Liepos 6-oji Lietuvoje - ypatinga diena, skirta paminėti karaliaus Mindaugo karūnavimą ir įprasminti ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. Ši šventė, oficialiai vadinama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, simbolizuoja Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje ir yra svarbus atskaitos taškas šalies istorijoje.
Karalius Mindaugas (Jano Mateikos paveikslas)
Šventės Istorija ir Svarba
1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas liepos 6-ąją paskelbė švenčių diena. Tai buvo visiškai nauja valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šią tradiciją buvo ypač aktualu pabrėžti 1990-1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją.
Liepos 6-osios šventimo tradicijos formuojasi nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos šventimas.
Rengiant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas kreipėsi į Lietuvos žmones ir organizacijas, 1990 m. rugpjūčio 28 d. paskelbdamas kreipimąsi dienraštyje „Lietuvos aidas“, kuriuo prašė siųsti savo siūlymus dienraščio redakcijai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, kokias šventes Lietuvos žmonės ir organizacijos pageidautų švęsti.
Tuo metu galiojęs įstatymas dėl švenčių buvo priimtas 1990 m. vasario 9 d., dar iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Nors šiame įstatyme jau buvo įrašyta vasario 16-oji, tačiau jame taip pat buvo numatytos ir okupacinį režimą įtvirtinančios šventės. Štai kodėl buvo imtasi Švenčių dienų įstatymo peržiūros.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisija rengdama Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymą konsultavosi ir bendradarbiavo su Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutu. Buvo ieškoma šventinės dienos, kuri atspindėtų ilgametę Lietuvos valstybingumo tradiciją. Dalis Lietuvos istorikų, teisininkų ir dvasininkų pasiūlė į švenčių dienų sąrašą įtraukti liepos 6-ąją.
Prof. Edvardo Gudavičiaus tyrimai patvirtino, kad karalius Mindaugas yra pirmasis Lietuvos valdovas. Istoriniuose šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Tą kartą Lietuvos kunigaikščiai sudarė taikos sutartį su Voluinės kunigaikščiais. Į vyresniųjų kunigaikščių penketą Mindaugas ir jo brolis Dausprungas, tikėtina, pateko dar ne dėl asmeninių pasiekimų, o savo statusą paveldėję.
Praėjus 20 metų istoriniai šaltiniai liudijo „Mindaugo Lietuvą“ - jo sukurtą Lietuvos valstybę, kurią dar reikėjo apsaugoti nuo vidaus opozicijos, kaimyninių valstybių puldinėjimų, krikštu ir diplomatija atvesti į krikščioniškų valstybių bendriją. Šią užduotį Mindaugui iš dalies pavyko įgyvendinti - 1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karaliaus karūnomis vainikavo Lietuvos kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną Mortą.
Prof. Edvardas Gudavičius nustatė tikėtiną karūnacijos datą - 1253 m. liepos 6-ąją. 1251 m. įvykęs Mindaugo krikštas ir 1253 m. vykusi karūnacijos ceremonija leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią.
Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas - suvienyta Lietuvos valstybė - išliko, nepaisant istorinių iššūkių. Mindaugo karūnacijos diena tapo svarbiu, simboliniu atskaitos tašku, įprasminusiu Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje. 1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikams rūpėjo panašūs iššūkiai - nuvesti Lietuvą į Europą ir įtvirtinti jos tarptautinį pripažinimą.
Teisiniai Aspektai ir Pavadinimo Pokyčiai
Po diskusijų parlamente dėl liepos 6-osios pavadinimo į 1997 metais buvo pakoreguotas 1990 m. įtvirtintas liepos 6-osios pavadinimas. 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl švenčių dienų“. 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymą pakeitė įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2019 m. balandžio 26 d. buvo dar kartą pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas, šiai dienai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę.
Valstybinės Vėliavos Įstatymas
1991 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“, kuriuo nustatė Lietuvos valstybės vėliavos etaloną ir apibrėžė, kur, kada ir kaip turėtų būti iškeliama valstybės vėliava. 1991 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą „Dėl Valstybės dienos“, kuriuo paragino pažymėti liepos 6-ąją ir tą dieną iškelti Lietuvos valstybės vėliavą prie valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų ir gyvenamųjų namų.
Nutarimas skelbė: „Liepos 6-ąją Lietuva pirmąjį kartą oficialiai švenčia valstybės dieną - Mindaugo karūnavimo metines. Prieš 738 metus tą dieną Mindaugas, pirmasis Lietuvos karalius, gavo popiežiaus skirtą karūną, o jo suvienyta Lietuva - krikščioniškosios Europos pripažinimą. Nuo tų laikų Lietuva brangino ir visomis išgalėmis gynė savo valstybingumą, kaip svarbiausią tautos gyvavimo sąlygą. Ir mes - gyvoji tautos karta, esame paveldėję tą kilnią priedermę. Valstybės dienai pažymėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria: liepos 6-ąją dieną pagal Valstybinės vėliavos įstatymą iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą.“
Palaipsniui susiformavo tradicija kasmet liepos 6-ąją iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę).
Lietuvos valstybinė vėliava (trispalvė)
2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymą, į kurį įrašė Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, kurios audeklo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat turi būti iškelta virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje, Kaune, taip pat išvardytos švenčių dienos, kuriomis Lietuvos valstybės istorinė vėliava turi būti iškeliama prie įstatyme nurodytų institucijų.
Įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava iškeliama „liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną - prie Respublikos Prezidento rezidencijos“, t. y. 2006 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo įtvirtinta nuostata iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę), ne tik vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją, bet ir liepos 6-ąją.
## Tradicija Giedoti „Tautišką Giesmę“2009 metų liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“. Idėja tokiu būdu parodyti viso pasaulio lietuvių vienybę rado platų atgarsį ir stiprų palaikymą visuomenėje. Palaipsniui susiformavo tradicija kasmet liepos 6-ąją 21 val.
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos minėjimas Tiskūnuose
Tautiška giesmė
Svarbiausi Faktai Apie Liepos 6-ąją
Apibendrinant, štai svarbiausi faktai apie liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną:
- Data: Liepos 6-oji
- Pavadinimas: Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
- Svarba: Karaliaus Mindaugo karūnavimo metinės, Lietuvos valstybingumo įprasminimas
- Tradicijos: Valstybinės vėliavos iškėlimas, „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val.
- Teisiniai aktai: Lietuvos Respublikos įstatymai dėl švenčių dienų ir valstybinės vėliavos
Daugiabučio namo savininkų bendrija "Mindaugo 14A" veikla
Šiame kontekste svarbu paminėti ir organizacijas, kurios prisideda prie bendruomenės gyvenimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo. Pavyzdžiui, Daugiabučio namo savininkų bendrija "Mindaugo 14A" (kodas 304814615), įkurta 2018-03-29, veikia Mindaugo g., Kėdainių mieste. Pagrindinė įmonės veikla yra namų savininkų bendrijos.
Tokios bendrijos, nors ir netiesiogiai susijusios su valstybės šventėmis, atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant bendruomeniškumą ir pilietinę savimonę, o tai yra būtina stiprios ir vieningos valstybės dalis.