Miško bendrasavininkų teisės Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Jei esate miško savininkas ir miško valdą turite su kitais bendraturčiais, greičiausiai kyla ne vienas klausimas. Dažnai tarp bendraturčių kyla nesutarimų, kurie gali peraugti į teisines procedūras. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime aktualiausius klausimus ir pateiksime jums atsakymus.

Miško žemės padalinimas: ką reglamentuoja įstatymai?

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas reglamentuoja miško žemės padalinimą. Tačiau privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.

Visų pirma, miško žemė gali būti skaidoma į mažesnes nei 5 ha dalis tuo atveju, jei atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

Antra, gali būti atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šiuos teikiančius naudą plotus. Šiuo atveju formuojami du - miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties - žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.

Trečia, gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas.

Ketvirta, gali būti atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Atsidalinus valdą pagal trečią ir ketvirtą punktus, privaloma miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priimtais įstatymo pakeitimais nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais:

1. valstybinės svarbos objektams įrengti;
2. inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3. visuomeninės paskirties, bendrojo viešojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5. krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;
6. atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9. teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Planuojant dalinti miško žemę yra būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti Taisyklių 2 priede nustatytos formos sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą. Gavus leidimą prašymą pateikęs asmuo ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti projektą išdavimo. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti.

Privačios miško ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka

Nusprendus parduoti savo mišką, būtina laikytis numatytos privačios miško ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos. Ją numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Miškų savininkai sėkmingai parduoda mišką laikydamiesi pardavimo taisyklių ir tokio turto pardavimo rekomendacijų.

Žingsniai parduodant mišką:

1. Miško sklypo nustatymas: Sužinokite savo miško sklypo kadastrinį numerį, kurį galite rasti Registrų centre arba internetu.
2. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimas: Gaukite sutikimą iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prieš pradėdami pardavimo procesą.
3. Miško kainos nustatymas: Nustatykite miško kainą. Pasitarkite su miškininkystės įmonėmis arba naudokite miško kainos skaičiuokles, taip pat galite susipažinti su rinkos kainomis.
4. Pardavimo būdas: Pasirinkite pardavimo būdą: aukcionai, skelbimai arba pasiūlymai miškų supirkėjams ar miškininkystės įmonėms.
5. Preliminari sutartis: Susitarkite su pirkėju dėl sandorio ir pasirašykite preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.
6. Kaimynų ir bendrasavininkų teisės: NŽT informuoja kaimyninius valdų savininkus, kurie turi pirmumo teisę įsigyti mišką. Taip pat, jei turite bendrasavininkų, jie turi teisę pirmieji pirkti.
7. Sutarties pasirašymas: Jei kaimynai arba bendrasavininkai nenori pirkti, sudaroma galutinė pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėju, kuri patvirtinama notaro.

Valstybinės reikšmės miškai ir nuosavybės teisės

Valstybė, vykdydama piliečių nuosavybės teisių atkūrimo politiką, pradėjo žemės grąžinimo procesą teisėtiems jos savininkams arba paveldėtojams. Vieni savininkai pasiliko suformuotus žemės sklypus sau, kiti perleido juos tretiesiems asmenims.

Tačiau už gamtos išteklių naudojimą atsakingos institucijos po kurio laiko suprato, kad yra tokių žemės sklypų, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškai ir kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija 2012 m. balandį mūsų byloje priėjo prie išvados, kad turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir vis vien turi būti taikoma restitucija grąžinant šiuos žemės sklypus valstybei, tačiau LAT taip pat konstatavo, kad valstybė taip pat turi prisiimti pareigą už neveikimą ir grąžinti trečiajam asmeniui - investuotojui - jo sumokėtas lėšas už žemės sklypą iš valstybės biudžeto, t.y. pardavėjui lieka iš trečiojo asmens gauti pinigai, o trečiajam asmeniui jo turėtas nekilnojamojo daikto įsigijimo išlaidas padengia valstybė.

Bendrosios nuosavybės savybės

Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.

Dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji dalinė nuosavybė

Bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Bendrasavininkų teisės:

• Teisė gauti pajamas: Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
• Teisė atsidalinti: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

Bendrasavininkų pareigos:

• Finansinė atsakomybė: Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus: Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Bendrasavininkų nesutarimai

Dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą?

Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.

Sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

Viršplotis

Jei pasidarote geodezinius matavimus ir yra viršplotis (viršija leistinumo ribas), galite jį išsipirkti iš valstybės. Tačiau niekas Lietuvoje negali priversti asmens sudaryti sandorius prieš jo valią.

Apie galimybę kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo kadastro duomenų bylos patikrinimo ir žemės sklypo plano suderinimo raštu praneša žemės sklypo savininkui ir nurodo, kad šis per mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu praneštų žemėtvarkos skyriui apie sutikimą žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais arba kad žemės sklypo ploto skirtumo nepageidauja įsigyti nuosavybėn.

Veiksmai nustatant viršplotį:

UAB "Senas miškas": miško pirkimas su bendrasavininkais

UAB "Senas miškas" perka mišką su bendrasavininkais. Tai procesas, kuomet miško dalys parduodamos bendrasavininkams sutarus dėl sandorio. Ši paslauga yra ypatingai naudinga, nes leidžia greitai ir efektyviai parduoti miško dalis, išsprendžiant sudėtingus nuosavybės klausimus.

Parduodant mišką su bendrasavininkais, būtina turėti visus reikalingus nuosavybės teisės dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę disponuoti mišku. Taip pat reikalinga miško inventorizacijos ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie medžių rūšis, jų amžių ir būklę. Be to, būtini visų bendrasavininkų sutikimai parduoti savo dalis.

UAB "Senas miškas" padeda paruošti visus reikiamus dokumentus ir gauti reikalingus leidimus iš Valstybinės miškų tarnybos arba savivaldybės administracijos, kad užtikrintume teisėtą ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį miško pardavimą.

Norėdami gauti daugiau informacijos ar pradėti pardavimo procesą, susisiekite su UAB "Senas miškas" per kontaktinę formą mūsų svetainėje arba telefonu +370 682 61641. Gaukite nemokamą konsultaciją ir miško įvertinimą jau šiandien!

tags: #misko #bendrasavininku #teises