Šiame straipsnyje panagrinėsime knygą "Mokausi būti dailininku", atkreipdami dėmesį į jos kūrimo procesą, autorių patirtis ir skaitytojų atsiliepimus. Aptarsime, kaip gimė idėja, kokie iššūkiai buvo įveikti ir kuo ši knyga yra ypatinga.
Knygos Gimimas: Nuo Knygiuko Iki Paveikslėlių Knygos
Knygos idėja gimė iš projekto „Knygiukai į pagalbą vaikams“, kuris atsirado prasidėjus pirmajam karantinui 2020-aisiais.
Projektą sumaniau vos prasidėjus pirmajam karantinui, 2020-aisiais, įkvėpta psichologės Monikos Skerytės Kazlauskienės kuriamų „knygiukų“ (iš vieno A4 formato lapo sulankstomų knygelių).
Sumanymą įgyvendinome kartu su literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, IBBY Lietuvos skyriumi ir „Vaiko psichologijos centru“.
Subūrėme per penkias dešimtis vaikų knygų rašytojų ir iliustruotojų, kurie, suskirstyti poromis (burtų keliu!), kartu kūrė trumpas istorijas. Projektas buvo be galo sėkmingas, o kai kurie autoriai, tarp jų ir aš, sukūrė daugiau nei po vieną pasakojimą.
Sulaukę užklausų, ką daryti su „likusiais“ tekstais, sutarėm, kad rašytojai gali ir patys į porą pasikalbinti mylimiausius iliustruotojus ir sukurti papildomų knygiukų.
Iš viso projekto metu gimė 37 iliustruotos istorijos, kurias vis dar galima rasti adresu knygiukai.lt. Vėliau organizatorių komisija 10 knygiukų atrinko vertimui į anglų kalbą (taip norėjom pasidalinti gerąja patirtimi su užsienio šalimis). Tarp jų pateko ir mūsiškis. Sulaukėm daug šiltų atsiliepimų!
Po kurio laiko sužinojau, kad Evelina Daciūtė kartu su Greta Alice planuoja savo knygiuką išauginti iki paveikslėlių knygos.
Labai džiaugiuosi, kad ir jos neišgąsdino sumanymas iš mūsų istorijos išauginti knygą. Pasikalbėjome su pora leidyklų, „Aukso žuvys“ šią idėją priėmė itin entuziastingai ir tai dar labiau įkvėpė nieko nelaukiant imtis naujo iššūkio.
📙 „Aš esu menininkas“ | Marta Altés (originali versija) animacinė garso knyga
Kūrybinis Procesas ir Inspiracijos Šaltiniai
Pirmąją istorijos versiją (knygiuke galėjo būti ne daugiau nei 100 žodžių) rašiau karantine užstrigusiam vaikui. Nežinomybė dėl ateities, išsigandę tėvai, nerimas, girdimas žiniose ir visose kalbose. Norėjau padėti vaikams lengviau su visu tuo dorotis. Taip ir kilo mintis apie degtukų dėžutėse saugomas geriausias dienas, saugiausias vietas, į kurias galima pabėgti, kai realybė nedžiugina. Bet to dar negana! Taip pamažu gimė dviejų vaikų draugystės istorija su truputį netikėta pabaiga.
Knygiuke jis neturi balso, o knygoje tampa lygiaverčiu veikėju. Ką jis mano apie geriausių dienų kolekcionavimą? Ar gali abu knygos veikėjai turėti tokį pat pomėgį? Ar jie nesuvienodėja?
Atsakymą apie Titą radau vieno berniuko sukurtoje degtukų dėžutėje. „Ar galiu panaudoti ne tik dėžutę, bet ir degtukus?“ (prieš išdalindama dėžutes vaikams degtukus visada išberdavau). Žinoma, sutikau, o susitikimo pabaigoje gavau supakuotą geriausią dieną - sėkmingo raketos paleidimo atsiminimą!
