Klaipėdos Daugiabučio Renovacija Įstringa Dėl Miesto Tarybos Nario Veiksmų

Griūvantį namą renovuoti norintys klaipėdiečiai susidūrė su netikėta kliūtimi, kurios centre - Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus. Minijos g. 144 gyventojai tikino, kad jų namas yra itin prastos būklės, tad jį būtina renovuoti.

Daugiabučio namo renovacija - būtinas procesas siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

Situacija Minijos gatvėje

Daugiabučio namo, esančio Minijos g., gyventojai pasakoja apie prastą būklę:

„Namas tikrai yra prastos būklės, jis beveik griūva. Per tuos metus jau du kartus teko lopyti stogą, vamzdžius. Renovacija yra būtina ir labai džiaugėmės, kad ji prasidės, bet viskas ėmė ir užstrigo."

Name yra 56 butai, tačiau du iš jų yra komercinės patalpos, kurių vienos priklauso bendrovei „Lyrava“. Vienas šios bendrovės akcininkų yra Klaipėdos miesto tarybos narys A. Vaitkus.

Renovacijos proceso kliūtys

Kai gyventojai surinko reikiamus parašus dėl namo renovacijos, daugiabučio administratorius paskelbė konkursą pirkti projektavimo paslaugas.

„Todėl projektą reikėjo koreguoti, iš naujo rinkti gyventojų parašus. O tada paaiškėjo ir nauja problema.

30 proc. renovacijai reikalingos sumos mes gauname iš ES fondų, o likusią dalį turime pasiskolinti iš banko. Tačiau bankui reikia pristatyti name esančių juridinių asmenų pažymas, kad jos nėra gavusios paramos iš valstybės.

„Lyrava“ tokią deklaraciją atsisako pateikti, todėl paskolos negalime gauti. Be paskolos negalime pradėti renovacijos darbų, nes nėra pinigų.

Jie tvirtino, kad jau kitą savaitę iš daugiabučio namo administratoriaus veikiausiai sulauks sąskaitų sumokėti už renovacijos administravimo paslaugas, o jos kainavo apie 10 tūkst. eurų.

Gyventojų kreipimasis į A. Vaitkų

Neseniai gyventojai net išsiuntė laišką politikui A. Vaitkui:

„Kreipiamės gyventojų vardu dėl namo, adresu Minijos g. 144, Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) proceso, kuris šiai dienai yra sustabdytas dėl Jūsų kaip patalpų savininko neteikiamos minimos deklaracijos.

Pažymėtina, kad vien dėl to, kad nepateikiate šios pažymos, nutrūksta renovacijos procesas ir mes, namo gyventojai, patirsime ne tik materialinius nuostolius, bet ir moralinius. Pažymėtina, kad turėsime apmokėti už techninio darbo projekto parengimą.

Svarbu pabrėžti, kad namas yra prastos būklės, prateka stogas, gyventojų turtas yra gadinamas, veisiasi pelėsis, kas kenkia ir sveikatai.

„A. Vaitkus, matyt, gyvena kur nors patogiai name prie jūros ir jam visai nesvarbu, kad mes gyvename pripelijusiuose butuose, į kuriuos pro kiaurą stogą sunkiasi vanduo. Jo patalpos yra pirmame aukšte. Gal politikas nenori patirti išlaidų, todėl stabdo renovaciją. Jis pats sakė, kad skaičiuoja pinigus, jų nemėto. Bet taip elgtis yra labai negarbinga.

„Gal reikia kreiptis į teismą, kad jis priverstų tą bendrovę išduoti mums reikiamą pažymą. Bet mes esame paprasti žmonės, ne politikai.

A. Vaitkaus pozicija

Pats A. Arvydas Vaitkus teigia:

„Situaciją komentuoti turėtų įmonės vadovė, o ne aš, bet kalbėsiu, nes esu įžūliai įtrauktas į šią istoriją. Pirminiame etape mes dėl renovacijos neprieštaravome, tačiau parašėme griežtą sąlygą, kad norėtume gauti visą informaciją apie procedūras, kainas ir panašiai.

