Mokesčiai notarui perkant nekilnojamą turtą

Nekilnojamojo turto pirkimą užbaigia notarinės sutarties pasirašymas.

Pasirašant būsto pirkimo-pardavimo sutartį papildomi mokesčiai yra taikomi už kitus notarinius veiksmus, būtinus, norint patvirtinti pirkimo - pardavimo sutarį.

Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1R-96.

Minėtame įsakyme yra nurodyti visi notarinių paslaugų įkainiai ir jų ribos.

Taigi, visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiais ir negali nuo jų nukrypti.

Konsultuodami savo klientus, mes nuolat susiduriame su jų nerimu, baime, o kartais ir pykčiu, kuomet tenka sumokėti neplanuotus mokesčius, kurie gerokai pakartina ateities planus.

Notariniai veiksmai ir jų kainos

Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius:

• 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (sumos), bet ne mažiau kaip 33 Eur ne daugiau kaip 5000 Eur + 21 proc. PVM.
• 12-27 Eur + 21 proc. PVM už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties patvirtinimą sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams.
• Iki 220 000 eurų įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne mažiau kaip 13 eurų ir ne daugiau kaip 120 eurų + 21 proc. PVM, o nuo 220 001 euro įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne daugiau kaip 240 eurų + 21 proc. PVM.
• Nuo 0,33 iki 0,41 procento nuo perleidžiamų vertybinių popierių perleidimo sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc. PVM.
• 7-20 Eur + 21 proc. PVM už įgaliojimų patvirtinimą.
• 0,1 procento nuo vekselio sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc. PVM.
• 3-10 Eur + 21 proc. PVM už vykdomųjų įrašų atlikimą.
• 5-33 Eur + 21 proc. PVM už protestus dėl vekselių neapmokėjimo, neakceptavimo ar nedatavimo.
• 0,08 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 338 eurai + 21 proc. PVM.

Jei sudaroma dvišalis sandoris, kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas.

Be abejo, rengiantis vykti pas notarą vertą pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan.

Su minėtu įsakymu verta susipažinti ir todėl, jog jame yra nurodyta notarinių mokesčių skaičiavimo taisyklės kai parduodamas, įkeičiamas ne vienas daiktas, o keli.

Jeigu vienu notariniu veiksmu tvirtinamas sandoris, kuriuo perleidžiami, mainomi, įkeičiami keli daiktai, kelios teisės, kelių bendrovių akcijos ar keli kitų rūšių vertybiniai popieriai, nustatomas (-i) servitutas (-ai) keliems nekilnojamiesiems daiktams, notaro atlyginimas nustatomas pagal Įkainių sąraše nurodytus įkainius, skaičiuojamas nuo kiekvieno perleidžiamo, mainomo, įkeičiamo objekto ar objekto, kuriam nustatomas (-i) servitutas (-ai), vertės ar kainos, jeigu ji nurodyta, atitinkamai sudedant atskiras sumas, ir jis negali būti didesnis kaip 12 000 eurų.

Notaro atlyginimas už Įkainių sąrašo 25.2, 25.4 ir 25.5 papunkčiuose nurodyto nekilnojamojo daikto sandorio patvirtinimą skaičiuojamas nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto vertės, jeigu ji ne mažesnė už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktą to nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę.

Notaro atlyginimas už hipotekos sandorių patvirtinimą skaičiuojamas nuo sandorio šalių nurodytos hipotekos objekto vertės, kuri nustatoma šalių susitarimu, jeigu ji ne mažesnė už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktą to hipotekos objekto vidutinę rinkos vertę.

Notaro atlyginimas už konsultaciją gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai nėra atliekamas notarinis veiksmas, išskyrus atvejus, kai atliekami Įkainių sąrašo 27 ir 29 punktuose ir 32.2 papunktyje nurodyti veiksmai ar tarpvalstybinio pobūdžio notarinis veiksmas.

Notarinių veiksmų, kurie atliekami ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą, įkainiai gali būti iki 2 kartų didesni, nei nustatyta Įkainių sąraše, išskyrus atvejus, kai Įkainių sąrašo 36.1-36.3 papunkčiuose nurodyti asmenys Įkainių sąrašo XIII skyriaus nustatyta tvarka yra iš dalies atleidžiami nuo notaro atlyginimo mokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ruošdamas ir atlikdamas notarinius veiksmus, notaras privalo tikrinti duomenis valstybei priklausančiuose registruose: Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų, Vedybų sutarčių ir kituose.