Kodėl Elzė turi daug tuščių degtukų dėžučių? Nes Titas jas atiduoda išsiėmęs degtukus raketų gamybai! Šis atradimas, atskleidžiantis jų skirtingas asmenybes, man tapo lemiamas kuriant paveikslėlių knygos istoriją. Taip pradėjo dėliotis labai skirtingų charakterių vaikai.
Neslėpsiu, juose galima atpažinti ir mano pačios patirtis. Auginu sūnų ir dukrą, jie labai skirtingi, kaip ir visi mano sutinkami vaikai!
Elzė gyvena 8 aukšte. Žirnių g. 131. Aš užaugau Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, 8 aukšte. Pradžioje Elzę buvau apgyvendinusi šeštame aukšte, bet toje vietoje lenkiasi knyga ir Inga liepė perkraustyti „į kokį 8“, taip nuo asmeniškumo nepavyko pabėgti.
Iliustracijose Inga paslėpė ir daugiau mūsų aptartų atsiminimų iš vaikystės. Istorijos herojai gyvena prie pat troleibusų parko. Mano vaikystė prabėgo prie troleibusų žiedo. Knygoje yra beveik 100 veikėjų (skaičiavau), o aš istorijoje aprašiau tik 4! Visus kitus sukūrė Inga. Ne tik nupiešė personažus, bet dar ir papasakojo keliolika paralelinių kaimynų istorijų. Papasakojo vien tik vaizdais!
Mintis apie pomidoro auginimą atkeliavo iš mano dukros išleistuvių darželyje. Visi būsimi pirmokai išeidami gaudavo po pomidoro sodinuką. Tas pats ir su Elzės skundais puslapyje, kuriame ji piktinasi BLOGOKA diena. Visi jie - iš mūsų šeimos kasdienybės. Tie, dėl kurių kyla didžiausi vėjai. Tito nerimas dėl dalykų, kurių tarsi negali apčiuopti, - irgi savų ir svetimų vaikų stebėjimo rezultatas.
Ingos Iliustracijos: Papildomi Knygos Sluoksniai
Ingos iliustracijos įkvėpė knygos pristatymui parengti edukaciją, keliančią klausimus apie stereotipus. Stipruolis daugiabučio kaimynas - kokia jo profesija? Vaikai spėlioja, kad treneris, statybininkas, o vėliau pamatome, kad jis gydytojas. Arba du senučiai pirmame ir aštuntame aukšte. Kas pagalvotų, kad vėliau juos sutiksime per pirmą pasimatymą? Ar vyresni žmonės gali įsimylėti?
Knygos Forma ir Struktūra
Visą istoriją parašiau turėdama šią viziją ir staiga - še tau! Nesinorėjo kartotis. Labai susijaudinome. Bet Inga neilgai trukus atrado naują sprendimą. Ji sumanė, kad knyga galėtų verstis iš apačios į viršų, kaip kalendorius (vaikai mane pataisytų - kaip kompiuteris!), ir personažai tuo pačiu metu pasakos savo paralelines, persipinančias istorijas. Elzė visad viršutiniame puslapyje, nes ji gyvena 8 aukšte. Titas - apatiniame, nes jis juk iš 4 aukšto.
Tiesa, istoriją ir vėl teko perrašyti, nes kai kurie šia tvarka į dvilapius sukelti tekstai kartojosi arba nedarniai pertraukinėjo vienas kitą. Bet negalėčiau būti laimingesnė dėl rezultato. Mano manymu, svarbiausia, kai dera ne tik knygos tekstas ir iliustracijos, bet ir pati knygos, kaip objekto, forma. Popierius, įrišimas, vartymo būdas.
Bendrystė ir Kūrybinis Procesas
Visa širdimi mėgavausi mūsų su Inga bendryste, viena kitai siuntėme ilgiausias balso žinutes su savo pasvarstymais apie mūsų kuriamus veikėjus, istorijos eigą, vartojamą kalbą ir aptarinėjome eskizus.