Kai prasidėjo renovacijos dokumentacijos rengimas, negavome jokios informacijos nei apie kainas, nei apie žaliavas ir jų kiekius. Mano preliminariomis žiniomis, planuojama renovacija kainuos tiek, kad žmonės iki mirties įklimps į skolas.

Mes norime pamatyti visą renovacijos visumą, prašome dokumentų, kad galėtume pasakyti, jog procesas yra skaidrus. Tačiau nieko negauname. O kadangi negauname, tai ir neduodame tos deklaracijos, kurios reikia, kad renovacija toliau vyktų. Mes nenorime būti apgauti, o kai atsakymų negauname, tai ir kyla klausimų dėl skaidrumo“.

A. Vaitkus pridūrė:

„Jei renovacija žmonėms kainuos po 20-30 tūkst. eurų, tai kada jie išsimokės, juk šiame name tikrai ne turtuoliai gyvena. Todėl ir norime kalbėti, diskutuoti, ieškoti geriausių variantų, o ne aklai tikėti tuo, kas sakoma.

Išeitis nenutraukti renovacijos yra. Bet visi turime susėsti prie bendro stalo, ant jo turi atsirasti visi dokumentai, skaičiavimai. Ir kai rasime sprendimą, kaip namą geriausiai renovuoti, tada ir suteiksime tą prašomą deklaraciją. Jei viskas vyks sąžiningai, tada ir judėsime į priekį“.

Finansinė pusė

Minijos g. 144 namo modernizavimo pirminiame investiciniame plane buvo nurodyta, kad visi darbai galėtų kainuoti apie 900 tūkst. eurų. Tad vienas butas už renovaciją vidutiniškai turėtų sumokėti apie 17 tūkst., eurų, bet dar 30 proc.

„Mano Būstas“ veiklos rodikliai

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ pernai pagerino visus esminius veiklos rodiklius. Į tai netruko sureaguoti ir įmonės klientai.

Klientų aptarnavimo gerinimas

„Laikas, kai mūsų klientams tekdavo po keletą ir daugiau minučių laukti, kol bus sujungti su konsultantais, jau praeityje. Pernai vidutinis atsiliepimo į skambutį laukimo laikas buvo 43 sekundės, ir tai yra kone tris kartus trumpiau, nei 2021-siais. Be to, net į 68 proc. skambučių mūsų konsultantai atsiliepė greičiau nei per 20 sek., o 80 proc. klientų klausimų pavyko išspręsti jau pirmojo skambučio metu.

Greitas reagavimas į avarinius iškvietimus

Jau daugiau nei dešimtmetį nuosava, 24 val. per parą budinti „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba užtikrina, kad užsikimšus kanalizacijai, trūkus vandens tiekimo vamzdžiams ar įvykus kitiems gedimams daugiabučiuose, gyventojai sulauktų operatyvios ir savalaikės pagalbos.

„Kasmet reagavimo laikas į avarinius iškvietimus pastebimai gerėja ir šiuo metu į nelaimės vietą mūsų ekipažai vidutiniškai atvyksta per 54 minutes nuo iškvietimo.

Avarinės tarnybos reagavimo laikas nuolat gerėja.

Darbų ir renovacijos tempo didinimas

Gerėjo ne tik klientų aptarnavimo rodikliai, bet ir atliekamų darbų tempas. Įmonės skaičiavimais, per metus darbų, kurie pagal įsipareigojimą turėjo būti atlikti per 5 dienas, įvykdymo terminas pagerėjo beveik 40 proc.

Praėję metai buvo ir daugiabučių namų renovacijos proveržio metais, nes „Mano BŪSTAS“ savo klientams padėjo pilnai modernizuoti 27 namus. Dar 39 daugiabučiuose pernai pradėti rangos darbai, o 85 namų gyventojai pritarė modernizacijos startui. Toks praėjusių metų renovacijos tempas komfortą ir mažesnes šildymo sąnaudas užtikrins dar 7335 namų ūkiams.

