Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimą ir mokėjimą Lietuvoje. Čia aptariami mokesčių įmokų kodai, mokėjimo būdai ir kiti svarbūs aspektai, susiję su šiuo procesu.

Kas Moka Nekilnojamojo Turto Mokestį?
Nekilnojamojo turto mokestį (NTM) moka:
- Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims. Jeigu juridiniai asmenys per metus mokėjo avansinius NTM, tuomet iki vasario 15 d. turi pateikti metinę deklaraciją.
- Fiziniai asmenys už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, t. y. administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, gydymo, kultūros ir sporto paskirties statinius, nepriklausomai nuo to ar jie naudojami ar nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje. Taip pat už gyvenamąsias patalpas, sodų, garažų statinius, fermas, šiltnamius, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinius, poilsio arba žuvininkystės ir inžinerinius statinius (nepriklausomai nuo to, naudojami jie individualioje ar ekonominėje veikloje ar ne), kurių bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, fiziniai asmenys moka 0,5 proc. tarifą.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad mokesčių mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantys nekilnojamojo turto mokestį, šio mokesčio deklaraciją (forma KIT711) už 2015 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų vasario 15 dienos.
Taip pat VMI atkreipia dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. "Tačiau tie mokesčių mokėtojai, kurių netenkina VĮ „Registrų centras“ naujai nustatyta mokestinė vertė, gali teikti prašymą su NT individualaus vertinimo ataskaita per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t.y. iki kovo 31 d., kad NT verte būtų laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą.
Tai reglamentuoja LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. Taip pat VMI pažymi, kad juridiniai asmenys, kurie kalendorinių metų sausio 1 dieną turi nuosavo ir (arba) įsigyjamo NT, už 2016 m. mokestinį laikotarpį mokėdami avansinius mokesčius turi vadovautis naujomis mokestinėmis vertėmis, jei turtas vertinamas masiniu būdu. 2016 m. NTM pagal naujas mokestines vertes, už NT vertinamą masiniu būdu, turės būti apskaičiuotas ir sumokėtas iki 2017 m.
Per 2015 metus daugiau nei 33 tūkst. juridinių asmenų pateikė NTM deklaracijas už 2014 m., kuriose deklaravo beveik 302,7 mln. Lt (87,7 mln. eurų) mokesčio, o 12 tūkst. gyventojų deklaravo 6,5 mln. Lt (apie 1,9 mln. eurų) mokesčio.
Biudžeto Pajamų Surenkamosios Sąskaitos
Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos mokami į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Štai keletas svarbiausių sąskaitų:
- LT78 7290 0000 0013 0151, Banko kodas: 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, SWIFT kodas: INDULT2X
- LT05 7044 0600 0788 7175, Banko kodas: 70440, AB SEB bankas, SWIFT kodas: CBVILT2X
- LT32 7180 0000 0014 1038, Banko kodas: 71800
- LT74 4010 0510 0132 4763, Banko kodas: 40100
- LT24 7300 0101 1239 4300, Banko kodas: 73000
- LT42 7230 0000 0012 0025, Banko kodas: 72300, UAB Urbo bankas (iki 2024-01-31 UAB Medicinos bankas), SWIFT kodas: MDBALT22
Pagal užsienio valstybės reikalavimą mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Mokėjimo Nurodymo Informacija
Mokant mokesčius, rinkliavas ir įmokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, būtina nurodyti:
- Juridinio asmens (gavėjo) kodą - 188659752.
- Gavėjo pavadinimą - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.
- Mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens - Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo - asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos - registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį).
- Mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę.
- Įmokos kodą.
- Sumą.
Jei mokesčiai, įmokos, rinkliavos mokamos už kitą fizinį arba juridinį asmenį, būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant pradinio mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, identifikacinį numerį, pavadinimą ar vardą, pavardę.
Sumokant baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas nuo 2015-07-01, nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK), o jam nesant - baudos paskyrimo dokumento numeris, nurodomas mokėjimo nurodymo laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Baudos už administracinius nusižengimus mokamos atskiru mokėjimo nurodymu už vieną nusižengimą.
Sumokant žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodoma atsakovo pavadinimas /vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį). Nacionalinė teismų administracija rekomenduoja vengti žyminio mokesčio mokėjimų už kelis asmenis (bylas), o atlikus pavedimą, atsispausdinti mokėjimo pavedimo nurodymą ir jį pateikti teismui kartu su procesiniais dokumentais.
