Migracija apima visų rūšių žmonių judėjimą - tiek savanorišką, tiek priverstinį. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) žodį „migrantas“ vartoja kaip skėtinę sąvoką - asmuo, kuris dėl įvairių priežasčių laikinai ar visam laikui išvyksta iš įprastinės gyvenamosios vietos savo gimtojoje šalyje ar išvyksta į kitą šalį, laikinai ar visam laikui, dėl įvairių priežasčių. Nėra visuotinai priimto migranto apibrėžimo.
Svarbu atskirti skirtingas migrantų kategorijas, nes jiems priklauso skirtingos teisės ir apsauga. Šis Gidas paaiškina skirtumą tarp įprastos migracijos ir pabėgėlių.
Tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai numato, kad visi asmenys, įskaitant migrantus, turi teisę į pagrindines žmogaus teises, tokias kaip teisė į gyvybę, laisvė nuo kankinimo, teisė į laisvę ir saugumą.
Priežastys, kodėl žmonės palieka savo gimtąją šalį, paprastai vadinamos stūmimo ir traukimo veiksniais.
Kokios jūsų teisės, susijusios su atvykimu ir buvimu kitoje valstybėje? Jūs turite teisę palikti savo kilmės šalį. Tačiau jūsų teisė atvykti į kitą šalį priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, priežasčių, kodėl išvykstate iš savo šalies arba iš šalies, iš kurios esate kilę.
Migracijos rūšys
Pagal atvykimo į šalį būdą migraciją galima skirstyti į reguliarią ir ireguliarią migraciją. Nors šie terminai yra kritikuoti, dažnai šios dvi migracijos rūšys vadinamos teisėta ir neteisėta migracija. Reguliari migracija vyksta laikantis šalies teisės aktų reikalavimų, o ireguliari migracija reiškia atvykimą ar buvimą šalyje be galiojančio leidimo.
Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Grįžtamoji migracija - tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą.
Migrantų teisės
Visi migrantai turi teisę į žmogaus teises ir yra saugomi pagal tarptautinius žmogaus teisių principus. Migrantų darbuotojų teisės yra išdėstytos Jungtinių Tautų tarptautinėje konvencijoje dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų teisių apsaugos, kurią, deja, ratifikavo tik nedaugelis valstybių.
Migracijos situacija Lietuvoje
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 808 tūkst. - tai sudaro apie 22 proc. gyventojų 1990 m. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 275 tūkst., o dėl emigracijos - 484 tūkst.
Emigracija - tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 818 tūkst. gyventojų, o atvyko apie 584 tūkst.
Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis - tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius - kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus.
Neto migracija - tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos.
Užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2023 m. Lietuvoje gyveno daugmaž 222 tūkst. užsieniečių.
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams.
2018-2023 m. laikotarpyje vidutiniškai 152 asmuo per metus įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.
2023 m. 63,9 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 36,1 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas - mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė, tačiau nuo 2020 m. jos populiarumas vis mažėja. 2023 m. beveik 40 proc. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės.
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva.
Pagrindinėmis priežastimis, skatinančiomis grįžimą į Lietuvą, migrantai dažniausiai įvardina Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus (2023 m. - 68 proc.), tai, kad jie niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje (2023 m. - 27 proc.) ir norą dirbti bei kurti Lietuvai (2023 m. - 20 proc.).
Vaikų migracija yra 3-18 metų amžiaus asmenų judėjimas valstybės sienose arba už jų ribų, su tėvais ar teisėtais globėjais arba be jų, į kitą šalį ar regioną. Nepilnamečių motyvacija emigruoti yra tokia pat įvairi kaip ir suaugusiųjų. Ji apima ekonomines priežastis, geresnio išsilavinimo siekius, norą rasti geresnes galimybes ir t. t.
2023 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 903,26 mln. eurų ir prilygo 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto krašto apsaugai buvo skirta 1,65 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai - 1,53 mlrd. eurų.
Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį - ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2023 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 25 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė net 74 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 40 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal atvykimo pagrindą.
2023 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (49 proc.), Baltarusijos (28 proc.) ir Rusijos (7 proc.) piliečiai.
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. sudarytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis migrantams suteiktais leidimais dirbti. Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.
Prieglobstis Lietuvoje
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų srautui Vyriausybės sprendimu).
2023 m. buvo pateikti 575 prašymai suteikti prieglobstį.
2023 m. prieglobstis buvo suteiktas 404 asmenims: 403 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 1 asmeniui suteikta papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Baltarusijos (76 proc.), Rusijos (11 proc.), Tadžikistano (5 proc.), Afganistano (2,5 proc.) piliečiams.
Lietuva 2015 m. įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2023 m. į Lietuvą perkelti 5 prieglobsčio prašytojai iš Italijos Respublikos - 2 Malio piliečiai, 3 Pietų Sudano piliečiai.
Grąžinimas į užsienio valstybę - tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) teikė savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.