Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje šiemet parduotų NT objektų skaičius yra maždaug 17 proc. mažesnis nei analogišku laikotarpiu prieš metus.
Registrų centro analitikai teigia, kad įtaką tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus nekilnojamojo turto kainų augimas, taip pat geopolitinis neapibrėžtumas dėl Ukrainoje vykstančio karo.
Paulius Rudzkis, Registrų centro duomenų analitikas teigia: "Nekilnojamojo turto rinka toliau lėtėja - pauzę NT rinkoje išlaiko geopolitinė situacija, neigiami ekonominiai lūkesčiai ir neapibrėžtumas bei drastiškai pakilę tiek naujos, tiek senesnės statybos butų, gyvenamųjų namų ir kito nekilnojamojo turto kainos."
Tai lemia netgi apie pirmąjį būstą svarstančių asmenų susilaikymą nuo nekilnojamojo turto pirkimo. Pastebėtina, kad šalyje infliacija perkopė 20 proc.
Šių metų sausį-liepą Lietuvoje iš viso įregistruota 77,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai 17 proc. mažiau nei 2021 m. sausio - liepos laikotarpiu, kai buvo įregistruota 93,6 tūkst. sandorių. Vien tik šių metų liepą įregistruota 11 tūkst. sandorių - ketvirtadaliu mažiau nei pernai metų liepą (14,9 tūkst.) bei 10 proc.
Per 2022-uosius metus šalyje parduota 20,2 tūkst. butų. Tai yra 12 proc. mažiau palyginus su analogišku laikotarpiu pernai (2021 m. sausį-liepą parduota 23 tūkst. butų). Vien per šių metų liepą įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių arba 17 proc. mažiau nei pernai liepą bei 4 proc.
Mažėjantys butų pardavimo rodikliai matomi ir didmiesčiuose - Vilniuje šiemet įregistruota 7,1 tūkst. butų pardavimų arba 15 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune 2022 m. butų sandorių skaičius siekė 2,6 tūkst. , t.y.- 18 proc. mažiau nei pernai, o Klaipėdoje įregistruota 1,7 tūkst.
Panašios butų rinkos tendencijos matomos ir mažesnėse savivaldybėse. Vis dėlto, eliminuojant penkias didžiausias šalies savivaldybes, šių metų sausį-liepą, palyginus su analogišku laikotarpiu pernai, nuosmukis yra švelnesnis ir siekia apie 5 procentus. Du trečdaliai savivaldybių šiemet rodo mažėjančius butų pirkimo - pardavimo rezultatus, o likusio trečdalio savivaldybių rezultatai nesikeitė ar net pagerėjo.
Per pastaruosius 7 mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 7,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - tai beveik 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais (9,1 tūkst.). Vien per šią liepą parduota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų - ketvirtadaliu mažiau nei 2021-ųjų liepą bei 5 proc.
Visoje šalyje nuo metų pradžios taip pat įregistruota 37,6 tūkst. žemės sklypų pardavimų - tai penktadaliu mažiau nei pernai (47,2 tūkst.). Vien per liepos mėnesį įregistruota 5,1 tūkst. žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorių - iš jų 2,7 tūkst. sudaro ūkio (žemės, miškų, vandens ūkio ir konservacinės) paskirties žemės sklypai, likę 2,4 tūkst. - kitos paskirties žemės sklypai. Tai beveik trečdaliu mažiau nei pernai liepą bei 13 proc. nei 2022 m. birželį.
Miško kainų už hektarą supratimas
Jei norite investuoti į miškus Lietuvoje, būtina suprasti dabartines rinkos tendencijas ir hektaro kainas. „Tikra Vertė“ specializuojasi nekilnojamojo turto vertinimo, pirkimo, tarpininkavimo ir pardavimo srityse, padedame klientams orientuotis sudėtingose miško nekilnojamojo turto rinkose. Nesvarbu, ar jus domina medienos gamyba, išsaugojimas ar ilgalaikės investicijos, mes teikiame ekspertų patarimus dėl miško kainų ir geriausių vietų pirkti.
Kas turi įtakos miško kainai už hektarą?
- Miško tipas: Įvairių tipų miškai - pavyzdžiui, pušynai, eglynai, beržai ar mišrūs miškai - turi skirtingas vertybes. Pušynai ir eglynai, garsėjantys kokybiška mediena, paprastai yra brangesni už hektarą nei beržynai ar mišrūs miškai.
- Medžio amžius ir kokybė: Medžių amžius miške daro didelę įtaką jo kainai. Miškas su brandžiais medžiais, paruoštas kirtimui, yra vertingesnis už mišką su jaunais medžiais. Medienos kokybė, apskaičiuojama pagal medžių tankį, augimo greitį ir rūšis, visa tai turi įtakos hektaro kainai.
- Vieta: Miškai, esantys netoli miestų arba regionų, kuriuose yra gera infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai ir medienos perdirbimo įmonės, paprastai yra brangesni. Miškai esantys atokiose vietovėse gali būti mažesnės kainos už hektarą ir būti sudėtingiau pasiekiami.
