Medžių ir Krūmų Kirtimo Taisyklės Ne Miško Paskirties Žemėje

Nedažnas žino, kad nėra laisvas kirsti savo žemės sklype esančius medžius, kitus želdinius bei želdynus, bei kad už neteisėtą medžių bei kitų želdinių kirtimą savo žemės sklype savininkui gali būti taikoma tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė. Šios teisinės žinios gali būti ne tik naudingos, bet ir būtinos tam, kad nebūtų pažeisti teisės aktai.

Nusprendus nukirsti ne miške augantį medį ar krūmą, pirma derėtų pasidomėti želdinių kirtimo tvarka, nes tam tikri medžiai ir krūmai yra priskirtini saugotiniems želdiniams.

Galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai apibrėžia, kad saugotinus želdinius galima kirsti tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo ir sumokėjus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatomi atsižvelgiant į medžių grupę.

Medžių aukščio matavimo schema

Kada savivaldybės leidimas nereikalingas?

Savivaldybės leidimo ar sprendimo nereikia saugotiniams želdiniams kirsti tais atvejais, kai:

• Želdiniai auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.
• Kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Kitais atvejais, saugotinų želdinių kirsti nėra galima, todėl nukirtus medį ar krūmą neturint savivaldybės leidimo ar sprendimo gali kilti teisinė atsakomybė.

Medžių ir krūmų kirtimas be leidimo

Pažymėtina, kad medžiams ir krūmams, kurie nepriskirtini saugotiniems želdiniams, netaikoma speciali kirtimo tvarka, todėl jie gali būti kertami be leidimo, jeigu:

• Jie yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos).
• Tai invazinių rūšių medžiai ir krūmai.
• Tai yra medžiai ir krūmai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje).

Medžiai ir krūmai, kurie nepriskirtini saugotiniems želdiniams gali būti kertami ir kitais įstatyme numatytais atvejais.

Svarbu pažymėti, kad kiekviena savivaldybė turi teisę priimti su medžių / krūmų kirtimu susijusius tvarkos aprašus ir taisykles, todėl medžių / krūmų kirtimui keliami reikalavimai kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.

Pavyzdžiui, pagal Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles draudžiama kirsti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė tokių reikalavimų nenumato.

Asmenys ketinantys kirsti medžius ir (ar) krūmus be savivaldybės leidimo ar sprendimo turi elgtis rūpestingai, kad nebūtų padaryta žala bei įsitikinti ar medžių ir (ar) krūmų pjovimui nereikia leidimo, o jeigu leidimas reikalingas, ar jis yra išduotas, nes pagal teismų praktiką priešingas elgesys yra nepateisinamas.

Pagal įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai nukirtę medį ir (ar) padarę žalą želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių ir (ar) krūmų naikinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims, kuri gali siekti nuo 20 iki 160 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 340 Eur.

Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neteisėtai nukirstų medžių galima prisiteisti ir neturtinę žalą, jeigu dėl jų nukirtimo buvo patirti stiprūs neigiami dvasiniai išgyvenimai.

Pamačius sužalotus ar žalojamus želdinius, reikėtų apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir savivaldybės administracijai, o ypatingais atvejais reikėtų skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Želdinių sodinimas Vilniuje

Administracinė atsakomybė už neteisėtą medžių kirtimą

Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

Taigi, už želdynų naikinimą (kirtimą), kuris yra neteisėtas, yra taikytina administracinė atsakomybė. Tačiau koks želdynų kirtimas laikomas neteisėtu? Į tai padeda atsakyti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės pažeidimo buvimas nustatomas, atsižvelgiant į konkrečių teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju - Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, kuriose nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi, pareiga tinkamai prižiūrėti želdynus bei želdinius taikoma tiek žemės sklypo savininkui, tiek ir jo valdytojui (nuomininkui).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčiu kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens, o vadovaujantis 4.2 papunkčiu ne mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys didesnio kaip 30 cm skersmens.

Šių nurodytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.

