Viešojoje erdvėje centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tema susilaukia vis daugiau dėmesio. Pastaruoju metu gyventojus domina ne tik energijos kainų pokyčiai, bet ir tai, kaip miesto šiluma juos pasiekia. Energetikos ekspertas dr. Kęstutis Buinevičius atskleidžia, jog, nepaisant centralizuotai tiekiamos šilumos privalumų, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie šį šildymo būdą.
Mitas Nr. 1: Centralizuotas šildymas yra "atgyvena"
Teiginys, jog centralizuotas šildymas yra „atgyvena“ - neteisingas, - atskleidžia K. Buinevičius. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, o taip pat Lenkija, Vokietija, Danija, Suomija ir Švedija yra tarp labiausiai centrinio šildymo tinklą vystančių valstybių. Jos šį šildymo būdą vysto kaip energetiškai efektyviausią, patogų ir „žalią“ būdą miestiečius aprūpinti šiluma.
Mitas Nr. 2: Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės nėra kontroliuojamos
Centralizuoto šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą griežtai kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), kuri tikrina, ar kuras perkamas žemiausiomis kainomis, ar įmonės išlaidos yra pateisinamos ir atitinka norminius rodiklius, ar įmonės dirba efektyviai ir ar viską padarė, kad parduodamos šilumos kaina būtų mažiausia.
Mitas Nr. 3: Autonominis šildymas visada pigesnis
Eksperto teigimu, tai dar viena nusistovėjusi klišė, į kurią verta pažvelgti kritiškai. „Vertinant centralizuoto ir autonominio šildymo privalumus bei trūkumus, gyventojai dažnai linkę lyginti tik pačią šilumos kainą, tačiau retai kada atkreipia dėmesį tiek į pačios autonominio šildymo įrangos įsigijimą, tiek į kaštus, tenkančius jos priežiūrai“, - akcentuoja K. Negana to, naudojant dujas, gyvenamose patalpose kyla apsinuodijimo smalkėmis pavojus. Lietuvoje ne taip retai pasitaiko mirčių dėl apsinuodijimo smalkėmis. Šildymas kietuoju kuru reikalauja papildomų pastangų apsirūpinti kuru, jeigu tai malkos - jį dar ir paruošti, ir tinkamai sandėliuoti. Šiuo požiūriu centralizuotas šildymas išskirtinis tuo, kad jį naudojant namuose nevyksta jokie degimo procesai, tad nėra rizikų sveikatai, nereikia rūpintis kuru.
Mitas Nr. 4: Centralizuotas šildymas yra brangiausias būdas apsirūpinti šiluma
Buinevičiaus teigimu, dalis visuomenės centralizuotą šildymą vertina kritiškai, nes mano, jog tai vienas brangiausių būdų apsirūpinti šiluma. Šis mitas neatitinka tikrovės. „Eskaluojant vis kylančių energetikos kainų temą, visuomenė šią klišę ėmė taikyti absoliučiai visai centralizuoto šildymo sistemai šalyje. Vis tik to daryti nederėtų, nes kiekviename mieste centralizuoto šildymo situacija gan skirtinga. Išties yra miestų, kuriuose šildymas ženkliai pabrango, nes šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos. Jeigu 2021 metais, gamtinių dujų kaina tarptautinėje Nyderlandų biržoje buvo 16,7 Eur/MWh, tai dabar jau pasiekė 265 Eur/MWh balandžio mėnesio kontraktams. Ir tai tik tarptautinės kainos, nes mažmeninės dujų kainos yra dar didesnės. Ar dujų kaina daugiau neaugs? Pasak eksperto, mažesnėmis nei daugelyje šalies miestų šilumos kainomis gali džiaugtis Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai. Juos šiluma aprūpina „Kauno energija“, kuri 2012 m. „Drastiškai brangstant gamtinėms dujoms, esant ir žymiam elektros kainų šuoliui, biokuras išlieka pigiausiu energijos šaltiniu. Bendrovė apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos išgauna būtent iš biokuro, todėl klientai kainų šoko nepatiria ir nepatirs“, - atkreipia dėmesį K.
