Santuoka - tai ne tik abipusiu pasitikėjimu, meile ir pagarba grįsti santykiai, bet ir teisinės pasekmės, ypač sutuoktinių turtiniuose santykiuose.
Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Lietuvoje sutuoktinių turtiniai santykiai gali būti reguliuojami įstatymais arba vedybų sutartimi.
Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų. Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų.
Vedybų sutartis
Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jai jau esant, gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą.
Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams.
Galima susitarti dėl:
- Viso įgyjamo turto, kuris bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas.
- Viso turto, kuris bus bendra jungtinė nuosavybė.
- Bendros dalinės nuosavybės (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ).
Vedybų sutartys tvirtinamos notariškai ir registruojamos viešame Vedybų sutarčių registre.
Jei sutuoktiniai vedybų sutarties nesudaro, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas.
Įstatyminis turto teisinis režimas
Pagal įstatymus, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.
Preziumuojama, kad šios dalys lygios, tačiau sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, šias dalis gali pakeisti. Sudaryti turto pasidalijimo sutartį sutuoktiniai gali ne tik ištuokos atveju, tačiau ir būdami santuokoje, jei yra poreikis. Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre.
Svarbu žinoti, kad ne tik santuokos metu įgytas turtas, tačiau ir periodiškai gaunamos lėšos (pvz., darbo užmokestis, pensija, pašalpa) laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe ir ištuokos atveju arba vieno iš sutuoktinių mirties atveju pusė šių turimų lėšų priklausytų kitam sutuoktiniui.
Asmeninė nuosavybė
Kita vertus, santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės.
Kaip galiu apsaugoti savo turtą skyrybų metu?
Sutuoktinių asmenine nuosavybe pripažįstamas:
- Turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo.
- Santuokos metu sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jei dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (pvz., drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės ir pramoninės teisės (pvz., teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė).
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo.
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai gali disponuoti bendru sutarimu. Turtu, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai gali disponuoti savo nuožiūra.
Tiesa, jei asmenine nuosavybe esantis turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, ja disponuoti galima tik turint rašytinį kito sutuoktinio sutikimą.
Turto pripažinimas bendrąja nuosavybe
Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pan.).
Šiuo atveju sutuoktinis, kurio lėšomis ar darbu buvo pagerintas kitam sutuoktiniui priklausantis turtas, turėtų kreiptis į teismą.
Sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles
Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar asmeninė vieno sutuoktinio. Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai, arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto.
Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai.
Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako.
Jeigu prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo arba kartu su turtu sutuoktinis paveldėjo skolas, šios negali būti tenkinamos iš bendro turto dalies, priklausančios kitam sutuoktiniui.
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?
Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.
Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams
Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką, kaip turi būti aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą.
Naujausioje praktikoje LAT praplėtė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos sampratą, prioritezavo ne teisės normos aiškinimą pažodžiui, o į kitas gyvenimiškas aplinkybes, tokias kaip įsigyto turto paskirtį, jo naudojimo sritį, kokių asmenų poreikių tenkinimui jis skirtas.
Taigi, naujausioje savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praplėtė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos sampratą, prioritezavo ne teisės normos aiškinimą pažodžiui, o į kitas gyvenimiškas aplinkybes, tokias kaip įsigyto turto paskirtį, jo naudojimo sritį, kokių asmenų poreikių tenkinimui jis skirtas, o taip pat apsaugojo sutuoktinio, kurio materialinis indėlis į turto įsigijimą yra nežymus arba jo išvis nebuvo, tačiau kuris prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo ne pinigais, o savo darbu, rūpesčiu, interesus, kas turėtų būti aktualu santuokos nutraukomo bylose, dalinant turtą tarp sutuoktinių.
Apibendrinimas
Sutuoktinių turtiniai santykiai yra sudėtingi ir priklauso nuo įvairių aplinkybių. Svarbu žinoti, kas laikoma asmeniniu turtu ir kaip jis gali būti apsaugotas skyrybų atveju.
Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.