Vertinimo esmėje slypi pasaulėžiūriniai principai, o vertybės pergyvenimas priklauso nuo pažiūrų į pasaulį ir į gyvenimą. Mūsų laikų vertinimo įvairumas kaip tik ir sukuria labai nevienodą vertinimą. Skilimas, irimas ir kova rungiasi su vienybe, kūryba ir rimtimi. Veikimas yra pažymėtas dažnai net tragiškomis priešginybėmis. Šiuo metu krypsta arba į idėją, arba į propagandą kaprizų mišinys, bedvasį, bevalį mechanizmą, diktatūrą.
Persilaužimo viena kuria linkme pastebėti visose, net ir labai siaurose gyvenimo srityse. Persilaužimo teorija yra pagrįsta horizontalinio istorijos tekėjimo idėja. Tekėjimas siūlo jį laikyti pagrindine mūsų amžiaus žyme. Stiprėti priešingas ir net prieštaraujančias sroves bei kryptis. Telkiasi aplinkui pagrindines idėjas. Jūros bangavimas, kuriame bangos tai iškyla, tai nusileidžia, ir bangos viršūnėje, kaip tik ir atrodo, kad bangos lūžta.
Eugene Delacroix - Liberty Leading the People
Istorijos samprata: Horizontalus tekėjimas ar vertikalus išsivystymas?
Bet visa tai reikalauja kitaip suprasti ir vaizduotis istorinį vyksmą. Istorija teka ne horizontaliai, bet išsivysto vertikaliai. Istorija eina prie išvidinės vienybės, be įtampos, o įtampa nėra galima be tam tikro persiskyrimo. Yra bendras istorijos dėsnis. Istorija palenkti sau. Kiekviena valdo atskirus istorijos periodus. Tarp atskirų istorinių struktūrų visados esama didelės įtampos.
Vyksmo supratimas gyvenimo prasmės neišaiškina, jeigu ji yra suprantama kaip horizontalinis tekėjimas. Ji turi turėti savo galą. Istorijos galas turi ateiti visai natūraliai. Bet visa tai reikalauja kitaip suprasti ir vaizduotis istorinį vyksmą. Istorija teka ne horizontaliai, bet išsivysto vertikaliai. Valdomas ne horizontalinio tekėjimo, bet vertikalinio išsivystymo idėjos, kuris auga ir skleidžiasi.
Žmogus tarp žemės, laisvės ir Dievo
Dabarties paslaptis yra išvidinės ir išviršinės kovos paslaptis, kaip pasakyta Apokalipsėje. Aplinkui jas sukasi visos kovos su pergalėmis ir pralaimėjimais, gyvenimą į tris pagrindinius frontus, amžių ir dabartinį žmogų. Jos įspaudžia savo žymių visiems mūsų laiko žygiams. Žmogus visų pirma yra šios tikrovės, šios žemės, šio pasaulio padaras. Jis niekados negali nutraukti savo sajų su jį supančia aplinka, gamtine tvarka, su jaučiama ir apčiuopiama realybe jis yra suaugęs ligi gelmių. Jis jaučia savyje ir laisvės principą. Žmogus yra kūrėjas, yra susijęs, jį palenkti sau ir jį perkeisti pagal savo dvasios esmę. Žmogus galop yra ir Dievo padaras, ir buvimo pirmosios Priežasties. Jis yra Dievo sukurtas. Šitos trys dvasinės struktūros glūdi kiekviename žmoguje, ir jų galia ne kiekviename yra vienodi. Vėliau gyventi jojo išsisprendimu, turi paregėti vienos arba kitos struktūros pergalę.
Michelangelo, Creation of Adam
Dvasinių struktūrų kova istorijoje
Pirmoje eilėje buvo dvasinis nusiteikimas, Šv. Dvasios malonė ir dovana, naturaliter christianam, kuri glūdėjo žmogaus dvasios gelmėse. Šv. Dvasia veikė ir laimėjo. Viduriniai amžiai žymėjo helenistinį istorijos tarpsnį. Šv. - buržuaziškosios ir krikščioniškosios - kova pasiekė aukščiausios įtampos. Atėjęs prometėjiškoji dvasia atsigavo Renesanso metu. Jis kovojo su dievais ir stengėsi prieštarauti savo likimui, nustojęs savo prasmės. Kontempliacijos jis atsigrįžo į patį save. Renesanso žmogus žiūrėjo į pasaulį kaip į savo kūrybos medžiagą. Apšvietos žmogui pasaulis jau buvo pastovi jo gyvenimo vieta. Pradžios Europos istorija pradeda įsigyti naujų bruožų, žingsnis į buržuaziškosios dvasios persvarą viešajame gyvenime.
Buržuazijos viešpatavimas ir jo pabaiga
Renesanso žmogaus užsidegimas buvo nepaprastai vaisingas. Išradimai buvo daromi ne idėjai, bet naudai, pelnyti. Renesansas pasaulį valdė idėja, Europos gyvenimas ligi didžiojo karo pasaulį valdė turtu. Čia pakeitė kova už duoną, įvairių materialinių gėrybių pavidalu. Renesansas. Buržuazijos periodas buvo trumpesnis negu abu pirmieji, prometėjizmą Europa priėjo prie buržuazijos viešpatavimo. Buržuazinis istorijos periodas Europoje buvo baigtas didžiuoju karu.
Dabartis: Trijų dvasių susikirtimas
Didysis karas sukrėtė istorinį buržuazijos pavidalą, liko giliai įsišaknijusi žmogaus individualiniame ir privatiniame gyvenime. Dabartyje šios trys galybės kaip tik ir susitiko, padaras. Ji yra logiška išplauka iš viso Europos gyvenimo vyksmo. Nors dvasinė struktūra sykį patenka į viešąjį gyvenimą, ji niekados nedingsta. Šis susikirtimas yr a neišvengiamas, pažymėtas dideliais sukrėtimais. Ne taip yra dabar, laikas, kada sukako „plenitudo temporum" visoms trims minėtoms dvasioms. Jos šiuo metu yra pakankamai išaugusios, kad galėtų kovoti.
Karl Marx 001
Perspektyvos: Prometėjizmas prieš Krikščionybę
Yra pakirstos šaknys, panaikinus buržuaziją kaip socialinę klasę, buržuazinė dvasia vis labiau traukiasi iš gyvenimo. Buržuazijos vietoje kaip viešojo gyvenimo tvarkytojas atsistos prometėjizmas. Mūsų laikų gyvenimas yra sutelktas Į veikėjų rankas, dėlto šitie veikėjai nėra buržujai. Kiekviena idėja yra totalistinė, struktūrą. Krikščionybės likimas šitose grumtynėse nėra pavydėtinas, susieta su buržuazija ir apvilkta buržuazinėmis formomis. Šitame purgatoriume ji išsiskaistina ir išsivalo, ji nauja galia persunks išvidinį žmogų.