Klientų pasitenkinimo augimas

Didelį dėmesį klientų lūkesčių išpildymui skiriantis „Mano BŪSTAS“ pastaruosius 13 mėnesių pagal tarptautinę metodiką kasdien matuoja klientų pasitenkinimo indeksą NPS („Net Promoter Score“). Šis įrankis realiu laiku leidžia matyti, ar gyventojai patenkinti įmonės teikiamomis paslaugomis. Susumavus matavimo duomenis paaiškėjo, jog klientų pasitenkinimas įmone per metus išaugo 22 proc.

Gerindama paslaugų kokybę įmonė plėtė ir naujų klientų. Vien pernai „Mano BŪSTO“ paslaugomis pradėjo naudotis 123 daugiabučiai namai, kurių bendras plotas - per 200 tūkst. kv. metrų.

Daugiabučių draudimas

Nepaisant to, kad daugiabučių namų administratoriai prižiūri bendrąsias erdves ir užtikrina jų priežiūrą, tai nereiškia, kad gyventojai yra visiškai apsaugoti nuo galimų nuostolių.

Jei žala atsiranda dėl gedimų bendro naudojimo objektuose (tai gali būti vamzdžiai, laidai, balkonai, laiptinės, stogai ir pan.) gedimo, atsakomybė dažnai tenka patiems savininkams, nepaisant to, kad juos prižiūri administratoriai.

Nuostoliai gula ant gyventojų pečių

Štai bene didžiausia daugiabučius Lietuvoje administruojanti įmonė „Mano būstas“ pasidalijo, kad jų administruojamuose daugiabučiuose įvairios žalos fiksuojamos kasmet, o dažniausiai jas padengti tenka patiems gyventojams.

„Kiekvienais metais mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose fiksuojamos įvairaus dydžio žalos bendrojo naudojimo erdvėse. Jos įvyksta tiek dėl žmogiškojo faktoriaus, tiek dėl gamtos reiškinių (smarkios liūtys, vėjai ir kt.), o nuostoliai siekia nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų. Daugeliu atvejų nuostoliai dėl tokių žalų gula ant visų namo bendraturčių pečių“.

Reikia aiškaus mechanizmo

Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pažymėjo, kad pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji nuosavybė. Tai reiškia, kad visi butų ar kitų patalpų savininkai patys atsako už šiuos objektus proporcingai savo turimai turto daliai.

„Jeigu, pavyzdžiui, kilo gaisras ir jo priežasties nustatyti nepavyksta, atsakomybė už bendro naudojimo objektų atstatymą tenka visiems savininkams. Kitaip tariant, kaimynai apmoka nuostolius bendromis lėšomis, nes būstų savininkai - kolektyviai atsakingi už bendro naudojimo objektus“.

Draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų, tačiau būsto draudimas, kurį dažniausiai renkasi žmonės, dengia tik individualaus buto ar jo įrangos žalą, o bendro naudojimo objektai lieka be apsaugos.

Todėl, jei namą administruojanti įmonė nepasiūlė gyventojams sudaryti kolektyvinės draudimo sutarties, tuomet nelaimės atveju kilusią žalą gyventojams tenka padengti patiems.

Algis Čaplikas, Būsto rūmų prezidentas.

Privalomasis draudimas - apsauga nuo nelaimių

„Norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus politinius sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių taip, kaip atsitiko Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atveju. Namo atstatymas valstybei bei Vilniaus miesto savivaldybei kainavo virš milijono eurų.

Šiandien tam reikia politinės valios sudėliojant aiškų bendro naudojimo objektų draudimo mechanizmą, kaip apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo tokių nelaimių“.

Pasak jo, privalomojo draudimo bendroms erdvėms praktiką jau seniai taiko Vakarų valstybės, todėl norint apsaugoti save ir savo turtą, tokiu pavyzdžiu esą reikėtų pasekti ir Lietuvai.