- Prieinamumas: Vertingesni miškai yra su geru privažiavimu, lengvu susisiekimu. Lengva prieiga yra būtina medienos ruošai, todėl šie sklypai yra labiau pageidaujami komerciniam naudojimui.
- Žemės užstatymo įstatymai: Lietuvoje galioja griežti miškotvarkos reglamentai, kurie gali turėti įtakos miško sklypo kainai. Miškai, esantys riboto kirtimo ar aplinkosaugos teritorijose, dėl ūkinės veiklos apribojimų gali kainuoti mažesnę kainą.
Vidutinės miško kainos už hektarą Lietuvoje
Vidutiniškai miško kainos už hektarą Lietuvoje svyruoja nuo 2000 € iki 10 000 €, priklausomai nuo aukščiau paminėtų veiksnių. Miškai su brandžiais, aukštos kokybės medžiais, esančiais netoli miesto teritorijų ir infrastruktūros, bus aukščiausioje kainų diapazono dalyje, o atokių vietovių ar jaunesnių medžių miškai yra pigesni.
Pušynai ir eglynai: paprastai kainuoja nuo 7 000 iki 10 000 eurų už hektarą, šie miškai yra labai vertinami dėl medienos kokybės ir ilgalaikio investavimo potencialo.
Mišrūs miškai: mišrių miškų kainos svyruoja nuo 4000 iki 7000 eurų už hektarą, priklausomai nuo vertingos medienos rūšių dalies.
Beržynai: Kainos svyruoja nuo 2 000 iki 4 000 eurų už hektarą, beržynai paprastai yra pigesni, tačiau vis tiek gali pasiūlyti solidžią investicijų grąžą.
Kodėl verta investuoti į miškus?
Miškai yra nuolatinis medienos šaltinis, kurį galima kirsti ir parduoti siekiant pelno.
Apleisti miškai: paslėpta galimybė su „Tikra Vertė“
Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai nepastebimi apleisti miškai, tačiau jie turi didelį potencialą tiems, kurie žino, kaip atrasti jų vertę. Įmonėje „Tikra Vertė“ specializuojamės nekilnojamojo turto, įskaitant ir nenaudojamus bei apleistus miško objektus, vertinime, pirkime ir tarpininkavime. Mūsų ekspertų komanda pasiruošusi padėti jums suprasti tikrąją šio turto vertę ir padėti jį paversti vertingomis investicijomis.
Kodėl verta investuoti į apleistus miškus?
Apleisti miškai gali atrodyti kaip apleista, nenaudojama žemė, tačiau tinkamai prižiūrėjus jie gali pasiūlyti daugybę galimybių. Štai kodėl verta juos apsvarstyti:
- Nepanaudoti gamtos ištekliai: Daugelyje apleistų miškų yra vertingos medienos ir kitų gamtos išteklių, kurie, tinkamai tvarkomi, laikui bėgant gali duoti pajamų.
- Nauda aplinkai: Įsigijus ir atkūrus apleistą mišką ne tik išsaugoma gamta, bet taip pat gali būti teikiamos aplinkosaugos paskatos ir dotacijos, skirtos saugoti gamtą.
- Ilgalaikės investicijos: Laikui bėgant miško žemės vertė didėja, todėl tai yra protinga ilgalaikė investicija asmenims ar įmonėms, norintiems diversifikuoti savo nekilnojamojo turto portfelius.
- Plėtros potencialas: Priklausomai nuo užstatymo taisyklių, kai kurios miško nuosavybės gali būti panaudotos turizmui, poilsiui ar net gyvenamajai ar komercinei plėtrai.
Kaip Tikra Vertė gali padėti
Įmonėje „Tikra Vertė“ teikiame kompleksines paslaugas, padedančias maksimaliai išnaudoti apleistus miškus:
- Nekilnojamojo turto vertinimas: atliekame nuodugnų apleistų miško žemių vertinimą, nustatydami jų galimybes medienos gamybai, ekologiniam atkūrimui ar kitokiam naudojimui. Mūsų vertinimuose atsižvelgiama į dabartines rinkos tendencijas, išteklių prieinamumą ir teisinius reikalavimus.
- Pagalba perkant: Jei jus domina apleisto miško įsigijimas, mes atliekame visus sudėtingus pirkimo proceso veiksmus. Nuo derybų dėl kainų iki teisinės dokumentacijos tvarkymo užtikriname sklandų sandorį.
- Tarpininkavimas ir pardavimas: Jei jau turite miško žemę, kurią norite parduoti, mūsų komanda padės surasti tinkamus pirkėjus. Turėdami žinias apie tinklą ir rinkodarą, galime padėti jūsų turtui taip, kad sudomintų investuotojus, vystytojus ir gamtosaugininkus.
Nors apleistų miškų potencialas yra aiškus, yra iššūkių, su kuriais susiduriama tvarkant šias nuosavybes. Tokie veiksniai kaip teisinės problemos ir aplinkosaugos įstatymai gali apsunkinti reikalus.
tags: #misku #ukio #paskirties #zemes #isigijimas