Šildymo Sistemų Renovacija: Privalumai ir Trūkumai

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didelis dėmesys skiriamas pastatų energinio efektyvumo didinimui. Šildymo sistemos yra vienas iš svarbiausių elementų, užtikrinančių komfortą ir mažinančių energijos sąnaudas. Todėl šildymo sistemų renovacija yra aktuali tema tiek senos statybos, tiek naujiems pastatams.

Šiame straipsnyje aptarsime šildymo sistemų renovacijos privalumus ir trūkumus, įvairius šildymo sistemų tipus, jų ypatumus bei šilumos apskaitos galimybes.

Šildymo Sistemų Tipai ir Jų Ypatumai

Šildymo sistemos skirstomos į kelis pagrindinius tipus: vienvamzdės, dvivamzdės ir kolektorinės. Kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų, kurie lemia jų tinkamumą skirtingiems pastatams.

Vienvamzdė Šildymo Sistema

Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, todėl praeityje tai buvo ekonomiškai naudinga. Tačiau vienvamzdė sistema turi nemažai trūkumų.

• Šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta.
• Viršutinių aukštų gyventojai gauna daugiau šilumos nei apatinių.
• Sunkiau subalansuojama.
• Gyventojų savavališkas radiatorių sekcijų didinimas gali išbalansuoti sistemą.

Nepaisant trūkumų, vienvamzdę sistemą galima modernizuoti. Labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų. Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta.

Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos.

Dvivamzdė Šildymo Sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.

• Lengviau reguliuojama.
• Vieno buto pakeitimai nepaveikia kitų vartotojų.
• Užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos.

Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra.

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas. Balansavimui skirti vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

Kolektorinė Šildymo Sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje. Kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

• Sąlygos individualiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas.
• Galimybė reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
• Tinka naujos statybos namams.

Kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.

Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai.

Šilumos Apskaita

Šilumos apskaita yra svarbi priemonė, leidžianti gyventojams kontroliuoti savo šilumos sąnaudas ir skatinanti taupų energijos vartojimą. Yra du pagrindiniai šilumos apskaitos prietaisų tipai: šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai.

Šilumos Skaitikliai

Buitinis šilumos skaitiklis matuoja šilumos srautą, patenkantį į konkretų butą / patalpą ir duomenis perduoda pasirinkta technologija, pavyzdžiui, mobiliuoju ryšiu. Buitinio šilumos skaitiklio ar daliklio tarnavimo laikas - ne mažiau nei 10 metų. Po šio laikotarpio jie keičiami naujais.

Šilumos Dalikliai

Senos statybos pastatuose, turinčiuose vienvamzdę arba dvivamzdę vidaus šildymo sistemą, gali būti montuojami tik šilumos dalikliai. Šilumos dalikliai yra skirti matuoti šilumos energijos suvartojimą butuose ar kitose patalpose, turinčiuose skirtingo tipo vidaus šildymo sistemas.

Visais atvejais šilumos suvartojimą daugiabučiame name fiksuoja įvadinis šilumos skaitiklis, kuris parodo bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate. Atsižvelgiant į konkrečiame pastate įrengtą vidaus šildymo sistemos tipą, bendras suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais, patvirtintais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Jeigu pastate yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai, iš įvadinio šilumos skaitiklio, kuris fiksuoja bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate, rodmenų atimamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai ir pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis suvartotas šilumos kiekis konkrečioms patalpoms šildyti. Likęs šilumos kiekis priskiriamas bendrosioms reikmėms ir paskirstomas kiekvienam butui pagal plotą.

Svarbu suprasti, kad skirtingi apskaitos prietaisai yra skirti matuoti šilumos energijos suvartojimą butuose ar kitose patalpose, turinčiuose skirtingo tipo vidaus šildymo sistemas.

Šilumos Paskirstymo Metodai

Šilumos paskirstymo metodai yra nustatyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (buitiniams skaitikliams), o šilumos dalikliams - Nr. 6.

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2024 metų pabaigoje nustatė neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai" akcentuoja, kad į mėnesinį buitinių šilumos skaitiklių ar daliklių aptarnavimo mokestį įeina ne tik prietaiso kaina rinkoje, montavimo išlaidos, priežiūra, bet ir ryšio paslaugos. Duomenys apie šilumos suvartojimą šilumos tiekėjus pasiekia nuotoliniu ryšiu, kuris taip pat kainuoja.

Radiatorių Pasirinkimas

Radiatoriai atlieka svarbų vaidmenį šildymo sistemoje, todėl svarbu pasirinkti tinkamus. Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų.

• Plieniniai radiatoriai: lengvesni, patogesni transportuoti ir montuoti, greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius.
• Ketaus radiatoriai: ilgaamžiškesni, bet sunkesni, lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius.

Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Todėl tai būtų gera proga viską sutvarkyti vienu metu, kad nereikėtų po kokių penkerių metų keisti ir radiatorių.

Vamzdynų Keitimas

Perdarinėjant sistemą iš vienos į kitą, vamzdynai bus keičiami neišvengiamai. Kitu atveju, ar, renovuojant esamą sistemą, keisti vamzdynus ar ne, priklauso nuo situacijos.

Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.

Šilumos Punkto Modernizavimas

Šilumos punktas turi būti automatizuotas, galintis reaguoti į aplinkos pokyčius ir būti nesudėtingai reguliuojamas. Jame turi būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskirtų lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip namo šildymo sistema būtų apsaugota nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose ir būtų galima palaikyti mažesnį slėgį, tokiu būdu pailginant pastato šildymo sistemos eksploatavimo laiką.

Moderni pastato šildymo sistema su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančiųjų išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį.

Jeigu punktas yra puikios būklės, manau, jį būtų galima kažkaip pritaikyti, jeigu vis dėlto jis senokas, tai reikėtų siurblius pakeisti šiuolaikiškesniais ir taupesniais. Galima pagalvoti ir apie šilumokaičių, kurie pastatams renkami pagal galią, pakeitimą.

Išvados

Šildymo sistemų renovacija yra svarbus žingsnis siekiant padidinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti šilumos sąnaudas. Renkantis tinkamą šildymo sistemą ir modernizavimo būdus, būtina atsižvelgti į pastato ypatumus, gyventojų poreikius ir ekonominį pagrįstumą.

tags: #meodika #sildymo #sistemu #renovacijai