„Vakarų valstybėse tokia praktika jau seniai taikoma ir niekam nekyla abejonių nesidrausti. Juk kažkada ir privalomasis civilinis automobilių draudimas atrodė kaip utopija, tačiau dabar kelyje sunkiai rasime tokio neturintį. Svarbiausia - suprasti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas - tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą“.

Privalomojo draudimo privalumai

Būsto rūmų prezidentas pripažįsta, kad bendrųjų patalpų draudimo klausimas Lietuvoje tik pradedamas aptarinėti, todėl iki pokyčių gali laukti ilgas kelias.

Jis taip pat pridėjo, kad šių pokyčių anksčiau ar vėliau imtis reikės, nes dabar galiojanti tvarka nėra teisinga visų atžvilgiu.

„Kai įvyksta labai didelės nelaimės gyventojai tiesiog neturi tokio biudžeto, kad galėtų sumokėti. Tada turi kompensuoti savivaldybė ir vyriausybė iš biudžeto. Mano nuomone, tai yra neteisinga. Gyventojai turėtų draustis ir įvykus nelaimei tuo rūpintųsi draudimo bendrovės“.

A. Čaplikas mano, kad privalomojo daugiabučių namų bendrųjų patalpų draudimo įvedimas atneštų vien tik privalumus, nes įvykus nelaimėms neliktų jokių abejonių, kas yra atsakingas.

„Visos problemos nelaimės atveju daug lengviau išsispręstų. Tačiau čia yra politikams klausimas, nes jie turi koreguoti įstatymus norint tokių pokyčių. Mes tikrai būtumėm už privalomą draudimą“.

Vyras pasidalijo, kad mėgino apskaičiuoti, kiek maždaug tokia paslauga galėtų kainuoti. Kartu su specialistais atlikti skaičiavimai parodė, kad priklausomai nuo namo ir būtų skaičiaus jame, vidutinė tokio draudimo kaina butui būtų nuo 17 iki 20 eurų metams.

Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022

„Laukiau, kada pagaliau kauniečiai pamirš tuos plakatus „Ir Kaune galima gyventi“ ir iš tiesų pradės mėgautis gyvenimu mieste. Šiandien tas pokytis ne tik jau įvykęs, bet jis įgauna pagreitį“, - teigia Belgijoje gyvenantis kaunietis architektas Julius Seniūnas.

Anot jo, prie to stipriai prisidėjo programa „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“, leidžianti patirti kultūrą kaip šventę net ir kasdieniškose situacijose. Ši programa - ne tik kultūros profesionalų, menininkų, savivaldos atstovų ir vietos bendruomenių darbo rezultatas, bet ir verslo paskatintas procesas.

Julius Seniūnas, architektas.

Vasaros pradžioje Šilainiuose atidaryta J. Seniūno kartu su menininku Roku Sutkaičiu kurta išskirtinio dizaino krepšinio aikštelė nuo pat pirmų jos gyvavimo momentų tapo rajono gyventojų traukos vieta. Aikštelę puošia Kauno „Žalgirio“ klubo ir „Kaunas 2022“ simbolika, o ją įrengė ne vieną krepšinio aikštelę Kaune atnaujinusi įmonė „Mano būstas“.

„Į atidarymo renginį atvykusi valandą anksčiau nustebau - aikštelėje jau buvo žaidžiamas krepšinis, aplinkui sėdėjo paties įvairiausio amžiaus sirgaliai. Žmonės buvo atsinešę naminio kompoto, pyragų, kitų vaišių, vaikai buvo pasipuošę „Žalgirio“ marškinėliais. Rodėsi, kad nė koncerto nereikia - gyvenimas jau virė. Esu tikra, kad tame kieme mačiau tris keturias gyventojų kartas“, - įspūdžiais dalijosi „Kaunas 2022“ rėmimų kuratorė Irutė Tumaitė.

