Valstybės miškų kadastro integruota informacinė sistema (MKIIS) yra esminis įrankis Lietuvos miškų ūkio valdymui. Ši sistema sukurta centralizuotai kaupti, apdoroti, analizuoti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. MKIIS leidžia efektyviau valdyti miško išteklius ir užtikrinti jų tvarų naudojimą.
MKIIS Sukūrimas ir Tikslai
Geografinių informacinių sistemų (GIS) lyderė UAB „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“ (HB-GIS) kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Informacijos sistemų katedra sukūrė ir įdiegė Valstybės miškų kadastro informacinę sistemą (MKIIS), skirtą centralizuotai kaupti, apdoroti, analizuoti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškų ūkį. Projektą inicijavo LR Aplinkos ministerija, o MKIIS specifikaciją parengė miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga - Valstybinė miškotvarkos tarnyba (VMT).
Pasak VMT direktoriaus Andriaus Kuliešio, šis projektas turi nepaprastai didelę svarbą Lietuvos miško ūkiui. Duomenys apie Lietuvos miškus yra kokybiškai atnaujinti ir pateikiami žymiai operatyviau. Tai palengvina miško projektų rengimą, valdų registravimą, miško kirtimų kontrolę, miškų apskaitą ir kitus darbus.
MKIIS Funkcionalumas
590 tūkst. Lt kainavusio ir 1,5 metų trukusio projekto metu į MKIIS integruoti išsamūs duomenys apie medynų rūšinę sudėtį, jų amžių, sukauptą medienos tūrį ir visus miškotvarkos procesus - pradedant miško sklypų būkle, kirtimų valdymu ir baigiant informacija apie Raudonosios knygos objektus (saugomų augalų ir gyvūnų rūšis) miškuose.
HB-GIS projektų vadovė Liubov Sverdan teigia, kad sistema bus naudinga ne tik miškų savininkams, bet ir miškų kadastrą tvarkantiems specialistams. Įdiegus naujausias informacines ir GIS technologijas, sukurti įrankiai žemėlapių redagavimui, spausdinimui, aprašomosios informacijos suvedimui, ataskaitų sudarymui.
Per 2006 m. planuojama išplėsti MKIIS, suteikiant galimybę miškų kadastro duomenis internetu teikti regionų aplinkos apsaugos departamentams, miškų urėdijoms, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir tyrimo institucijoms, miško savininkus konsultuojančioms visuomeninėms organizacijoms bei plačiajai visuomenei.
Miškotvarkos Darbų Instrukcija ir GIS Technologijos
Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Visi miškotvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas.
Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT, kuris yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis.
Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis.
Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai.
Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtiniais atvejais - ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms - gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje - tik miško žemės naudmenų sklypai.
Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti patalpintas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus.
Rengiant sklypų ribų projektą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas miško ribos patikslinimui tose vietose, kurios georeferenciniame pagrinde GDB10LT turi tikslinimo požymį. Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka.
Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti.
Taksacinio Aprašymo Tikslas
Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose - ir ne miško žemės sklypuose turi būti pažymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais.
Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus - pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6-15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis.
Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu (9 priedas). Nustatytas amžius apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio.
Vizualiniu būdu taksuojant medynus, medyno ardo aukštis nustatomas išmatuojant vieną ardo vyraujančios rūšies vidutinį medį, o kitų į sudėtį įeinančių rūšių aukštis nustatomas vizualiai. Instrumentiniu būdu taksuojant medynus, kiekviename barelyje išmatuojama po 1 vyraujančios medžių rūšies medį ir po 1 kiekvienos iš sudėtinių medžių rūšių medį, išmatuojamą viename pasirinktame barelyje. Miško elemento aukštis lygus išmatuotų medžių aukščių svertiniam vidurkiui, kuris skaičiuojamas susumavus išmatuotų medžių aukščių ir skerspločių sandaugas ir padalinus iš skerspločių sumos.