Nuo 2016 metų sausio mėnesio 1 dienos mokėjimo nurodymo laukelis Mokėjimo paskirtis nepildomas.
Mokesčių, rinkliavų ir įmokų mokėjimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas apibrėžia:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo".
- Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 7 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo".
- Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
- Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193.
- Kiti teisės aktai.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?
Kaip Sumokėti Nekilnojamojo Turto Mokestį?
Nekilnojamojo turto mokestį galite sumokėti:
Mokant būtina nurodyti nekilnojamojo turto mokesčio įmokos kodą 1001.
Pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją EDS sistemoje, mokestį taip pat galima sumokėti prisijungus prie Mano VMI sistemos, pagrindiniame lange pasirinkus Paslaugos -> Mokesčių suderinimas ir grąžinimas -> Mokėjimo pavedimo suformavimas -> Pildyti. Šioje skiltyje galėsite suformuoti mokėjimo pavedimą pasirinkę turimą mokesčio prievolę iš apskaitos duomenų arba rankiniu būdu nurodę savo turimus duomenis (įmokos kodą ir sumą).
Norėdami sužinoti, kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą per Mano VMI, sekite instrukcijas VMI svetainėje.
VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190.
Administruojamų Įmokų Kodai
Štai keletas dažniausiai naudojamų įmokų kodų:
- 1311 - Gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų.
- 1321 - Gyventojų pajamų mokestis, mokamas mokestį išmokėjusio asmens savo lėšomis nuo gyventojams išmokėtų B klasės išmokų už mokestinius laikotarpius iki 2017-12-31.
- 1330 - Nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių B klasės pajamų.
- 1341 - Gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų.
- 1411 - Gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės turto pardavimo pajamų (už mokestinius laikotarpius iki 2017-12-31).
- 3011 - Žemės mokestis.
- 1001 - Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus.
Pilną administruojamų įmokų kodų sąrašą galite rasti VMI svetainėje.
Kaip Pateikti Gyventojo Nekilnojamojo Turto Mokesčio Deklaraciją KIT715?
Deklaraciją KIT715 gyventojai (fiziniai asmenys) patys teikia tik elektroniniu būdu per EDS sistemą (elektroninė deklaravimo sistema). Prisijungti prie šios sistemos galite čia.
EDS sistemoje spustelkite (kairiajame meniu) - „Pildyti formą“ - „Formos kodas“ laukelyje įveskite KIT715 ir „Filtruoti“, pasirinkti KIT715v.2 versiją ir spustelkite „mėlyną gaubliuką“ (pildyti formą tiesiogiai portale).
Nekilnojamojo turto mokestį galite sumokėti: Mokant būtina nurodyti nekilnojamojo turto mokesčio įmokos kodą 1001. Kaip tai padaryti rasite: Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą per Mano VMI?
ROIK Kodas Mokant Baudas Už Administracinius Nusižengimus
Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK. ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas.
Jei Jūs, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sumokėjęs jame nurodyto dydžio baudą (per nurodytą terminą ir nurodytais rekvizitais), gavote didesnę baudą, turite kreiptis telefonu Nr. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu: .
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių apskaitos departamento vadovas Židrūnas Karalius atkreipė dėmesį - kai mokėjimas nėra skirtas VMI, pavedimo paskirtyje nurodytos informacijos inspekcija nemato. Tačiau jis paminėjo, kad, pagal minimą situaciją, sumokant žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, laukelyje Unikalus mokėjimo kodas (šis pavadinimas gali skirtis, priklausomai nuo mokėjimo įstaigos) reikėtų nurodyti: teismo kodą; atsakovo pavadinimą / vardą, pavardę; dokumentus teismui teikiančio asmens kodą arba pavadinimą / vardą, pavardę (pavadinimas, vardas, pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).
„Nacionalinė teismų administracija rekomenduoja vengti žyminio mokesčio mokėjimų už kelis asmenis (bylas). O, atlikus pavedimą, atsispausdinti mokėjimo pavedimo nurodymą ir jį pateikti teismui kartu su procesiniais dokumentais. Mokant baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas nuo 2015-07-01, paskirtyje reikėtų nurodyti įmokos kodą 1001, o į laukelį Unikalus mokėjimo kodas įrašyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)“, - aiškino Ž. Karalius.