Verslo ir meno bendradarbiavimas

I. Tumaitės manymu, noras gaivinti miestą panašiomis iniciatyvomis turėtų būti ne tik kultūros įstaigų, bet ir verslo interesas. Kultūros organizacijoms tarpininkaujant, įtraukiant menininkus sukuriami iš tiesų unikalūs, šiuolaikiški sprendimai, kurių pavyzdžių ypač gausu užsienio šalyse.

„Tokios verslo iniciatyvos yra savotiškas meno mecenavimas, kartu prisidedant prie pokyčio mieste. Verslas, kuris tam ryžtasi, visada išlošia - tai ne tik ilgalaikė investicija į teigiamas patirtis, kurios gyventojų atmintyje siejasi su tuo prekės ženklu, bet ir savo kaip šiuolaikiškos, dinamiškos, kūrybiškos įmonės įvaizdžio puoselėjimas“, - įsitikinusi I. Tumaitė.

I. Tumaitės manymu, į tokį bendradarbiavimą lengviau leidžiasi įmonės, kurios nori save pristatyti kaip socialiai atsakingą, į žmogų orientuotą verslą.

„Tokios įmonės ieško netradicinių priemonių, būdų, kaip priartėti prie savo esamo ar būsimo kliento, natūraliai atsirasti jo aplinkoje. Bendradarbiavimas su kultūros lauko atstovais tokių būdų gali pasiūlyti ne vieną“, - įsitikinusi didžiausio Kauno kultūros projekto rėmimų kuratorė.

Krepšinio aikštelė Šilainiuose - puikus verslo ir meno bendradarbiavimo pavyzdys.

Menas skatina burtis

„Toks objektas, kaip mūsų sukurta krepšinio aikštelė, nėra tik vieta sportuoti - tai ir meninė instaliacija, - įsitikinęs J. Seniūnas, - o menas, kultūra skatina burtis aplinkui: domėtis, kalbėti, kurti idėjas.“

Naujoji aikštelė įrengta tipiniame pilkame daugiabučių kvartale, kuriame gyvena anaiptol ne pilki žmonės. Jie - aktyvūs, sportuojantys, bendraujantys. Todėl kūrėjai pasiūlė erdvę, kuri savo ryškiomis spalvomis kviestų žmones leisti laiką čia. Ir visai nebūtina žaisti krepšinį - ta erdvė gali būti ir kitokių susibūrimų vieta.

Kauno "Svajonių kiemas"

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje lėtai vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaunas pasirengęs transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“.

„Jau penktus metus skaičiuojanti Kauno miesto savivaldybės programa „Svajonių kiemas“ padėjo kauniečiams įsirengti patogias automobilių stovėjimo aikšteles, susitvarkyti namų aplinką, atnaujinti žaliąsias erdves.

„Tenka pripažinti, kad pavienių sklypų formavimas ir kiemų tvarkymas iš esmės urbanistinių miesto problemų nesprendžia. Sovietmečiu statyti miegamieji rajonai buvo planuoti kaip kvartalai. Dėl to į šių teritorijų konversiją taip pat turime žiūrėti kompleksiškai.

Išvystyta socialinė ir inžinerinė infrastruktūra, viešasis transportas, didesni žalieji plotai - tai pagrindiniai akcentai kokybiškam bei darniam gyvenimui mieste.

"Svajonių kiemas" Kaune - iniciatyva, skatinanti miesto gyventojų bendruomeniškumą ir aplinkos gražinimą.

LEAN įdiegimas įmonėje "Mano būstas"

„Ačiū krizei, kuri padėjo atsisukti į įmonės kaštus ir pagalvoti, kaip galėtume dirbti efektyviau“, - netikėtą padėką išreiškia įmonės „Mano būstas“ generalinis direktorius Vytautas Turonis. Anot pašnekovo, ekonomikos nuosmukis leido kritiškesniu žvilgsniu įvertinti ir klientų perspektyvą - kaip padaryti, kad jų veikla irgi taptų efektyvesnė?

Įmonė taupymo sprendimų ieškojo visiems aptarnaujamiems objektams: daugiabučiams, verslo, taip pat viešojo sektoriaus klientams.