Miško elemento medžių vidutinis skersmuo prilyginamas apmatuotų medžių skersmenų kvadratiniam vidurkiui, kuris apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmenys matuojami tiems patiems medžiams, kuriems matuojami ir aukščiai. Miško elemento medžių vidutinis skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m.
Instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose kiekvienam pirmojo ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar kt.). Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, o instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose - apskaičiuojant matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį.
Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas nustatomi pagal medyno 1 ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje.
Medžių tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Naudojant instrumentinius metodus, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutinį aukštį atitinkančio formrodinio aukščio ir skerspločių sumos sandaugą. Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant miško elementų tūrių sumą. Taksuojant vizualiai, medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles, ardo vidutinį aukštį ir skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą). Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai.
Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip 500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha. Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas tankumo kategorijomis: retas - iki 30 % ploto, vidutinio tankumo - 40-60 % ploto, tankus - daugiau kaip 60 % ploto. Trako krūmų rūšims gali būti nurodoma ūkinė vertė.
Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti gaunami iš miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami 1 metai), medžių rūšys (ne daugiau dviejų), želdinių tankumas (išlikusių gyvybingų, t. y. Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako krūmų rūšims, įvertinant jų gausumą balais.
Svarbu atkreipti dėmesį į miško sanitarinę būklę, kuri vertinama pagal medžių pažeidimus ligomis ir kenkėjais, mechaninius pažeidimus, džiūvimą, išvartas ir išlaužas. Taip pat nustatoma gaisrinė miško būklė, atsižvelgiant į gaisrų pavojų pagal meteorologinius rodiklius ir miško degumą.
Visa informacija apie sklypus, įskaitant vyraujančias medžių rūšis, yra surenkama ir sisteminama taksacinėse kortelėse bei GIS duomenų bazėse.
Miškotvarkos Istorija Lietuvoje
1922-1932 metais buvo sukurti Lietuvos miškotvarkos pagrindai. Iš pradžių miškotvarkoje buvo skiriamas didelis dėmesys aplinkinėms riboms ženklinti, jų geodeziniams matavimams vykdyti. Taksaciniai miško sklypai pirmoje miškotvarkoje buvo skiriami ženklinant bei matuojant sklypų ribas prakirstuose spindžiuose. Vėliau buvo pereita prie tikslesnio, bet gerokai darbui imlesnio sklypų ribų nustatymo, panaudojant menzulinę nuotrauką. Lietuvos miškotvarkoje buvo sukurta ir naudojama integruoto taksacinio sklypo abriso technologija.
Pagrindiniams rodikliams (medžių stiebų tūriui, jų prieaugiui, augavietės našumo rodikliams) įvertinti reikia nustatyti medyno (ardo), juos sudarančių medžių rūšių vidutinį aukštį, vidutinį skersmenį, skerspločių sumą, amžių. Genialiausias XX amžiaus išradimas yra kampinio matavimo (austrų miškininko W. Bitterlicho) prietaisas, taip pat tolimačiai (optiniai, lazeriniai), naudojami skritulio formos bareliams atriboti. Pastarieji prietaisai teikė daug vilčių atrankos metodams taikyti miško sklype.
Nežiūrint daugybės šioje srityje atliktų tyrimų, atrankos metodai sklypo lygiu turėjo tam tikrų „silpnybių“ - praktika parodė, jog griežtų, atrankos metodams būdingų, reikalavimų laikymasis, reikalauja neadekvačiai didelių sąnaudų, o minėtų reikalavimų nesilaikymas veda prie neleistinų sisteminių paklaidų. Dėl šių priežasčių iki šių dienų pagrindiniu sklypinės miškų inventorizacijos metodu yra akinis su daliniais matavimo elementais.
Pradedant 1922 metais, Lietuvos miškotvarkoje taikyti kaimyninėse šalyse naudojami taksaciniai normatyvai ir tik 1966 metais, antrosios pokarinės miškotvarkos metu, pradėti naudoti nacionaliniai taksaciniai normatyvai (bonitetinės skalės, skerspločių sumų ir tūrių, formrodžių, augimo eigos, sortimentinės ir kitos lentelės bei modeliai), parengti Lietuvos miškų instituto mokslininkų.