Civilinė atsakomybė bei žalos atlyginimo specifika

Svarbu pažymėti, kad asmens, neteisėtai nukirtusio medį savo valdomame žemės sklype, t.y. neturint savivaldybės išduoto leidimo arba kertant leidime nenurodytus medžius, nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad iš asmens civiline tvarka nebus ar negali būti reikalaujama atlyginti gamtai padarytos žalos, atsiradusios dėl saugomų medžių kirtimo.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniais, pagal Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus ieškinį gali būti inicijuojamas civilinis procesas dėl žalos aplinkai atlyginimo, įgyvendinant visuotinį aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principus.

Šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Nagrinėdami tokias bylas, teismai konstatuoja, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, o jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui.

Visais kitais atvejais žala aplinkai turi būti atlyginta asmes, neteisėtai iškirtusio saugomus medžius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai kertant medžius, taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Medžių kirtimo neteisėtumą lemia nustatyto leidimo nebuvimas arba jo netinkamo vykdymo faktas, o žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsakymas Nr. D1-665).

Žala aplinkai apskaičiuojama, atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę.

Kad būtų paprasčiau suprasti, kokios žalos atlyginimo sumos priteisiamos praktikoje, pateikiame pavyzdį iš teismų praktikos, kai už 37 vienetus neteisėtai nukirstų medžių (baltalksnių (13 vnt.), drebulės (1 vnt.) ir baltųjų gluosnių(23 vnt.)) teismas priteisė 4104 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-61-524/2019).

Civilinės atsakomybės subjektu gali būti tiek žemės sklypo savininkas, tiek valdytojas (nuomininkas), tiek ir paslaugų teikėjas, atlikęs neteisėtus medžių kirtimo (aplinkos „sutvarkymo”) darbus.

Vienoje iš bylų atsakomybės subjektu pripažintas golfo laukų įrengėjas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, būtent asmuo, iškirtęs medžius, turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą ir visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje sunaikinta žolinė augmenija (2010 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr.

Kada leidimo nereikia?

Leidimų nereikia, kai kertami nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti, taip pat invazinių rūšių medžiai ir krūmai.

Kreiptis į savivaldybę nereikės kertant medžius ar krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių; geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, jei jie aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio; energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose.

Aplinkos ministerijos iniciatyva, net ir privačioje žemėje augančius medžius - didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste - Vyriausybė pripažino saugotinais. Pasak gamtos apsaugos politikos grupės vyriausios specialistės Orintos Kazėnienės, žmogus savo sklype savo nuožiūra gali kirsti ar kitaip pertvarkyti tik saugotiniems nepriskirtus medžius ir krūmus.

„Medžiams ir krūmams, kurie priskirti saugotiniems, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti reikia gauti savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Saugotiniems medžiai ir krūmai priskirti atsižvelgiant į kriterijus, patvirtintus Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206. Pagal šiuos kriterijus, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Taip pat augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau - medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų nutarimo priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.

Kaip gauti leidimą?

Kaip aiškina pašnekovė, leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai. Anot specialistės, leidimai saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (toliau - Aprašas), 17 punktas).

Kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams nereikia?

Pasak O. Kazėnienės, įsakyme išvardijami atvejai, kada leidimo saugotiniams medžiams ir krūmams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti nereikia.

„4.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;

4.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant - dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;

4.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos - iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis)", - aiškina ji.

Kokios baudos laukia?

O. Kazėnienės teigimu, galima be leidimo pjauti medžio šakas, jei planuojamos medžio šakos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos, kitais atvejai leidimo reikia. Ji tikina, kad visų reikalavimų nesilaikančių asmenų laukia piniginės nuobaudos.

„Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų“, - pabrėžia O. Kazėnienė.

Leidimus saugotinų medžių ir krūmų pjovimui, genėjimui išduoda seniūnijos.Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į atitinkamą seniūniją su prašymu. Medžių būklę vietoje vertina Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduoda seniūnijos.

Leidimo saugotinų medžių genėjimui nereikia, jeigu genimos iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos - iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.

Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.

Medžių ir krūmų genėjimo reikalavimai, nustatyti aplinkos ministro2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Dar kartą primename, kad griežtai draudžiama genėti medžius, nupjaustant storąsias šakas, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus ar iš viso paliekant tik stuobrį.

tags: #medziu #ir #krumu #kirtimo #ne #misko