Duomenys iš šių registrų gaunami už užmokestį, kurį notaras paima iš kliento ir perduoda valstybės įmonei Registrų centrui ir kitiems duomenų saugotojams.

Prieš atlikdamas notarinį veiksmą notaras gali tik apytiksliai įvardyti patikrų registruose kainą, nes sąskaitą už minėtąsias patikras jis gauna tik atlikęs notarinį veiksmą.

Piniginę dar teks patuštinti ir Registrų centre, įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą.

Visų notaro gaunamų pajamų apskaita vedama notariniame registre.

Asmuo, pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą, notarui gali papildomai nurodyti, kad pageidauja gauti mokėjimą už suteiktas notarines paslaugas patvirtinantį dokumentą, ir notaras šį dokumentą privalo pateikti.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį?

Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA.

Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums.

Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu.

Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti.

Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų.

Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.

Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite.

Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio.

Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT.

15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.

Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų.

Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų.

Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.

Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų.

Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.

Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno.

Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno.

Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi.

Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.

O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti?

Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000?

Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų.

Taigi mokesčių mokėti nereikia.

Ir tai nėra mokesčių vengimas.

Trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu

Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams.

Pvz.: Jūs nusipirkote butą už 80.000 Eur, po kurio laiko pardavėte jį už 90.000 Eur, skirtumas sudaro 10.000 Eur.

10 metų terminas

Jei nuo nekilnojamo turto įsigijimo praėjo 10 ir daugiau metų, GPM mokėti nereikia.

Jokių papildomų sąlygų, tampa visiškai nesvarbu, kiek mokėjote tuomet ir už kiek parduodate šiandien.

Terminas skaičiuojamas dienos tikslumu, todėl atkreipkite dėmesį, kada tiksliai įsigijote savo turtą.

2 metus deklaruota gyvenamoji vieta

Jei paskutinius du metus (arba daugiau) Jūs nenutraukiamai deklaravote savo gyvenamąją vietą bute/name, kurį nusprendėte dabar parduoti, GPM mokėti taip pat nereikės.

Gyvenamoji vieta deklaruota mažiau, nei du metai

Tai turbūt įdomiausia išimtis.

Jei prieš parduodant savo būstą, ten deklaravote savo gyvenamąją vietą mažiau nei du metus (nesvarbu, tai metai, mėnuo ar savaitė), Jūs taip pat galite nemokėti GPM, jei per artimiausius metus (nuo pardavimo sandorio dienos) nusipirksite kitą būstą ir ten deklaruosite savo gyvenamąją vietą.

Nedetalizuojama ar tai bus pigesnis ar brangesnis turtas, taip pat kiek laiko ten deklaruosite gyvenamąją vietą.

Jei vis dėlto Jūsų atvejis neatitinka nei vienos iš minėtų išimčių, reikėtų pagalvoti apie GPM mažinimą, kadangi įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas dar nereiškia, jog tai grynas pelnas.

Principas yra tas pats, GMP sudaro 15 % nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.

Iš esmės nesvarbu, kaip Jūs įsigijote nekilnojamą turtą - pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų.

Esmė - įsigijimo kaina.

Notaras rengdamas dovanojimo/paveldėjimo sutartį privalo nurodyti turto kainą, kuri, šiuo atveju, turi atitikti rinkos kainą.

Retas pagalvoja, kad tai yra svarbu ir tiesiog palieka viską tvarkyti notarui, tačiau šiuo atveju, notaras tiesiog nurodo kainą, kuri yra įrašyta NTR (nekilnojamo turto registre) išraše - Registrų Centro nustatytą vidutinę rinkos vertę.

Deja, dažniausiai ši vertė neturi nieko bendro su realia rinkos verte ir yra ženkliai mažesnė.

Kokios to pasekmės?

Sakykime, Jūs paveldėjote butą, kurio reali rinkos vertė yra 80.000 Eur, tačiau Registro centro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 50.000 Eur.

Kadangi tai paveldėtas butas, tikriausiai tai nėra Jūsų svajonių butas ir Jūs norėtumėte jį parduoti, o už gautus pinigus nusipirkti tai, kas labiau atitiks Jūsų poreikius.

Tikslo užsidirbti neturite ir parduodate butą už realią rinkos kainą, tai yra 80.000 Eur.

Ką galima padaryti, kad įsigijimo kaina atitiktų realią rinkos vertę?

Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė.