Antrame pokarinės miškotvarkos darbų cikle, pradedant 1966 metais, duomenų apdorojime pradėtos naudoti elektroninės skaičiavimo mašinos, popierinius archyvus keitė elektroninės duomenų bazės. 1984 m. sukurta duomenų bazių valdymo sistema „L“, kai kuriems uždaviniams spręsti naudojama iki šiol. Į skaitmenines duomenų bazes įvedami ir koreguojami miško inventorizacijos duomenys, atliekama duomenų analizė, spausdinamos įvairios ataskaitos, taksoraščiai. Duomenys atnaujinami (aktualizuojami), panaudojant medynų augimo eigos lenteles, medynų našumo modelius.
Tai - oficialus informacijos apie miško žemę šaltinis, sukurtas 2003 metais. MVK yra integruotas į valstybės registrų sistemą. Registruojami sklypinės miškų inventorizacijos, pokyčių dėl ūkinės veiklos ar gamtinių veiksnių duomenys sudaro MVK informacijos pagrindą.
Pradėta 1998 metais. Vyksta nepertraukiamai, grindžiama atrankos metodais. NMI paskirtis - pateikti objektyvius ir operatyvius duomenis apie visos šalies miškų išteklius, jų kaitą. Šie duomenys skirti strateginio lygmens planavimo uždaviniams spręsti. Kasmet yra permatuojamas penktadalis miško žemėje išskirtų 6000 pastovių apskaitos barelių, tolygiai išdėstytų visoje Lietuvos miškų teritorijoje. Pastovūs, įslaptinti bareliai leidžia tiesiogiai, be subjektyvaus įsikišimo, įvertinti miškų našumą ir jo panaudojimą.
2008-2010 m išbandyta ir gamybiniu mastu pradėta diegti vertingiausių - valstybinių miškų brandžių medynų inventorizacija (BMI) atrankos metodu. 2013 metais Dubravos eksperimentinėje miškų urėdijoje pradėti Miškų georeferencinio pagrindo metodikos kūrimo darbai.
Miškų georeferencinis pagrindas (MGP) - nepertraukiamos sklypinės miškų inventorizacijos geodezinis pagrindas, kurio tikslas - nustatyti miškuose esančių stabilių linijinių objektų (kvartalinių, griovių, kelių, trasų, nuosavybės ribas ženklinančių linijų ir kt.) susikirtimo ir posūkio taškų koordinates bei suformuoti tarp šių linijų esančių pastovių poligonų, skirtų miškui auginti (miško žemės) ribas.
Šiuolaikinė miškotvarka neįsivaizduojama ir be privačių miškotvarkos projektų. Pirmasis toks projektas buvo užregistruotas 1994 m. spalio 14 d. Jis buvo parengtas dr. A. Rutkausko, patvirtintas A. Bruko. Per 28 metus parengta apie 70 tūkst. projektų virš 513 tūkst.
MKIIS Nauda ir Privalumai
MKIIS teikia didelę naudą Lietuvos miškų sektoriui:
- Duomenų atnaujinimas ir operatyvus pateikimas.
- Efektyvesnis miško projektų rengimas ir valdymas.
- Patogesnis valdomų registravimas ir kirtimų kontrolė.
- Tikslus miškų apskaitos vykdymas.
- Sukurti įrankiai žemėlapių redagavimui ir ataskaitų sudarymui.
Pagrindiniai MKIIS aspektai
Apibendrinant, Valstybės miškų kadastro integruota informacinė sistema (MKIIS) yra būtina priemonė efektyviam ir tvariam Lietuvos miškų ūkio valdymui. Ji užtikrina kokybišką duomenų kaupimą, apdorojimą ir pateikimą, leidžiantį priimti pagrįstus sprendimus dėl miškų naudojimo ir apsaugos.
tags: #misku #kadastro #integruota #informacine #sistema