Tinkamu momentu atradusi LEAN ir patikėjusi šio metodo galimybėmis, „Mano būsto“ įmonių grupė efektyvumą įgyvendino ir plėtroje. Dabar be pirminės veiklos - pastatų priežiūros ir administravimo - teikia valymo ir teritorijų tvarkymo bei apsaugos paslaugas.

LEAN iššūkiai ir sėkmės istorijos

2009-2010 metais Lietuvoje išties dar nelabai kas galėjo pasidalinti LEAN patirtimi paslaugų sektoriuje. Dėl to važiavome į ekskursijas, domėjomės, ieškojome sprendimų. Turėjome konsultantų išorėje, o netrukus ėmėme formuoti LEAN komandą savo įmonėje. Taip nuo žaidimų pamažu perėjome prie LEAN projektų. Mes, vadovai, buvome itin susižavėję LEAN ir su didžiuliu entuziazmu tikėjomės efekto. Deja, į kolegas atsitrenkėme tarsi į sieną. Jiems ši metodika iš karto nepasirodė patraukli. Taigi, juos „masažavome“: projektine veikla siekėme įrodyti, kad LEAN - įdomu ir šiuolaikiška.

LEAN praktiką kolektyve reikėjo diegti palaipsniui, įtraukiant žmones ir parodant realius pavyzdžius. Supratome, kad tai nuolatinis procesas, kuris sukasi spirale. Ir tik tada, kai į projektinę veiklą įtraukėme daugiau darbuotojų, kai atsirado jų sėkmės istorijos, žmonių supratimas apie LEAN tapo pozityvesnis. Paraleliai išaugo darbuotojų įsitraukimas bei vykdomų projektų skaičius. O kai pasijautėme pagaliau pasiekę tikslą, darbuotojai... pavargo. Taigi dar kartą įsitikinome, kad LEAN veikla - banguota. Žiniasklaidoje kartais perskaitau, kad kokia nors įmonė per dvejus metus įdiegė LEAN. Tuomet norisi sureaguoti ir patikslinti, kad LEAN galutinai įdiegti neįmanoma. Keičiasi darbuotojai, technologijos, paslaugų poreikis. Tokiame nuolatiniame pokytyje nuolat atsiranda erdvė veikti efektyviau.

LEAN įtaka įmonės veiklos rezultatams

Dirbame srityje, kurioje neišvengiamas sezoniškumas. Prieš šešerius metus vasaromis darbo turėdavome bent šešis kartus daugiau nei žiemą. LEAN leido sumažinti šį skirtumą ir efektyviau paskirstyti darbuotojų laiką bei kompetencijas. Dabar ne sezono metu atliekame triskart daugiau darbų nei anksčiau. Tam reikėjo integruoti kelis padalinius bei darbuotojų grandis. Mums tai padėjo geriau planuoti darbus, sudaryti tikslesnius jų atlikimo terminus. Be abejo, kartu su kompetencija išliko ir konkurencinga paslaugų kaina.

Atgalinį projekto ryšį pajuto klientai: visą parą veikiantis Klientų aptarnavimo centras leido geriau identifikuoti kliento problemas, jas operatyviai spręsti. Ar tikrai mūsų sprendimas tenkina, sužinome atskambindami ir paklausdami kliento nuomonės.

LEAN įmonei leido iškopti ir į žymiai aukštesnį technologinį lygį. Atsigręžę į klientą LEAN projektų pagalba įdiegėme e-serviso paslaugą: prie mūsų vidinės sistemos prisijungę verslo klientai gali teikti užsakymus, aktuoti darbus, gauti analitiką apie konkretų objektą. Inovacijos pakeitė ir technikų įpročius, nes vietoje popierinių dokumentų jie naudoja elektronines paskyras telefonuose. Tai reiškia, kad galime lengvai identifikuoti, ar darbas atliktas. Ar darbininkas objekte dirba pagal darbų saugos reikalavimus, fiksuojame naudodami mobiliąją programėlę ir pan.

tags: #dainavos #bustas #julius