriuo keičiamos ir papildomos nuostatos dėl ūkininkų registracijos kompensacinio PVM tarifo schemai.
• PVMĮ 99 str. komentaro pakeitimą, kuriame pateikiami ūkininko apskaitos žurnalo pavyzdžiai su detaliais reikalavimais, kai taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, nurodyta, kad FR0617K ataskaitų teikimas galima tik per elektroninio deklaravimo sistemą, bei nurodytos išimtys, kada FR0617K formos nėra privaloma pateikti.

Akcizai

Asmenys, besiverčiantys žemės ūkio produktų gamyba, bei asmenys, kurie vykdo energinių produktų prekybos veiklą, turi teisę įsigyti / tiekti gazolius (dyzeliną), paženklintus vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, taikant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnyje 3 dalyje nustatytą akcizų lengvatą - taikant 85 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 25 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą. Gazoliams, kuriems netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litų produkto.

Lengvatinio akcizų tarifo taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja:

• Gazolių, žemės ūkio veiklos subjektams ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667;
• Leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-131;
• Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99

Žemės ūkio produktų gamybai skirto kuro žymėjimo tvarką reglamentuoja: Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279.

Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas lengvatinis 21 Eur už 1 000 l.

Kelių mokestis

Nuo liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įrašytas 21 krašto kelių ruožas, praneša įmonė „Via Lietuva“. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau netaikomas.

Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Nuo liepos 1 d. bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.

Nuo liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas papildytas 21 krašto keliu, todėl M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį ne tik už naudojimąsi magistraliniais kelias (pažymėti A1-A18, A20), bet ir 21 krašto keliu. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams nesikeičia niekas - jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.

Visas kelių, kuriais važiuojant M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis privalo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis (vinjetė), sąrašas:

1. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (10,00-91,00 km; 103,00-304,00 km);
2. A2 Vilnius-Panevėžys (12,00-132,55 km);
3. A3 Vilnius-Minskas (6,65-32,91 km);
4. A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (15,57-133,91 km);
5. A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (7,60-96,74 km);
6. A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (5,95-66,80 km; 72,44-185,24 km);
7. A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (2,50-41,92 km);
8. A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (7,50-87,86 km);
9. A9 Panevėžys-Šiauliai (5,00-75,29 km);
10. A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga (4,57-66,10 km);
11. A11 Šiauliai-Palanga (2,65-146,52 km);
12. A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (0-49,74 km; 59,49-151,82 km; 155,80-185,97 km);
13. A13 Klaipėda-Liepoja (11,00-43,83 km);
14. A14 Vilnius-Utena (10,66-95,66 km);
15. A15 Vilnius-Lyda (10,78-48,83 km);
16. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (15,56-135,42 km);
17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0-22,24 km);
18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0-17,13 km);
19. A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02-7,64 km);
20. 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai (16,3-162,869 km);
21. 107 Trakai-Vievis (0-17,498 km);
22. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (0-53,281 km);
23. 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (0-106,175 km);
24. 125 Biržai-Raubonys (0-19,893 km);
25. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (0-44,187 km);
26. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (0-80,798 km);
27. 130 Kaunas-Prienai-Alytus (5,82-60,146 km);
28. 131 Alytus-Simnas-Kalvarija (2,48-57,029 km);
29. 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai (2,623-43,79 km);
30. 135 Lazdijai-Akmeniai (0-9,259 km);
31. 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (0-57,828 km);
32. 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (5,84-61,067 km);
33. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė (0-45,136 km);
34. 146 Raseiniai-Šilinė (0-34,92 km);
35. 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (0,029-67,221 km);
36. 163 Ežerė-Mažeikiai (0-9,209 km);
37. 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (0-142,011 km);
38. 166 Plungė-Vėžaičiai (0-36,306 km);
39. 190 Biržai-Germaniškis (0-21,616 km);
40. 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (0-53,409 km).

Išimtys, kam nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio

Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi keliais važiuojant:

1. Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
2. savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis;
3. specialiai asmenims su negalia vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis;
4. sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5. švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
6. transporto priemonėmis, naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti;
7. užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
8. krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis;
9. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis;
10. grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais (nuo 2023-07-01 iki 2025-12-31).

Ar žemės ūkio veiklos subjektai turės mokėti kelių naudotojo mokestį?

Nuo liepos 1 d. praplėstas tik mokamų kelių sąrašas, t. y. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 krašto keliu. Kitos nuostatos nepakeistos.

Transporto priemonėms iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas yra žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

Kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas:

• verčiasi žemdirbyste;
• jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų;
• važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.

Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos

Ūkininkams, kurie yra GPM mokėtojai ir jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ir didesnis, įmokos skaičiuojamos nuo ne didesnės kai praėjusių metų 7 vidutinių darbo užmokesčių sumos (5.188,40 Eur.).

Jeigu ūkininkas neteikia GPM deklaracijos ir nedeklaruoja žemės ūkio veiklos pajamų, VSD įmokos apskaičiuojamos nuo 12 MMA per metus.

Jeigu ūkininko ūkio dydis yra mažesnis negu 4 EDV (ūkio ekonominis dydis), valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikalaujama. Valdos ekonominių dydžių skaičiavimo metodika sudėtinga. Keturi EDV yra maždaug 10 ha. 9% dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas reikia mokėti nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Svarbu, kad nuo 2026-01-01 įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2026-07-01 užtikrinama, kad ūkininkai, gaunantys ES kompensacijas ir kitas neapmokestinamas pajamas, bet negaunantys pakankamai apmokestinamų pajamų (mažiau nei 12 MMA per metus), galėtų kaupti pensijų stažą ir įgyti teisę į senatvės pensiją. Ūkininkams ketinama suteikti teisę pasirinkti skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo 90% ne tik apmokestinamų, bet ir tam tikrų neapmokestinamų pajamų (ES tiesioginės išmokos, kompensacijos) sumos, bet ne daugiau kaip 12 MMA.

Kiti mokesčiai

Nekilnojamojo turto mokestis: naujų progresinių NT mokesčio tarifų įvedimas, papildomai apmokestinamas komercinis turtas, dažnesnis masinis turto vertinimas.

Nauji mokesčiai: „cukraus” mokestis ir saugumo mokestis draudimo įmokoms su tam tikromis išimtimis.

Apskaitos ypatumai

Subjektai, vykdantys žemės ūkio veiklą, kasdien susiduria su specifiniais iššūkiais - biologinio turto vertinimu, sezoniškumo įtaka, kompensacinio PVM tarifo taikymu, subsidijų ir paramos deklaravimu. Netiksli apskaita ar neteisingai pritaikyti mokesčių įstatymai gali lemti finansinius nuostolius ir brangias klaidas.

Šie specifiniai aspektai reikalauja ypatingų žinių ir profesionalaus požiūrio į apskaitos bei mokesčių tvarkymą.

Mokymai žemės ūkio subjektams

Norintiems geriau susipažinti su mokesčių ir apskaitos ypatumais žemės ūkyje, siūlomi specializuoti mokymai. Pavyzdžiui, 2026-02-24 vyks nuotolinis seminaras, skirtas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims. Seminaro metu bus aptariami ūkininko ūkio apskaitos organizavimas, dvejybinės ir supaprastintos apskaitos skirtumai, pajamų ir sąnaudų pripažinimas, IT naudojimas ūkininko veikloje, mokestiniai aspektai, dotacijų ir subsidijų apskaitos aktualijos bei aktualiausi mokesčių pakeitimai.

Seminaro lektoriai - Milda Šemelienė (Žemės ūkio ministerijos specialistė) ir Jurgita Navikienė (auditorė, mokesčių ekspertė). Jų patirtis garantuoja praktinius ir patikrintus sprendimus.

Mokymų temos apima:

• Finansinė apskaita žemės ūkio sektoriuje - sudėtingiausia apskaita. Kaip efektyviai susikurti apskaitos politiką?
• 17-asis VAS „Biologinis turtas“. Tinkamiausios apskaitos alternatyvos dėl biologinio turto ir kitų balansinių bei pajamų ir sąnaudų straipsnių.
• Dažniausiai daromų klaidų apžvalga. Pajamų pripažinimo ir sąnaudų registravimo alternatyvos.
• Nerealizuoto biologinio turto apskaita ir savikainos apskaičiavimo ypatumai. Gaunamų pajamų priskyrimas pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir jų apmokestinimas.
• 2025 metų finansinių ataskaitų sudarymas - kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos? Finansinių ataskaitų stebėsena.
• Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo kūrybiniai aspektai. Tinkamiausios finansinių ataskaitų formos ir apimties pasirinkimo galimybės.
• Pelno mokesčio ypatumai žemės ūkio subjektuose.
• Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų išlaidos, mažinančios apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas.
• Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų išlaidos, priskiriamos leidžiamiems ir neleidžiamiems atskaitymams.
• Lengvojo automobilio naudojimas ūkininko veikloje.
• Savanoriška praktika. Praktiniai klausimai, susiję su darbo santykiais: Kitų fizinių asmenų darbo formų atlygis: atlygis pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, individualios veiklos pajamos.

Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.

Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.

tags: #mokesciai #zemes #ukio #subjektams