Ką daryti, jei neužsakėte nepriklausomo vertinimo ir dabar įsigijimo ir pardavimo kainos ženkliai skiriasi?

Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą.

Jums reikėtų kreiptis į vertintoją su prašymu nustatyti Jūsų paveldėto/dovanoto turto vertę tą dieną, kai Jūs įgijote turtą.

Sandoris galėjo įvykti prieš keletą mėnesių arba prieš keletą metų, svarbu, kad vertintojas turėtų galimybę objektyviai nustatytą turto būklę ir atitinkamą vertę įsigijimo dieną.

Mokesčiai paveldėjimo atveju

Įprastu atveju, gavus nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 2.500 Eur, nuo nustatytos kainos skirtumo, reikia sumokėti GPM.

Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės.

Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %.

Pvz.: Jūs paveldėjote butą, kurio vertė yra 100.000 Eur, tai reiškia apmokestinamoji vertė bus 70.000 Eur (-30%).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsniu, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Lietuvos civilinėje teisėje skiriami du paveldėjimo pagrindai - paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Taigi, paveldėjimo teisiniai santykiai, t. y., paveldėjimas pagal testamentą arba paveldėjimas pagal įstatymą susiklosto nuo palikimo atsiradimo momento.

Pasisakant dėl notarinių veiksmų atlikimo įkainių paveldėjimo atvejais, pažymėtina, kad preliminarūs įkiainiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo (toliau - Įkainių sąrašas) VIII skyriuje.

Be kita ko, paveldėjimo dokumentų tvarkymas įkainiai visais atvejais bus individualizuoti, atsižvelgiant į paveldimo turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Testamentas

Civilinis kodeksas nepateikia išsamios testamento sąvokos, tačiau ši sąvoka išplaukia iš Civiliniame kodekse įtvirtinto paveldėjimo teisinio santykio reglamentavimo bei Lietuvos civilinės teisės doktrinos.

Taigi, vadovaujantis minėtais šaltiniais, testamentą, kaip vieną iš paveldėjimo pagrindų, galime apibrėžti kaip vienašalį sandorį (sandorį, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vieno asmens - testatoriaus valios), kuriame yra išreiškiama veiksnaus fizinio asmens valia dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo jam mirus.

Informacija, susijusi su testamento kaštais, yra nurodoma taip pat Įkainių sąrašo VIII skyriuje.

Vadovaujantis minėtu sąrašu, už sudaryto testamento patvirtinimą mokamas nuo 5 iki 33 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo panaikinti testamentą patvirtinimą - 7 eurų + 21 proc PVM, už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą ar jo atsiėmimą - 10 eurų, už testamento paskelbimą - 10 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo apie testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą - nuo 3 iki 17 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainiai.

Kaip matyti iš to, kas pateikta aukščiau, už sudaryto testamento ir testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą yra nustatyti įkainiai už notaro paslaugas intervalais.

Dovanojimo sutartis

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą mokamas 12-27 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis.

Už notaro konsultacijos suteikimą nustatomas nuo 2 iki 48 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 32.2 papunktis).

Notaro konsultacija teikiama aiškiai išreikštu notaro ir kliento susitarimu, esant objektyviam poreikiui ir aplinkybėms (kai neketinama sudaryti sandorio arba sandoris yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo notaro darbo, laiko, užsienio valstybės teisės aktų analizės ir panašiai).

Nekilnojamo turto nuoma ir mokesčiai

Nekilnojamo turto nuoma yra taip pat ekonominė veikla, todėl turi būti apmokestinama.

Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą.

Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą.

Verslo liudijimas - tai pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra sumokėjęs tam tikro dydžio mokestį ir gali verstis tam tikrą veiklą - mūsų atveju NT nuomos veikla.

Verslo liudijimo kainos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, kurioje vykdoma veikla ir yra perskaičiuojamos kiekvienais metais.

Butas nuomojamas Vilniuje už 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur.

Svarbu! Nuo 2020 liepos 1 d. gyventojai privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą kiekvienam nuomojamam objektui.

Jai Jūs nuomojate du butus Vilniuje, už kiekvieną gaunate po 250 Eur per mėnesį, bendrai 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur.

Gyventojų pajamų mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus.

Deklaruoti ir sumokėti reikia iki gegužės 1 d.

Pvz.: Jūs nuomojate patalpas įmonei už 500 Eur per mėnesį, atitinkamai GPM sudarys 75 Eur per mėnesį.

tags: #mokesciai #notarui #nekilnojamojo #turto #pirkime