Vis tik griežtų reikalavimų, kas turi būti įrašyta į bankinio pavedimo paskirtį atlyginant kitos šalies bylinėjimosi išlaidas ar kitas priteistas sumas, pasak advokato dr. Arvydo Budniko, nėra: „Paties pavedimą darančio asmens interesas yra kuo tiksliau įrašyti, dėl ko tas pavedimas yra daromas, tam, kad vėliau nekiltų jokių klausimų ir būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų.“
Advokatas išskyrė du skirtingus atvejus. Pirmas - kai asmuo pavedime neparašo kažko įžeidžiančio ar moraliai neleistino, o tik netiksliai įvardija, dėl ko tą pavedimą daro. Pvz., įvardija kaip „pavedimą“, „sąskaitos papildymą“ ir t. t. Į šią kategoriją, pasak A. Budniko, papultų ir tokie pavedimai, kaip „ant tavo sąžinės“, nes asmuo nebūtų įžeidžiamas.
„Net ir ne visai aiškiai aprašius mokėjimo paskirtį, mokėtojui nereikėtų labai jaudintis, kad pinigų gavėjas bus nesąžiningas ir prašys tų pačių pinigų pervedimo antrą kartą teigdamas, kad neva ankstesniu pavedimu buvo atlygintos ne bylinėjimosi išlaidos ar teismo priteistos sumos, o neva mokėta už kažką kitą. Jeigu toks nesąžiningas pinigų gavėjas pasitaikytų, tai kilus ginčui būtent gavėjas turėtų įrodyti, kad ankstesnis pervedimas buvo tikrai skirtas ne bylinėjimosi išlaidoms ar priteistoms sumoms apmokėti, o kažkokiai kitai skolai apmokėti ir pan. Pinigų gavėjas turėtų rašytiniais įrodymais pagrįsti savo poziciją, kitaip savo nesąžiningumu nieko nepasiektų“, - dėstė teisininkas. Jis pridūrė, kad pinigų mokėtojo tiesą ko gero padėtų įrodyti ir aplinkybių visuma: pervestų pinigų suma atitiktų priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, pavedimas darytas po to, kai teismas įpareigojo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir pan.
Antrasis A. Budniko įvardytas atvejis - kai asmuo pavedimo už bylinėjimosi išlaidas paskirtyje siekia specialiai įžeisti pinigų gavėjo garbę ir orumą. „Jeigu paskirtyje būtų nurodyta, pvz.: „pinigai asilui“, „esi pats bjauriausias žmogus pasaulyje“, „esi niekam tikęs“, tai jau būtų neteisėti pinigų mokėtojo veiksmai. Tokiu atveju įžeidinėjančiam pinigų mokėtojui jau galėtų grėsti teisinė atsakomybė už įžeidžiančius žodžius. To reikėtų vengti“, - komentavo pašnekovas.
Svarbiausia - Gauti Pinigai, O Ne Jų Paskirtis
Advokato teigimu, pinigų net ir su keista paskirtimi gavusiam asmeniui problemų nekyla tol, kol jis turi įrodymus, kad pinigus gavo teisėtai ir su pagrindu. „Visi pinigai turi būti gauti su pagrindu. Jeigu to pagrindo nėra ar negalima įrodyti, jeigu asmuo pinigų gavo daugiau, negu jam priklauso, pinigus ar jų perteklių privalo grąžinti. Be pagrindo įgytos pinigų sumos negrąžinančiam asmeniui gręstų teisinė atsakomybė - galėtų būti pradedama civilinė byla dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prisiteisiami be pagrindo gauti pinigai“, - aiškino A. Budnikas.
Jis pastebi, kad dažniausiai pinigų gavėjams didžiausią pasitenkinimą suteikia pats pinigų gavimo faktas, o į pavedimo paskirties žodžius nėra gilinamasi. Problemos atsiranda tuomet, kai pinigai nėra pervedami. „Mano praktikoje nepasitaiko, kad pinigai būtų pervedami su kokiais neetiškais ar amoraliais komentarais. Priešingai - kiek man tenka pastebėti, klientų oponentai pinigus visuomet perveda tiksliai įrašydami paskirtį. Ir tai - savaime suprantama, kadangi žmonės nori būti tikri, kad pinigų gavėjas vėliau nepradės piktnaudžiauti ir nereikės dar kartą mokėti pinigų“, - kalbėjo teisininkas.
