Valstybinė žemė Lietuvoje yra vertingas išteklius, kurį galima išsinuomoti arba, tam tikrais atvejais, įsigyti. Šiame straipsnyje aptarsime laisvos žemės sklypų nuomos ir įsigijimo galimybes Kėdainių rajono savivaldybėje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) rekomendacijas.
Kėdainių rajono žemėlapis
Valstybinės žemės nuoma
Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas.
Nuomos sutarties nutraukimas
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą.
Subnuoma
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą.
Pirmumo teisė nuomotis žemę
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Valstybinės žemės pirkimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus:
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
- Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta. Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą.
- Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Valstybinės žemės aukcionai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) organizuojamuose valstybinės žemės sklypų aukcionuose fiksuojami įspūdingi kainų šuoliai. Tai rodo ne tik didėjantį susidomėjimą valstybine žeme, bet ir augančią konkurenciją tarp pirkėjų, kurie kainą neretai pakelia kelis kartus virš pradinės. Daugiausia aktyvumo aukcionuose fiksuojama Šiauliuose, Alytuje, Gargžduose, Jonavoje ir, žinoma, Kėdainiuose.
Valstybinės žemės aukcionai vyksta elektroninėje erdvėje - portale www.evarzytynes.lt, kur juose gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat asmenys, gyvenantys užsienyje.
Greitai ir pigiai įsigykite vyriausybės areštuotą turtą! Paprasti pradedantiesiems skirti žingsniai
Savivaldybių rolė
Nuo 2024 m. pradžios savivaldybės tapo valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose.
Ekobendruomenės ir laisvos žemės Lietuvoje
Vis daugiau žmonių Lietuvoje ieško galimybių kurtis arčiau gamtos, bendruomenėse, kurios puoselėja ekologinį gyvenimo būdą. Štai keletas pavyzdžių, kur galima rasti laisvos žemės ir bendraminčių:
| Pavadinimas | Savivaldybė | Atstumas nuo | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| Dovydai | Kazlų Rūdos sav. | Kauno (60 km) | 13 ha žemės, gyvena 2 šeimos. Yra laisvos žemės. |
| Raudonplynis | Kazlų Rūdos sav. | Kauno (35 km) | 56 ha žemės, kuriasi 13 šeimų. |
| Krunai | Širvintų raj. | Vilniaus (45 km) | Apie 35 ha. Nuolat gyvena 14 šeimų ir dar 10 kuriasi. |
| Melkys | Vilniaus raj. | Vilniaus (25 km) | Aplinkiniuose kaimuose kuriasi šeimos 5-6 km atstumu. |
| Šventasodis | Elektrėnų raj. | Kauno/Vilniaus (70 km) | Plotas 55 ha, yra laisvos žemės, sklypai įvairaus dydžio: 1.5 ha - 6 ha. Kiekvienas sklypas remiasi į aplink esančios natūralios gamtos plotus: miškus ir pelkes. Kol kas numatyta 16 giminės sodybų. Šiuo metu užimti 7 sklypai, nuolat gyvena 1 šeima. |
| Sidabriai | Vilniaus raj. | Vilniaus (42 km) | Kuriasi 5 šeimos. |
| Lamsodis | Klaipėdos raj. | Klaipėdos (40 km) | Kuriasi 4 šeimos, 1 gyvena. |
| Katkai | - | - | 15 ha žemės, 2 šeima gyvena, kuriasi dar 2. Yra laisvos žemės. |
| Karališkiai | Ukmergės raj. | - | 32 ha žemės. |
| Sukiniai | Ukmergės raj. | - | Šventosios upės slėnis, gyvena 1 šeima Ukmergės raj. |
| Radvoniškiai | - | Vilniaus (50 km) | 8 ha žemės, kuriasi 2 šeimos. |
| Ročkiai | Lazdijų raj. | Alytaus (30 km) | 30 ha žemės, kuriasi 9 šeimos, gyvena 4 šeimos. Yra laisvos žemės. |
| Gedruikiai | Kelmės raj. | Kelmės (23 km) | Kelių kilometrų atstumu kuriasi 4 šeimos. |
| Eitminiškės | - | Vilniaus (30 km) | Kuriasi 1 šeima. |
| Aluonos kaimas | Trakų rajonas | - | Atidarėme miško mokykla namuose. |
| Saulytė | Švenčionių raj. | Vilniaus (60 km) | Prie Meros upės. |
| Pajiesmenių kaimas | Pasvalio raj. | Biržų (20 km) | Ekosodyba šviesių žmonių beveik ekobendruomenėje. |
| Šileikėnų sodas | Molėtų raj. | Vilniaus (80 km) | Remiasi biodinaminiais ir gamtinės žemdirbystės principais. |
| Karališkės | Trakų raj. | Vilniaus (39 km) | - |
| Žadžiai | Širvintų raj. | Vilniaus (40 km) | 35 ha žemės. |
| Sakniava | Lazdijų raj. | Alytaus (40 km) | 20 ha žemės. |
| Paliepiai | Alytaus raj. | Alytaus (18 km) | Kuriasi 1 šeima ir kelios bičių šeimos. |
| Rūdiškių kaimas | Prienų raj. | Kauno (35 km) | Prie Šilavoto, Jiesios upelio. |
| Upninkų kaimas | Jonavos raj. | Vilniaus (70 km) | Yra laisvų žemelių. |
| Bėkšių kaimas | Varėnos raj. | Vilniaus (50 km) | Yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse. |
| Šlaito kaimas | Varėnos raj. | Vilniaus (50 km) | Yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse. |
| Vitiškės | Molėtų raj. | Vilniaus (60 km) | 1 šeima. |
| Karpiejų kaimas | - | Vilkaviškio (24 km) | Kuriasi 1 bendraminčių šeima. |
| Drąseikiai | Biržų r. | Biržų (9 km) | Gyvena viena šeima. Aplink daug buvusių sodybviečių, ekologinės pievos ir miškeliai. |
| Guobų kaimas | - | Kauno (35 km) | - |
tags: #melkio #ezero #nuomininkas