Knygos kūrimas truko dvejus metus. Skamba keistai, bet tai tiesa, nes nuo pat mūsų (per gerą mėnesį sukurto) knygiuko gimimo, nešiojausi būsimos ilgesnės istorijos kontūrus. Buvau atvira idėjoms, leidau mintims klajoti, ieškojau atsakymų vaikų patirtyse ir kūryboje. Ir suradau!
Autorės Kasdienybė ir Ateities Planai
Kaip atrodo mano kasdienybė? Rašau namie ir bibliotekose visoje Lietuvoje. Vasarą su vaikais keliaujame po Lietuvą ir visad derinu darbą su poilsiu. Dažnai besiilsėdama pusdieniams pabėgu į vietinę biblioteką, ten užsiimu kūryba ir kitais organizaciniais reikalais. Mano pagrindinės veiklos - knygų rašymas, edukacijos mokyklose arba bibliotekose ir literatūrinių renginių organizavimas. O kas džiugina labiausiai - vis dar nutinka pirmų kartų!
Dailės Knygų Apžvalga
Danutė Zovienė - menotyrininkė, leidėja, humanitarinių mokslų daktarė, jau daug metų iš arti stebinti Lietuvos dailės lauką. Šiemet kaip pati sako nepabijojo pirmų kartų, mokėsi kurti interneto svetaines ir šitaip gimė skaitmeninis jos kūrybos archyvas, kuriame nugulė beveik 50 metų Lietuvos dailės istorijos liudijimas. Kuo toks archyvas svarbus menininkams ir paprastam skaitytojui? Ką jame galime sužinoti? Kaip naujai atsiskleidė pastarųjų dešimtmečių Lietuvos dailės istorija?
Beveik pusę amžiaus darbuojantis Lietuvos meno lauke susikaupė nemažas archyvas, kuris siejasi ne tiek su mano asmeniu, kiek su procesais, vykusiais XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje. Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti išskirtinių asmenybių.
Žinau nuo ko pradėti, kur ieškoti informacijos. Mat sudarydama įvairių dailininkų monografijas, albumus, pagaliau rašydama disertaciją („Lietuvos šiuolaikinės tiražinės knygos meniniai ypatumai“, 2009), puikiai žinau, koks svarbus yra kūrybos faktų fiksavimas.
Todėl linkėčiau kūrėjams nedelsti ir fiksuoti savo kūrybos sklaidą. Manau, kad tai nėra puikybė, o būtinybė ir atsakomybė už galimybę laisvai kurti ir savo kūrybą rodyti.
Todėl šis darbas imlus laiko prasme ir reikalauja didelio kruopštumo. Tikslūs parodų pavadinimai, atsiliepimai knygose, dokumentuose, spaudoje ir t. t. nusako ir menininko kūrybos vertę, ir jo gyvento laikmečio kontekstą. O svarbiausia - lieka svarbiais šaltiniais būsimiems moksliniams tyrimas.
Pasirinkusi dailės kritiko specialybę, ėmiausi ir kasdienio nuoseklaus darbo, kuris man labai patinka.
Lietuvos meninio gyvenimo įvykius nuo 1976 m. fiksavau net tik tekstuose, bet ir fotografijose - pradžioje analoginėse, vėliau skaitmeninėse. Taip susikaupė nemažas archyvas, kuris, manau, bus vertingas ir kitiems to meto meninio proceso dalyviams bei tyrinėtojams.
Todėl man atrodo, kad istorinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti Lietuvos dailininkai, dailėtyrininkai, kiti kultūros lauko žmonės, faktų archyvui (nesvarbu ar knygoje, ar skaitmenine forma) suteikia gyvybės bei autentiškumo.
Tikiuosi, kad surinkta autobibliografija, kurią parengiau gavusi Lietuvos kultūros stipendiją, bus naudinga ne tik publikacijose minimiems dailininkams, bet ir būsimiems XX a. pab.-XXI a. pr. Lietuvos meno lauko tyrinėtojams.
tags: #mokausi #buti #dailininkas #knyga