Šiaulių banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis nurodė, kad mokėjimo paskirtis padeda lėšų gavėjui identifikuoti mokėjimą, o bankui - atlikti operacijų stebėseną. Jis pabrėžė, kad mokėjimo operacijos paskirtis turėtų būti nurodyta tiksliai ir aiškiai, nes tai padės ne tik gavėjui tiksliau identifikuoti mokėjimą, bet ir operatyviau jį įvykdyti: „Mokėjimo paskirties nerekomenduojame naudoti kaip priemonės informacijai keistis ar bendrauti, kadangi tai gali apsunkinti mokėjimo vykdymo eigą ir ištęsti mokėjimo įvykdymo laiką.“
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, gana retai, tačiau pastebima mokėjimo paskirčių, kurios kelia klausimų dėl mokėjimo operacijos priimtinumo arba išvis neatskleidžia mokėjimo operacijos turinio. Pvz., parašomos kabutės, nurodoma, kad atsiskaitoma už civilinėje apyvartoje ribojamas prekes ar neteisėtas paslaugas.
„Konkrečiu atveju mokėjimo paskirtis „ant tavo sąžinės“ neatskleidžia, kokiu tikslu / pagrindu atlikta piniginė operacija. Tačiau vien šis keistas įrašas mokėjimo paskirties lauke nebūtų pagrindas stabdyti ir tirti mokėjimo operaciją. Jei būtų nustatyta ir kitų įtartinumo požymių (pvz., mokėjimo operacijos suma klientui - neįprastai didelė, anksčiau šiam lėšų gavėjui nebuvo vykdyta mokėjimų ir kt.), tikėtina, kad kliento būtų prašoma patikslinti mokėjimo operacijos tikslą“, - komentavo J. Ivaška.
„Pateiktu atveju korektiška mokėjimo operacijos paskirtis būtų naudinga pačiam mokėtojui, nes mokėjimo nurodymas būtų tinkamesnis prievolės įvykdymo įrodymas. Vykdant kasdienius mokėjimus nedidelėmis sumomis, mokėjimo paskirtyje pakaktų trumpo įrašo, atskleidžiančio operacijos turinį. Pvz.: „už pietus“, „dovana“, „paskolinimui“ ir kt.“ - komentavo J. Ivaška.
Vis tik jis pažymėjo, kad dovanojant didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą, turi būti rašytinės formos sutartis. „Vykdant didesnės vertės ar specifines pinigines operacijas, kurių mokėjimo nurodymus vėliau gali tekti naudoti kaip dokumentinius įrodymus, rekomenduotume nurodyti tikslesnę paskirtį. Pvz.: PVM sąskaitos faktūros datą ir numerį; teisminės bylos numerį; trumpą prekės ar paslaugos, už kurią atsiskaitoma, aprašymą“, - dėstė pašnekovas.
Jo aiškinimu, jei paskirtis nurodoma dviprasmiškai, toks mokėjimas gali būti sustabdytas, siekiant tiksliau išsiaiškinti operacijos ekonominį pagrįstumą, mokėjimo tikslą.
J. Ivaška įvardijo, kad vykdant pinigines operacijas bankas taiko įvairias priemonės, kuriomis siekia: identifikuoti atvejus, kai lėšas iš klientų bandoma pasisavinti apgaulės būdu (t. y. įgyvendinant sukčiavimo prevenciją); nustatyti įtartinas operacijas, turinčias pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių (pvz., tikrinama, ar piniginė operacija nėra neįprastai didelė, ar lėšų gavėjas nėra įtrauktas į teroristų sąrašus, ar mokėjimo paskirtyje nėra raktažodžių, indikuojančių pinigų plovimą ar teroristų finansavimą); tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas (pvz., tikrinama, ar lėšų gavėjas nėra įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašus).
Taigi, anot pašnekovo, finansų įstaigos tiek realiu laiku, tiek retrospektyviai tikrina mokėjimo nurodymų duomenis, tarp jų - ir mokėjimo paskirtį.
Svarbu! Jei pranešimai ateina senu, nebenaudojamu el. paštu, svarbu atnaujinti kontaktinius duomenis. Kur pakeisti el. paštą ar kitus kontaktinius duomenis?
- Šiaulių miesto savivaldybės administraciją adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai
- El. paštu adresu:
VĮ „Registrų centras“ teikia Nekilnojamojo turto registro duomenis apie besiribojančių žemės sklypų savininkus.
Asmuo civilinio proceso tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, tame tarpe ir dėl pasodintų augalų, netvarkomo kaimyno buto ir kt., kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas - negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos.
Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d.