Šilumos kainų palyginimas skirtinguose miestuose:
| Miestas | Šilumos tiekėjas | Šilumos šaltinis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Kaunas | Kauno energija | Biokuras (90%) | Mažesnės kainos |
| Kauno rajonas | Kauno energija | Biokuras (90%) | Mažesnės kainos |
| Jurbarkas | Kauno energija | Biokuras (90%) | Mažesnės kainos |
| Kiti miestai | Įvairūs | Gamtinės dujos | Aukštesnės kainos |
Mitas Nr. 5: Biokuro katilai teršia aplinką
Tai dar vienas su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs gajus mitas. „Didžioji dalis kietųjų dalelių ir kitų cheminių medžiagų, išsiskiriančių biokuro degimo metu, yra „išgaudomos“ specialiais filtrais, o dūmai dar praplaunami vandeniu kondensaciniuose ekonomaizeriuose. Tad šiuolaikiniai biokuro katilai ne tik užtikrina pigesnę, žalesnę, bet ir švaresnę šilumą“, - atskleidžia K. Tuo tarpu individualiuose namuose kūrenamos kieto kuro krosnys šių filtrų neturi, tad pro kaminą tiesiai į aplinką išmetami ne tik dūmai, suodžiai, bet ir cheminės medžiagos. Ypač aplinką teršia nerūšiuotos buitinės atliekos, kurias gyventojai neretai linkę tiesiog sudeginti.
Biomasės pirolizės procesas
Mitas Nr. 6: Dėl centralizuoto šildymo kertami medžiai
Visuomenėje sklando gandai, jog dėl centralizuotai tiekiamos miesto šilumos poreikių kertami medžiai. Vis tik tai - netiesa. Mat šilumai gaminti naudojamas biokuras tėra medienos pramonės atliekos, likusios po rastų apdorojimo, lentų ir ar kitų produktų gamybos. „Pritaikius biokuro katilus, juose galima kūrenti visą biomasę, kuri niekam daugiau netinka. Tad biokuras, nors ir susijęs su medžių kirtimu, niekaip tiesiogiai nesusijęs su miškų naikinimu.
Mitas Nr. 7: Centralizuotai tiekiamos šilumos negalima reguliuoti
Šis stereotipas - vienas populiariausių. K. „Dabar pastatuose įrengiami modernūs šilumos punktai, kurie leidžia reguliuoti šildymą individualiai, pagal kiekvieno pastato poreikius. Modernizavus daugiabučio šilumos punktą ir atnaujinus pastato šildymo sistemą, atsiranda galimybė šilumą reguliuoti individualiai kiekviename kambaryje. Todėl miestiečiams, norintiems sutaupyti, rekomenduojama įvertinti ne tik šilumos punkto, vamzdyno, bet ir apskritai viso namo būklę.
Tendencijos: Centralizuotas šildymas tampa vis populiaresnis
Anksčiau vyravęs teigiamas gyventojų požiūris į autonominį šildymą pamažu keičiasi. Vartotojai, rinkdamiesi šildymo būdą namams, vis dažniau atranda centralizuoto šildymo privalumus. Žinoma, jeigu namas toli nuo šilumos tinklų - užmiestyje ar laukuose, ten ir nėra galimybių rinktis centralizuotai tiekiamą šilumą. Buinevičiui antrina ir „Kauno energijos“ Pardavimo skyriaus projektų vadovas Michailas Černych. Pasak jo, susidomėjimas galimybe prisijungti prie centralizuoto šildymo pastaruoju metu itin išaugęs. „Didėjant dujų ir elektros kainoms, stebimas vartotojų, norinčių prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo, suaktyvėjimas. Šiuo metu „Kauno energija“ centralizuotai miesto šilumą tiekia 122 tūkst. gyventojų abonentų ir 3,5 tūkst. komercinės paskirties objektų Kaune, Kauno rajone bei Jurbarke. Bendrovės pagaminamą šilumą dabar jau renkasi apie 90 proc.