Nestacionariose ir stacionariose socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos saugios socialinės paslaugos ir sudaroma saugi sveikatai aplinka. Socialinių paslaugų įstaigoje gyvenimo, maitinimo, laisvalaikio, asmens higienos, užimtumo, ugdymo, darbo terapijos režimas organizuojamas vadovaujantis šios įstaigos steigėjo patvirtintais nuostatais (įstatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais įstaigų veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Socialinio darbuotojo veiklos sfera yra labai plati, darbuotojas privalo žinoti darbo įstatymų nustatytus reikalavimus (žemės sklypo, patalpų ir jų įrengimo įstatus). Dirbti saugioje sveikatai nepavojingoje aplinkoje.
Šiame straipsnyje aptarsime minimalius tualeto patalpos aukščio reikalavimus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir statybos techniniais reglamentais, ypač atsižvelgiant į prieinamumo neįgaliesiems aspektus.
Sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priimamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
AC 020 – Geriausias vaizdo įrašas apie tualetų prieinamumo reikalavimus – KALIFORNIJOS LEIDIMAS!!!
Socialinių Paslaugų Įstaigų Patalpų Reikalavimai
Socialinių paslaugų įstaiga gali būti įrengta viename pastate arba keliuose pastatuose, kuriuos rekomenduojama sujungti šildomais koridoriais. Paslaugų gavėjams su negalia turi būti užtikrinta galimybė patekti į pastatą, patalpas ir laisvai judėti pastato patalpose. Paslaugų gavėjų su negalia reikalavimus patalpoms ir atskiriems elementams nustato Statybos techninių reikalavimų reglamentas.
Tualeto Patalpų Įrengimo Reikalavimai
Tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Tualeto patalpose turi būti įrengtos:
- Atskiros kabinos, kurių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m.
- Tualeto kabinoje turi būti unitazas, šepetys unitazui valyti, tualetinis popierius, šiukšlių dėžė.
- 10-čiai paslaugų gavėjų turi būti ne mažiau kaip vienas unitazas (20-čiai vyrų gali būti vienas unitazas ir vienas pisuaras).
Moterų tualeto patalpose rekomenduojama įrengti bidė ar lankstų dušą. Tualeto prieškambaryje, tualete ar gretimoje patalpoje turi būti praustuvė, muilas, rankų džiovintuvas arba vienkartiniai rankšluosčiai, šiukšlių dėžė. Turi būti įrengtos specialios tualeto kabinos paslaugų gavėjams su negalia, kabinos durys turi atsidaryti į išorę. Kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, praustuvę ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1,5 m skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Tualetų kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1,5 m. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad vienoje pusėje liktų ne siauresnis kaip 0,9 m tarpas vežimėliui pastatyti. Šalia unitazo turi būti pritvirtinti kabliai ramentams, drabužiams ar krepšiui pakabinti, abiejose unitazo pusėse - įrengti atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais.
A, B, ir C tipų tualetuose durų tarpdurio minimalus laisvasis plotis - 850 mm, o juose įrengiamų unitazų viršus turi būti 430 - 520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Jeigu tualete įrengiamos trys ir daugiau tualetų kabinos, viena iš jų turi būti tinkama riboto judumo asmenims. Tokiais atvejais judėjimo trasa patekti į kabiną ir prie bent vieno iš patalpoje esančių praustuvių turi būti ne siauresnė kaip 1 500 mm. Riboto judumo asmenims skirtų kabinų durys turi atsidaryti į išorę. Šių durų plotis turi būti ne mažesnis kaip 850 mm. Kabina turi būti ne mažesnė kaip 1 830 mm x 1 830 mm. Reglamento 59 punkte nurodyto aukščio unitazas įrengiamas nuo vienos iš sienų (pertvarų) paliekant 920 mm laisvą erdvę. Prie unitazo įrengiami turėklai vadovaujantis ISO 21542:2011 26.7 papunkčiu.
Socialinių paslaugų įstaigoje 15-ai paslaugų gavėjų turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira - ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Persirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2 vienai dušo kabinos vietai. Vonios (dušo) patalpoje turi būti vonia arba dušas (arba abu), pakabos rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Paslaugų gavėjams su negalia skirtoje dušo patalpoje turi būti įrengtas dušas, praustuvė, unitazas ir suolelis, kuris turi būti pritvirtintas 0,4-0,48 m aukštyje. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna. Prie dušo kabinos sienų turi būti pritvirtinti horizontalūs ir vertikalūs turėklai. Turi būti pritaikyta vonios patalpa, kurioje, be vonios, gali būti įrengtas unitazas, praustuvė, suolelis, spintelė ar drabužių kabykla, vežimėlio aikštelė. Pati vonia turi būti 1,7 m ilgio ir 0,75 m pločio, 0,45-0,65 m aukščio su ne trumpesne kaip 1,5 m ilgio dušo žarna. Virš vonios turi būti stacionari arba uždedama ir stumdoma sėdynė.
Reikalavimai Neįgaliesiems
Siekiant užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Prieš pagrindinio įėjimo duris turi būti įrengta lygi, ne mažesnė kaip 1,5 m x 1,5 m aikštelė.
- Durų angos plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,85 m, durys pastato viduje turi būti be slenksčių.
- Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu.
- Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi jungtis su prieinama judėjimo trasa, įrengta pagal ISO 21542:2011 7 skyriaus reikalavimus.
Reglamento 59 punkte nurodyto aukščio unitazas įrengiamas nuo vienos iš sienų (pertvarų) paliekant 920 mm laisvą erdvę. Prie unitazo įrengiami turėklai vadovaujantis ISO 21542:2011 26.7 papunkčiu.
Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ nustato reikalavimus rengiant statinių statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį į nurodytą Reglamento 1 priede paskirtį.
Nuorodos į Teisės Aktus ir Standartus
- Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“
- ISO 21542:2011 „Pastatų statyba. Prieinamumas ir tinkamumas naudoti pastatytoje aplinkoje“
Kiti svarbūs teisės aktai ir standartai:
- statybos techninis reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“
- statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“
- Lietuvos higienos normą HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
- Kelių eismo taisykles
- Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų
- tarptautinį standartą ISO 23599:2012 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams“
- Lietuvos standartą LST EN 81-41:2010 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Specialieji keleiviniai ir krovininiai liftai. 41 dalis"
- Lietuvos standartą LST EN 81-70:2018 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Specialusis keleivinių ir krovininių-keleivinių liftų pritaikymas. 70 dalis"
Šis straipsnis pateikia apžvalgą minimalių reikalavimų tualeto patalpų įrengimui Lietuvoje. Svarbu atsižvelgti į konkrečius teisės aktus ir standartus, siekiant užtikrinti saugią ir prieinamą aplinką visiems asmenims.